- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-280-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“, uždarajai akcinei bendrovei „Extra švara“, uždarajai akcinei bendrovei „Constraction Ace“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018, kuria pakeista sprendimo vykdymo tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“, uždarajai akcinei bendrovei „Extra švara“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Constraction Ace“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu: 1) pripažino negaliojančiomis UAB „Eurelus“ ir UAB „Extra švara“ 2015 m. gruodžio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, UAB „Eurelus ir UAB „Constraction Ace“ 2015 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir UAB „Eurelus“ 2016 m. vasario 10 d. pranešimu atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą; 2) nutraukė 2015 m. vasario 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) bei taikė restituciją natūra – grąžino ieškovei BUAB „GJ baldai“ (toliau – ir ieškovė) UAB „GJ baldai“ parduotą nekilnojamąjį turtą – prekybos centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), o iš ieškovės priteisė atsakovei UAB „Eurelus“ (toliau – ir atsakovė) 6 000 Eur sumokėtą kainą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, nurodant restitucijos taikymą ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas, buvusias tuo metu, kai atsakovas gavo tai, ką jis privalėjo grąžinti, t. y. 526 350 Eur. Ieškovė nurodė, kad nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimą, nes atsakovė 2018 m. spalio 4 d. pardavė Patalpas trečiajam asmeniui UAB „Belonesa“, o vėliau Patalpos buvo perleistos dar kelis kartus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pakeitė teismo sprendimo vykdymo tvarką, nustatydamas restitucijos taikymą ne natūra, o piniginiu ekvivalentu – priteisiant ieškovei iš atsakovės parduotų Patalpų vertę – 526 350 Eur.
4. Teismas nustatė, kad Patalpos buvo perleistos tretiesiems asmenims, todėl turto natūra nebėra ir įvykdyti sprendimo natūra (grąžinti Patalpas) neįmanoma. Teismas pažymėjo, kad teismo nutrauktoje Sutartyje Patalpų vertė buvo nurodyta 526 350 Eur, o šalys šios kainos neskundė. Sutartis buvo nutraukta atsakovei tinkamai neįvykdžius savo prievolės pagal Sutartį – nesumokėjus Sutartimi sutartos Patalpų kainos (526 350 Eur) iki 2016 m. vasario 12 d. Teismas sprendė, kad Patalpų vertė tuo metu, kai Patalpos buvo perleistos atsakovei sudarė 526 350 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė restitucijos taikymą piniginiu ekvivalentu – priteisiant ieškovei iš atsakovės Patalpų vertę – 526 350 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Eurelus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsiliepimas
6. Atsakovės nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad Sutartyje šalys nurodė Patalpų kainą 526 350 Eur su 21 proc. PVM. Taigi, faktinė grynoji Patalpų vertė yra 435 000 Eur. Restitucijos ir PVM santykį būtina įvertinti, nes, priešingu atveju, ieškovė nepagrįstai praturtėtų 91 350 Eur suma. Pasak atsakovės, teismas priėmė nutartį, kuria po Sutarties nutraukimo ieškovė yra daug geresnėje padėtyje nei buvo iki Sutarties nutraukimo.
7. Ieškovė BUAB „GJ baldai“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodo, kad restitucija yra grąžinimas visko, kas perduota vienos šalies kitai, t. y. perduotų lėšų ar daiktų grąžinimas atgal. Tai nėra nuostolių atlyginimas, negautas pelnas ar kitos sumos. Jeigu restitucijos taikymo tvarka sprendžiama dėl atsiskaitymo ar mokėjimo pagal sutartį sumos grąžinimo, tai restitucijos tvarka grąžinama visa šalių sutarta suma. Ieškovė taip pat nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas, buvusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalėjo grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pakeista sprendimo vykdymo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu turi teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nurodydama, kad neįmanoma sprendimo įvykdyti ir grąžinti natūra Patalpų, nes jos yra perleistos tretiesiems asmenims.
13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu nutraukė ieškovės UAB „GJ baldai“ ir atsakovės UAB „Eurelus“ 2015 m. vasario 13 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė restituciją natūra – grąžino ieškovei nekilnojamąjį turtą – prekybos centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės priteisė atsakovei 6 000 Eur sumokėtą kainą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Patalpos buvo perleistos tretiesiems asmenims, todėl turto natūra nebėra ir įvykdyti sprendimo natūra (grąžinti Patalpas) neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta atsakovei tinkamai neįvykdžius savo prievolės pagal Sutartį – iki 2016 m. vasario 12 d. nesumokėjus Sutartimi sutartos Patalpų kainos (526 350 Eur). Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, kad grąžinti Patalpas ieškovei neįmanoma, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 526 350 Eur, t. y. Sutartimi sutartą Patalpų kainą. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visą Sutartyje sutartą Patalpų kainą, t. y. nepagrįstai priteisė pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris šiuo atveju yra 91 350 Eur (sudaro 21 proc.).
14. CPK 272 straipsnyje nustatyta, kad priteisdamas turtą natūra teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, jog turto nėra. Nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą ir taikydamas restituciją bei Patalpų grąžinimą ieškovei, nenurodė turto vertės, kurią būtų galima išieškoti, jeigu priteisto turto (šiuo atveju – Patalpų) jau nebebūtų. Jeigu priimant sprendimą nebuvo taikytas CPK 272 straipsnis ir sprendime nenurodyta grąžinamo turto vertė, tai, keičiant tokio sprendimo vykdymo tvarką, ši vertė nustatoma vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir taikant restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014).
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad restitucija natūra šiuo atveju yra neįmanoma dėl to, kad atsakovė Patalpas perleido tretiesiems asmenims, t. y. atsakovė neginčija teismo išvados, kad šiuo atveju restitucija turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Ginčas byloje kilo tik dėl piniginio ekvivalento apskaičiavimo.
16. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad Patalpų kaina, galiojusi tuo metu, kai skolininkas (atsakovė) gavo tai, ką jis privalo grąžinti yra kaina, nurodyta teismo nutrauktoje Sutartyje (t. y. ta kaina, už kurią ieškovė Patalpas pardavė atsakovei).
18. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistą sumą turėjo sumažinti PVM suma. Pasak atsakovės, nusprendus priešingai, ieškovė nepagrįstai praturtėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove tuo aspektu, kad restitucijos atveju taikant ekvivalentą pinigais neturi būti sukurta neteisėtos naudos situacija. Tačiau taip pat sutiktina su ieškove, kad restitucija yra grąžinimas visko, kas perduota vienos šalies kitai, t. y. perduotų lėšų ar daiktų grąžinimas atgal, bet ne nuostolių atlyginimas, negautas pelnas ar kitos sumos, kurios priteisiamos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2011), todėl teisinės taisyklės dėl PVM išskaitymo taikant kitus gynimo būdus, tokius kaip žalos atlyginimas, nagrinėjamu atveju netaikomos.
19. Patalpų kaina Sutartyje buvo 526 350 Eur (su PVM), šia kaina teismas turėjo vadovautis spręsdamas dėl restitucijos piniginio ekvivalento. Kadangi Patalpų kainą pardavimo metu sudarė ir PVM, nes Patalpų pardavėjas buvo apmokestinamasis asmuo pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, tai ir nustačius piniginį restitucijos ekvivalentą PVM liko sudėtine kainos dalimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė piniginį Patalpų ekvivalentą, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, numatytą CK 6.147 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje PVM yra pripažįstamas kainos dalimi taikant restituciją piniginiu ekvivalentu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1013/2014 bei jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį).
20. Apibendrindamas tai, kad buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atsakovės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.