- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-2268-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00316-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“
- Ieškovas
- UAB „Megevida“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ atstovės advokatės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr.2-813-540/2012 pagal ieškovės UAB „Megevida“ ieškinį atsakovei UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Megevida“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti jos naudai iš atsakovės UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ 37 634,28 Lt skolą už transporto paslaugas, metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtą 565 Lt žyminį mokestį.
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 14d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir iš atsakovės UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ buvo priteista ieškovės UAB „Megevida“ naudai 37634,28 Lt skolos už transporto paslaugas, 6 (šešių) proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 565,00 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovė UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ 2012 m. kovo 9d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14d. preliminaraus sprendimo, nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2011-07-26 atsakovė įvykdė ieškovės prievoles tretiesiems asmenims - UAB „Kodera" ir Techninių sporto šakų klubui „Inžinerija" ir atsiskaitė su šiais trečiaisiais asmenimis už ieškovei priklausančių automobilių remontą ir sumokėjo abiems nurodytiems asmenims bendrą 77 759,06 Lt. CK 6.50 str. 3 d. numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tokiu būdu, atsakovė atlyginusi rangovams turi teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti jos turėtas išlaidas sumoje 77 759,06 Lt. CK. 6.237 str. 1 d. numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Paaiškėjus, kad UAB „Megevida" nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita, t.y. kad atsakovė įvykdė ieškovės prievoles UAB „Kodera" ir Techninių sporto šakų klubui „Inžinerija", atsakovė 2011-12-22 išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą PM Nr.04298-11L už automobilių remontą, pagal šią PVM sąskaitą- faktūrą atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 77 759,06 Lt už automobilių remontą iki 2012-01-15 dienos. Atsakovė laikotarpiu 2011-12-28 iki 2012-02-22 siuntė ieškovei 3 registruotus laiškus į jos buveinę, norėdama įteikti PVM sąskaitą-faktūrą PM Nr.04298-11L, tačiau ieškovė registruotų laiškų pašte neatsiėmė. Paskutiniame 2012-01-21 laiške, siųstame ieškovei, atsakovė informavo ieškovę raštu, kad įskaito priešpriešinį reikalavimą ir sumažina jos skolą atsakovei iki 40124,78 litų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. galutiniu sprendimu 2012 m. vasario 14d. Kauno rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ ieškovės UAB „Megevida“ naudai 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 15,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad UAB „Megevida" ir UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ 2009-01-07 sudarė Transporto paslaugų teikimo sutartį Nr. 31 (1t. b.l. 6). Šia sutartimi UAB „Megevida" įsipareigojo UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ atlikti transportavimo paslaugas (Sutarties 1 p.), nuvežti krovinius nurodytu adresu (Sutarties 4 p.) bei išrašyti už tai PVM sąskaitas - faktūras (Sutarties 5 p.), o UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas per 15 kalendorinių dienų po sąskaitos gavimo atsiskaityti (Sutarties 6 p.). Ieškovė kaip pardavėja savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t.y. Sutartyje nustatyta tvarka suteikė atsakovei jos užsakytas transportavimo paslaugas (1t. b.l. 8-9, 11, 13, 16-22, 25-28, 31-42, 45-54, 57-76, 79-97). Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kurių Nr. MEG 0458, MEG 0451, MEG 0448, MEG 0439, MEG 0434, MEG 0426, MEG 0422, MEG 0418 ir MEG 0411 (1t. b.l. 7, 10, 12, 14, 23, 29, 43, 55, 77) Iš tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ liko skolinga UAB „Megevida" 37 634,28 Lt (1t. b.l. 98-100). Minėtą skolą bei jos dydį atsakovė pripažįsta ir neginčija. Teismas nurodė, kad atsakovė byloje pateikė 2011-12-22 raštą, adresuotą UAB “Megevida”, kuriame informavo apie siunčiamas PVM sąskaitas faktūras bei pateikė vieną 2011-12-22 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 77 759,06 Lt sumai (1t. b.l. 162-163). Taip pat buvo pateiktas 2012-01-20 pranešimas apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (1t. b.l. 164). Atsakovė pateikė tris Lietuvos pašto dokumentus ir nurodė, kad tiek ieškovei siųsta PVM sąskaita faktūra, tiek pranešimas grįžo neįteikti. (1t. b.l. 159-161). Iš pašto antspaudų matyti, kad jie buvo siųsti 2012-01-27, 2012-02-18, 2012-02-22, t.y. du paskutiniai buvo siųsti jau po ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės dienos. Ieškovės atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad jai apie išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bei parnešimą apie įskaitymą tapo žinoma tik gavus atsakovės prieštaravimą kartu su prie jo prijungtais dokumentais. Tą pačią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas, kuris nurodė, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl minėtos skolos sumokėjimo bei nepranešė apie tokios skolos egzistavimą. Teismas nurodė, kad iš atsakovės atstovo H. P. M. paaiškinimo matyti, jog kitokiu būdu apie ieškovės skolą atsakovei atsakovė ieškovės neinformavo. Įvertinus surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog apie įskaitymą ji tinkamai pranešė ieškovei ir aplamai, kad ieškovei buvo žinoma apie tokios skolos egzistavimą. Be to vertinant surinktus įrodymus, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė nepripažįsta, jog buvo susitarimas tarp jos ir atsakovės, jog atsakovė sumokės tretiesiems asmenims už ieškovei priklausančių automobilių remontą, ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė nėra įsitikinusi ar iš viso buvo atliekamas koks nors ieškovei priklausančių automobilių remontas bei atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad būtent ieškovei priklausantys automobiliai buvo remontuojami ir kad ieškovė yra skolinga atsakovei. Atsakovės atstovas H. P. M. patvirtino, kad susitarimo tarp UAB „Megevida“ ir UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ dėl tretiesiems asmenims apmokėjimo už UAB „Megevida“ priklausančių automobilių remontą nebuvo ir kad UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ apmokėjo už galimai ieškovei priklausančius automobilius pamatė tik atlikus įmonėje buhalterinių dokumentų patikrinimą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės prievolė ieškovei dėl 37 634,28 Lt skolos už transporto paslaugas pasibaigė įskaitymu CK 6.130 str. 1d. pagrindu, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo pagrįstas ir įrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ atstovė advokatė I. K. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadas apie tai, kad atsakovė netinkamai atliko įskaitymą. Byloje yra pateikti ieškovės pasirinkto skolų išieškojimo tarpininko UAB „Skolų valdymo konsultacijos" 2011-12-28 dienos raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovė gavo iš atsakovo 2011-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą PM Nr.04298-11L, kurios ieškovė nepripažįsta. Taip pat šiame rašte nurodyta ieškovės nuomonė. kuri pasikartojo jos atsiliepime į prieštaravimą, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimai nėra vienarūšiai. Tai patvirtina, kad ieškovė jau 2011-12-28 dieną žinojo apie atsakovės priešpriešinį piniginį reikalavimą jai ir apie atsakovės ketinimą šį reikalavimą įskaityti. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pateiktas teismui ir priimtas teisėjos rezoliucija 2012 m. vasario 13 dieną, tuo tarpu atsakovė atliko įskaitymą 2012 m. sausio 20 dieną, todėl atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymą, nes byla teisme dar nebuvo iškelta. Be to, atsakovė ieškovės reikalavimo neginčija, tik mano kad jo prievolė yra pasibaigusi įskaitymu. Nagrinėjamoje byloje dar iki iškeliant bylą teisme, atsakovė raštu atliko įskaitymą, t.y. surašė 2012-01-20 raštą ir išsiuntė jį ieškovės buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Be to, visi procesiniai teismo dokumentai šioje byloje taip pat buvo siųsti ieškovės buveinės adresu ir buvo ieškovės priimami. Įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad apie 2011-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą PM Nr.04298-11L ieškovė žinojo (t.1, b.l. 103-104), kaip žinojo ir apie atsakovės ketinimą įskaityti priešpriešinius reikalavimus, bei į tai, kad ieškovės akcininkai G. M. ir D. B. yra buvę atsakovės darbuotojai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė žinojo apie siunčiamą pranešimą dėl įskaitymo, bet tyčia jo neatsiėmė. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovė iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad jai priklausančių automobilių remonto darbai buvo apmokėti atsakovės lėšomis, tačiau grindė tai neva kitais susitarimais tarp ieškovės ir atsakovės, ir laikėsi nuomonės, jog tai nėra vienarūšiai reikalavimai. Tiek ieškovės reikalavimas atsakovei, tiek atsakovės reikalavimas ieškovei yra vienarūšiai, t.y. piniginiai reikalavimai. Tas faktas, kad atsakovės prievolė ieškovei atsirado sutarties pagrindu, o ieškovės prievolė atsakovei atsirado dėl to, kad atsakovė apmokėjo savo lėšomis už ieškovės automobilių remontus, kadangi buvęs atsakovės prokuristas ir ieškovės pagrindinis akcininkas G. M. sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaitą, neturi reikšmės vertinant reikalavimų pobūdį - t.y. abu reikalavimai yra piniginiai, todėl gali būti tarpusavyje įskaitomi, nepaisant jų atsiradimo pagrindo. Taip pat skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui už advokato teisinę pagalbą 1000 litų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Megevida“ prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad byloje yra atsakovės 2011-12-22 pranešimas Nr. 11-12-22/02, kuriuo atsakovė ieškovei siuntė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 04298-1 IL (t.l, b.l. 162-163). Šiame pranešime apie įskaitymą nėra nurodyta. Byloje taip pat yra atsakovės 2012-01-20 raštas, kuriame yra nurodyta apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Tačiau, kaip byloje teisingai nustatyta, šis raštas ieškovei nebuvo įteiktas. Todėl konstatuotina, kad atsakovė nepateikė ieškovei pranešimo apie įskaitymą, o tai reiškia, kad įskaitymas nebuvo atliktas. Tam, kad atsakovės reikalavimas būtų galiojantis ir vykdytinas, atsakovė byloje turėjo įrodyti, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. M298-11L yra išrašyta teisėtai ir pagrįstai. To atsakovė byloje neįrodė. Atsakovė nurodė, kad ši sąskaita išrašyta už ieškovės automobilių remontą pas trečiuosius asmenis UAB „Kodera" ir Techninių sporto šakų klubą „Inžinerija". Tačiau atsakovė neįrodė, kad pas trečiuosius asmenis buvo remontuojami būtent ieškovės automobiliai. Atsakovės pozicija paneigia byloje esantis UAB „Kodera" 2012-07-03 raštas, kuriame nurodyta, kad ši įmonė neremontavo ieškovės transporto priemonių. Atsakovė savo prieštaravimuose dėl teismo preliminaraus sprendimo buvo nurodžiusi ir tai, kad neva 77 759,06 Lt suma yra ieškovės be pagrindo sutaupytos piniginės lėšos. Tačiau tokiu atveju atsakovė turėtų reikšti ieškinį dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo, o ne šiai sumai išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą ir vėliau jos pagrindu siekti atlikti įskaitymą. Byloje atsakovė priešieškinio reikalavimo dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo nereiškė. Kadangi atsakovė savo 2012-01-20 pranešime apie įskaitymą nenurodė nei įskaitomos sumos, nei įskaitymo pagrindo, laikytina, kad šio pranešimo turinys yra netinkamas ir tokio pareiškimo pagrindu įskaitymas nebuvo atliktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Megevida" ir UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ 2009-01-07 sudarė Transporto paslaugų teikimo sutartį Nr. 31 (1t. b.l. 6). Šia sutartimi UAB „Megevida" įsipareigojo UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ atlikti transportavimo paslaugas (Sutarties 1 p.), nuvežti krovinius nurodytu adresu (Sutarties 4 p.) bei išrašyti už tai PVM sąskaitas - faktūras (Sutarties 5 p.), o UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas per 15 kalendorinių dienų po sąskaitos gavimo atsiskaityti (Sutarties 6 p.). Ieškovė kaip pardavėja savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t.y. Sutartyje nustatyta tvarka suteikė atsakovei jos užsakytas transportavimo paslaugas (1t. b.l. 8-9, 11, 13, 16-22, 25-28, 31-42, 45-54, 57-76, 79-97). Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kurių Nr. MEG 0458, MEG 0451, MEG 0448, MEG 0439, MEG 0434, MEG 0426, MEG 0422, MEG 0418 ir MEG 0411 (1t. b.l. 7, 10, 12, 14, 23, 29, 43, 55, 77) Iš tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad UAB „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ liko skolinga UAB „Megevida" 37 634,28 Lt (1t. b.l. 98-100). Minėtą skolą bei jos dydį atsakovė pripažįsta ir neginčija.
Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovo prievolė sumokėti skolą ieškovei baigėsi įskaitymu.
Byloje atsakovė pateikė 2011-12-22 raštą, adresuotą UAB “Megevida”, kuriame informavo apie siunčiamas PVM sąskaitas faktūras bei pateikė vieną 2011-12-22 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 77 759,06 Lt sumai (1t. b.l. 162-163). Taip pat buvo pateiktas 2012-01-20 pranešimas apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (1t. b.l. 164). Atsakovė pateikė tris Lietuvos pašto dokumentus ir nurodė, kad tiek ieškovei siųsta PVM sąskaita faktūra, tiek pranešimas grįžo neįteikti. (1t. b.l. 159-161). Iš pašto antspaudų matyti, kad jie buvo siųsti 2012-01-27, 2012-02-18, 2012-02-22, t.y. du paskutiniai buvo siųsti jau po ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės dienos. Iš bylos duomenų matosi, kad ieškovei apie jai apie išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bei parnešimą apie įskaitymą tapo žinoma tik gavus atsakovės prieštaravimą kartu su prie jo prijungtais dokumentais. Tą pačią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas, kuris nurodė, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl minėtos skolos sumokėjimo bei nepranešė apie tokios skolos egzistavimą. Teismas nurodė, kad iš atsakovės atstovo H. P. M. paaiškinimo matyti, jog kitokiu būdu apie ieškovės skolą atsakovei atsakovė ieškovės neinformavo.
Sutinkamai su CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu kokioms sąlygoms esant galimas įskaitymas. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t.y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. nukreipti vieni kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini. Apie įskaitymą pranešama kitai šaliai pranešimu.
Nagrinėjamojoje byloje iš pateikto pranešimo matosi, kad nėra nurodyta įskaitoma suma ir įskaitymo pagrindas. Be to, iš aukščiau išvardintų duomenų matosi, kad ieškovei siųsti PVM sąskaita faktūra bei pranešimas sugrįžo neįteikti, todėl darytina išvada, kad apie įskaitymą ieškovui nebuvo pranešta. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepripažįsta, jog buvo susitarimas tarp jos ir atsakovės, jog atsakovė sumokės tretiesiems asmenims už ieškovei priklausančių automobilių remontą, ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė nėra įsitikinusi ar iš viso buvo atliekamas koks nors ieškovei priklausančių automobilių remontas bei atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad būtent ieškovei priklausantys automobiliai buvo remontuojami ir kad ieškovė yra skolinga atsakovei.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nieko nežinojo apie jai išrašytą 2011 12 22 PVM sąskaitą-faktūrą PM Nr. 04298-11L, nes į bylą yra pateikta ieškovės pasirinkto skolų išieškojimo tarpininko UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2011 12 28 raštas (t.1., b.l. 103-104), kuriame nurodyta, kad ieškovė gavo iš atsakovo 2011 12 22 PVM sąskaitą-faktūrą PM Nr.04298-11L. Tačiau iš šio rašto turinio matosi, kad ieškovė žinojo apie tokios sąskaitos išrašymą, o ne apie įskaitymą. Kaip jau anksčiau buvo nurodyta ieškovei siųsti raštai nebuvo įteikti. Kadangi ieškovei pranešimas apie įskaitymą nebuvo įteiktas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė atliko įskaitymą anksčiau, negu buvo priimtas teisme ieškovo ieškinys, todėl atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė nepripažįsta atsakovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 04298-11L. Ši sąskaita į ieškovės apskaitą nėra įtraukta, ieškovės nepasirašyta. Atsakovė nurodė, kad ši sąskaita išrašyta už ieškovės automobilių remontą pas trečiuosius asmenis UAB „Kodera“ ir Techninių sporto šakų klube „Inžinerija“. Tačiau šioje sąskaitoje nėra nurodyta, kad pas trečiuosius asmenis buvo remontuojami ieškovės automobiliai, be to, byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susitarimo dėl apmokėjimo tretiesiems asmenims už ieškovės automobilių remontą. Todėl visumos įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės prievolė ieškovei dėl 37 637,28 Lt skolos už transporto paslaugas pasibaigė įskaitymu LR CK 6.130 str. 1 d. pagrindu, todėl ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą.
Remiantis aukščiau išvardintais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.)
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1000 litų už advokato teisinę pagalbą. Apeliantė nurodo, kad atsakovas iš esmės neginčijo ieškovo reikalavimo atsakovui, o savo prievolės pasibaigimą grindė atliktu įskaitymu, byla nelaikytina labai sudėtinga, todėl mano, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui už advokato teisinę pagalbą 1000 litų.
Byloje yra pateikta 2012 06 27 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Megevida“ ir advokato E. S. (t.2, b.l. 19). Ieškovė už susipažinimą su UAB „Megevida“ pateiktais procesiniais dokumentais ir UAB „Megevida“ atstovavimą Kauno rajono apylinkės teisme sumokėjo advokatui 1000 litų (t.2, b.l. 17-18). Sutinkamai su CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų kiek laiko truko advokato susipažinimas su procesiniais dokumentais bei į tai, kad advokatas dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 25 min., sutinkamai su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 06 27 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18, 10 punktais priteista 1000 litų suma išlaidų advokato pagalbai apmokėti mažintina iki 500 litų (CPK 98 str. 2 ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. galutinį sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. galutiniu sprendimu iš atsakovės UAB „Saegewerk und Palettenfertingung P. M.“ ieškovės UAB „Megevida“ naudai priteistą 1000 litų sumą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 500 litų.