Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-02 · Byla Nr. N1-49-876/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
N1-49-876/2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00498-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
S. K., E. P., R. B.
Advokatai
Gintautas Balseraitis
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. N1-49-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00498-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 1.1.9.6. (N)(S)ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamiesiems S. K., jos gynėjui advokatui Gintautui Balseraičiui, kaltinamiesiems E. P., R. B., nukentėjusiojo atstovui D. J., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996-06-12 Marijampolės raj., lietuvė, LR pilietė, šeiminė padėtis-netekėjusi, išsilavinimas-7 klasės, mokosi (duomenys neskelbtini), registruota prie Šakių rajono savivaldybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2013 m. vasario 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto pagrobimo iš B. V.) ir paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. , jeigu tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėje organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nebendrauti su R. B., R. S. ir D. R.. Pagal BK 178 str. 2 d. ( dėl turto pagrobimo iš B. P.) paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmę tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėje organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nebendrauti su R. B., R. S. ir D. R.. Pagal BK 178 str.2 d. ( dėl turto pagrobimo iš E. B.) paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmę tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėje organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nebendrauti su R. B., R. S. ir D. R.. Vadovaujantis BK 63 str. 1,4 d. šiuo nuosprendžiu paskirstos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmę tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėje organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nebendrauti su R. B., R. S. ir D. R., kaltinama pagal BK 22 str. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.;

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1991-05-07 Šakių raj., lietuvė, LR pilietė, šeiminė padėtis-netekėjusi, išsilavinimas-10 klasių, nedirbanti(augina vaiką), gyvenanti ir registruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 178 str. 2 d.;

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1987-10-10 Vilkaviškio raj., lietuvis, LR pilietis, šeiminė padėtis-nevedęs, išsilavinimas-3 klasės, bedarbis, registruotas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010 m. sausio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms; 2) 2010 m. lapkričio 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti 60 parų arešto bausmę; pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str.1 d. ir paskirti 60 parų arešto bausmę; pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. paskirti 60 parų arešto bausmę. Bausmes paskirtas pagal BK 182 str. 1 d., ir 215 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto. Apėmimo būdu subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 str. 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. ir paskirti subendrintą bausmę 90 parų areštą. Vadovaujantis BK 62 str. 1 d.1 p., 90 parų arešto bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę ir ją dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010 m. sausio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimas 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per vienerių metų laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą ir teismo priteistą A. G. turtinę žalą; bei per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; 2011 m. vasario 9 d., Kauno apygardos tesimo nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis LR BK 75 str. nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant dirbti a užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per vienerių metų laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą ir teismo priteistą A. G. turtinę žalą; bei per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose. Nurodyti, kad 90 parų arešto bausmę, paskirtą už nusikaltimus, numatytus LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. pakeistą į laisvės atėmimo bausmę, LR BK 64 str. 1 d., 3 d., pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010-01-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimas 11 mėnesių. 2011 m. vasario 18 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas R. B. įspėjimas. 2011-03-09 paskirtas suėmimas ir iki 2011-12-08 atliko bausmę; 2011 m. gruodžio 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 2 mėnesių 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2012-02-10 išbrauktas iš pataisos inspekcijos, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Suodžių kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone, būdama nepilnamete, gim. 1996-06-12, nuvykus į Dievo gailestingumo koplyčią pasikėsino pagrobti pinigų iš aukų dėžučių jas atplėšiant, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, tai yra nepavykus atplėšti aukų dėžučių.

Tęsdama nusikalstamą veiką S. K. 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Suodžių kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone, būdama nepilnamete, gim. 1996-06-12, nuvykus į Dievo gailestingumo koplyčią iš kur su žirklėmis atlupusi 4 aukų dėžutes iš jų pagrobė viso 220 litų, tuo padarydama Dievo gailestingumo koplyčiai 220 Lt turtinę žalą.

Be to, S. K., E. P., R. B. 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje-rugsėjo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Suodžių kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone, veikdami bendrininkų grupėje, S. K. ir E. P. būnant apsvaigusioms nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nuvykę į Dievo gailestingumo koplyčią atplėšiant aukų dėžutes pagrobė 30 litų, vieną- 4 Lt vertės žvakidę, ir vieną 25 Lt vertės rožančių, tuo padarydama Dievo gailestingumo koplyčiai 59 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo rugsėjo 1 d. susitarė su P., kad važiuoti į Keturnaujienį. Neturėjo su kuo nuvažiuoti, tai paprašė R., kad nuvežtų. Kartu važiavo ir B.. Jos ištraukė tuos pinigus iš dėžučių, taip pat buvo paimtas rožančius. B. buvo kartu jis fotografavo viską. Pinigus ištarukė ji ir P.. Rado koplytėlėje peilį užkišo už dėžutės šono ir atidarė, dėžutėje buvo 30 litų. Dar žvakidę ir rožančių paėmė, kokiu tikslu nežino, tiesiog paėmė ir viskas. Daiktus pardavė ir pinigus pasidalino per pusę. B.tuo metu fotografavo paveikslus bažnyčioje, kokiu tikslu nežino, gal jam gražu buvo. Mintis pavogti pinigus kilo jai, kad ten yra pinigų žinojo, nes važinėjo su bažnyčia, ir yra mačiusi. Pirmą kartą pasikėsino pavogti bet nepasisekė. Antrą kartą 220 litų pavogė. Tuo metu negrįždavo namo ir jai reikėjo pinigų maistui. Tarpas tarp vagysčių buvo gal 2-3 dienos. Kai pirmą kartą važiavo į koplytėlę, važiavo su tikslu pavogti. Kai pirmą kartą nepavyko, tai ketino grįžti antrą kartą ir paimti pinigus. Kai paėmė 220 Lt., tai negalvojo dar grįžti. Tiesiog tada rugsėjo 1 d. reikėjo pinigų. Iki kito karto praėjo 2 savaitės. Kai jie važiavo trys į koplytėlę tai ji žinojo ir P. žinojo, o B., ar žinojo, ar ne ji nežino. Mano, kad nežinojo, ji jam nesakė, kokiu tikslu važiuoja. Ji mano, kad B. net nebūtų važiavęs, jeigu būtų žinojęs, kokiu tikslu važiuoja. Ji paėmė pinigus, o žvakidę paėmė P., rožančių paėmė B.. Jie buvo apie 13 val. Ji matė, ką jie veikė, ir jie matė, ką ji veikia. Juos vežė R., kuris nežinojo važiavimo tikslo. Ji su P. buvo išgėrusios, o B. ne. Prieš tai tuos du kartus kai buvo koplytėlėje, tai buvau pasigyrusi P. apie tai. Trečią kartą kai nuvažiavo, tai kalbėjo su P., kad paims pinigus ir pasidalins, B. apie tai nesakė.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios S. K. parodymai, kur nurodoma, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį jie visi kartu atvažiavo R. automobiliu į koplyčią, esančią netoli Keturnaujienos, kur patekę į vidų pagrobė 30 Lt iš aukų dėžučių. Į koplyčios vidų R.nėjo, jis liko automobilyje. Važiavo su R. VW Golf martkės automobiliu. Ji su E. buvo gėrusios alaus. Į koplyčią buvo atvykusi iki šio karto, tikslu pasivogti pinigų. 2012 m. rugpjūčio 23 d. apie 12 val. mynė dviračiu į Keturnaujienos koplyčia vogti, bet nesugebėjo atsidaryti aukų dėžučių, ir nieko nepavogė, tai nuvažiavo dar antrą kartą, tai yra 2012 m. rugpjūčio 24 d. apie 12 val.. Dviratį pasiskolino iš P.. Koplytėlė buvo nerakinta, įėjus į vidų pamatė aukų dėžutes, kurių buvo 4. Su žirklių pagalba atplėšė dėžutes, ir iš visų keturių pagrobė 220 Lt. (t. 1, b.l. 125, 131, 132).

Teismo posėdžio metu kaltinamoji E. P. nurodė, kad pas ją atėjo Silvija ir jos išgėrė alaus. Silvija jai pasiūlė važiuoti į koplytėlę, sakė, kad nieko nereikės daryti. R. buvo pas R., jos paskambino ir paprašė, kad R. nuvežtų. Dar klausė B., ko joms ten reika, bet ji nesakė. Nuvažiavo į Keturnaujieną nuėjo į koplyčią. R. ėjo kartu. S. paėmė pinigus iš aukų dėžučių ir padavė jai. R. ją pamatęs liepė nieko neimti. Ji buvo gerai išgėrusi, tai paėmė žvakidę. Po to namie pasidalino pinigus. Ji važiuodama žinojo, ko važiuoja į koplytėlę. Koplytėlėje stovėjo prie S., kuri jai padavė pinigus iš aukų dėžutės. Ji matė, iš kur paėmė S. pinigus. Ji paėmė tik žvakidę iš koplytėlės. Paskui namie R. pasisakė, kad paėmė rožančių. Pinigus išleido, pirko alaus, dar kažką pirko.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. B. nurodė, kad jis su R. buvo išvažiavę ir grįžo į Kudirkos Naumiestį. Paskambino P. ir paprašė, kad nuvežtų į Keturnaujienos koplytėlę. Paklausė ko, tačiau P. neatsakė. Tada paklausė, ar R. nuveš, kuris sutiko. Dar P. klausė, ko jie važiuoja, tačiau ji atsakė, kad vėliau paaiškins. Jis taip ir nesuprato, ko važiuoja. Jis koplytėlėje nebuvęs, jam paveikslai patiko, tai jis išsitraukė telefoną ir pradėjo fotografuoti. Paskui jos priėjo prie dėžučių ir S.atsidarė, jis drausmino, kad nieko neimtų, bet S. neklausė. Jis nematė, kada P. paėmė žvakidę, tik namie pamatė. Jis kaltas jaučiasi tik dėl to, kad tą rožančių paėmė. S. gerai pažįsta, žino jos poelgius. Jis tikrai negalvojo, kad jos važiuoja vogti į koplytėlę. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti R. B. parodymai, kur nurodoma, kad 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį S. parašė jas nuvežti į Katurnaujienį. Prieš tai jis žinojo, kad S. lankėsi toje koplyčioje ir iš ten esančių aukų dėžučių paėmė pinigų. Nepmana, ar tuo metu S. paminėjo, kas važiuoja su Ernesta vogti, bet tikrai važiavo ne melstis, nes pažįsta S., žino, kad ji vagiliauja, tai suprato, kad jos važiuoja vogti. Nuvažiavus į koplyčia ir įėjus į vidų E. paėmė žvakidę, o S. nuėjo prie aukų dėžučių, ir susirinko ten buvusius pinigus. Paskui nuėjo į gyvenamąjį namą ir S. įlindo pro atidarytą langą ir įleido juos, iš namo nieko nevogė. (t. 2, b.l. 27).

S. K. įstatyminė atstovė I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su S. sekasi sunkiai, ji pas ją nuo vasario 6 d. Mergaitė praleidinėja pamokas, bėga iš pamokų, rūko, nevengia išgerti. Jai apribojimas nuo 22 val. turi būti namuose, bet buvo pabėgusi per tuos du mėnesius į Kudirkos Naumiestį nieko jai nesakiusi. Buvo naktį iš namų išėjusi. Lankosi pas psichologus, bet teigiamų pokyčio nėra. Atsiranda pinigai neaišku iš kur. Jei paklausia, nesako. Jeigu išleidžia pasivažinėti su dviračiu, tai randa progų negrįžti. Labai daug meluoja. Slepia vaistus, kad ko nors nepasidarytų. Į pastabas gerai reaguoja, pasižada klausyti. Lankosi pas psichologus, išrašyti vaistai dėl nervotumo, bet ji jų gerti nenori. Dabar turi siuntimą į Kauno klinikas pas psichiatrus, labai meluoja.

Civilinio ieškovo atstovas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su S. jie pažįstami, kaip parapijos žmogumi, seniai. Jis tą šeimą pasigailėdamas, kad jie neturi kur gyventi, įleido gyventi parapijos namo bute. Jų šeima daugiavaikė. Tada matė, kad situacija sudėtinga ir bandė su parapijos aktyvu šitai šeimai padėti. Pirko anglis ir maisto. Po to kreipė dėmesį į vaikų auklėjimą, nes jis atrodė gana sudėtingas. Motinos požiūris buvo atsainus į dvasinius dalykus, tai yra sakramentinis ir pakrikštyti visus vaikus ir ruošti vėliau sakramentam. Todėl su S. jau buvo susitikę. Ją nusiveždavo moterys kaip ir kitus šeimos narius į koplyčią. Jos pasirodymas Keturnaujienos koplyčioje, ar kitose vietose buvo su problemomis. Ji tik dabar ryžosi dėžučių išlaužimui. Jam ne vienas žmogus sakė, kad dingdavo pinigai. Silvija puikiai žino kiek kartų buvo Naumiesčio bažnyčioje sučiupta paėmusi iš tikinčiųjų pinigus, tai buvo ir Keturnaujienos koplyčioje. Koplytėlėje daug pinigų nėra, bet reikia neturėti sąžinės jautrumo, kad žmonės kurie skiria maldos intencijai, bažnyčiai ir šventom mišiom tas lėšas, kad jas plėšti, niokoti. Nuostoliai nedideli padaryti, bet tai moraliai dalykai, bet žmonės labai buvo pasipiktinę. Pirmą kartą pamatė, kad paimti pinigai, kai viena moteris atėjusi pas jį į kleboniją paklausė, ar viskas tvarkoje su koplyčios dėžutėmis. Jis labai nustebo, nes jie labai retai žiūri, nes ten pinigėlių tik centai arba po litą įmesta. Jos išklausęs sureagavo ir pasižiūrėjo, nes S. mieste kalbėjo, kad patvarkė Keturnaujienos koplyčią. Nuvažiavo ir rado sulaužytas dėžutes. Dėžutės buvo visos rakinamos. Tada iškvietė policiją. Kiek ten lėšų buvo jis nežino. Civilinio ieškinio nereiškia. Koplytėlė nerakinama gali eiti visi asmenys, tai daroma todėl, kad žmonės atvažiuoja ir iš kitų vietų pasimelsti. Dėžutės visada rakinamos, rakteliai pas jį būna.

Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną S. buvo atėjusi pasiskolinti dviračio. Sakė, kad važiuoja pas podę į kaimą pasiimti pinigų, kad apsipirktų mokyklai. Kai grįžo matė, kad turi pinigų. Jos krepšyje buvo smulkių pinigų. Dviratį skolino vieną kartą, tada kai važiavo pas podę, tai buvo 2012 metų vasarą.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. pas ją pasiskolino dviratį ir važiavo pas podę į Keturnaujieną. Vieną dieną važiavo, paskui antrą dieną važiavo. Ji du kartus skolino dviratį. S. sakė, kad važiuoja pinigų pas podę, nes reikia nusipirkti drabužių, tai buvo prieš rugsėjo 1 d. Nežino, ar ji gavo pinigų, kai grįžo tai vieną kartą nupirko alaus ir cigarečių. Sakė pinigų davė podė

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis juos vežė į koplyčią. B.paprašė, kad nuvežtų į koplytėlę, nes sakė, kad ten labai gražu. Nuvežė juos ir išleido, nuvažiavo namo. Reikėjo vaikus prižiūrėti, o jie sakė vėliau atvažiuoti juos parvežti. Jam parašė žinutę, kad atvažiuotų pasiimti. Kai atvažiavo, sakė, kad labai gražu koplytėlėje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę taip pat įrodo šie byloje surinkti duomenys:

Protokolas – pareiškimas, kuriuo D. J. pranešė apie atliktus nusikalstamus veiksmus (t. 1, b.l. 2).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (b.l. 3-10).

Akistatos protokoluose užfiksuoti S. K., D. R., R. B., E. P. parodymai (t. 1, b.l. 126-127; t.2, b.l. 6).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

S. K. buvo pateikti kaltinimai pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. dėl jos vienos atliktų nusikalstamų veikų 2012 m. rugpjūčio pabaigoje. Tačiau teismas laiko, jog šios veikos negali būti inkriminuojamos kaip atskiros nusikalstamos veikos, nes jos buvo atliktos turint vieningą tyčią pavogti lėšas, buvusias koplyčios aukų dėžutėse, tai yra šios veikos laikytinos tęstine veika.

Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams. (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012).

Teismo posėdžio metu S. K. nurodė, jog į Dievo gailestingumo koplytėlę pirmą kartą ji nuvyko, tikslu pagrobti lėšas iš ten esančių aukų dėžučių, tačiau jai nepavyko dėžučių atidaryti, nes neturėjo tam jokių įrankių. Po kelių dienų pasiėmusi žirkles ji sugrįžo į koplytėlę ir įgyvendino savo sumanymą. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog S. K. turėjo tyčia pagrobti aukų dėžutėse esančias lėšas, tačiau dėl objektyvių priežasčių tai nepavykus padaryti, ji susirado priemonę, padėsiančią tai padaryti, ir po kelių dienų įgyvendino savo sumanymą. Tai yra kaltinamajai pirmą kartą neįgyvendinus savo sumanymo, ji neatsisakė minties įvykdyti nusikaltimą, vedama to pačio ketinimo ji susiradusi žirkles grįžo į tą pačią vietą ir užbaigė savo nusikalstamus ketinimus. Taigi, ji du kartus vyko į tą pačią vietą turėdama tą patį tikslą, kas leidžia jos veiksmus pripažinti tęstine veika. Todėl jos veiksmai perkvalifikuotini iš BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. į BK 178 str. 2d.

Dėl trečiosios S. K. inkriminuotos veikos darytina išvadą, jog ji inkriminuota teisingai, nes posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog pirmą kartą jai pavykus išimti iš aukų dėžučių lėšas, ji neketino daugiau ten grįžti. Tik vėliau išgėrus alkoholio su E. P. ji pasiūlė vėl nuvažiuoti į koplytėlę paieškoti pinigų.

Kaltinamiesiems S. K., R. B., E. P. pateikti kaltinimai pagal BK 178 str. 2 d., nes jų veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu nustatyti kvalifikuojantys požymiai – įsibraudami į patalpą ir saugyklą.

Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz. kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). (Lietuvos A. T. senato 2005 m. birželio mėn. 23 d. nutarimas Nr. 52;"Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose".).

Kaltinime nurodoma, kad kaltinamieji pro nerakintas duris įsibrovė į Dievo gailestingumo koplyčią. Teismo posėdžio metu apklausiant civilinio ieškovo atstovą jis nurodė, kad Dievo gailestingumo koplytėlė dieną visada būna atrakinta ir yra nesaugoma, tai yra į koplytėlę be atskiro leidimo gali įeiti bet kurie asmenys, tai yra vieša visiems asmenims prieinama vieta. Taigi kaltinamieji į koplytėlę pateko laisvai, tuo metu, kai ji nebuvo užrakinta, nėra duomenų, jog tuo metu koplytėlėje buvo draudžiama lankytis, taip pat nėra duomenų, jog daiktai buvo pagrobti iš tų vietų, kuriose yra draudžiama prieiti pašaliniams asmenims. Kadangi į koplytėlę galima įeiti be atskiro suinteresuoto asmenų leidimo, durys yra visada atrakintos, tad kaltinamųjų patekimas į koplytėlę negali būti kvalifikuojamas kaip įsibrovimas, ir šis požymis šalintinas iš kaltinimo. Tačiau pačiai veikų kvalifikacijai tai įtakos neturi, nes lėšos buvo pagrobto atplėšiant aukų dėžutes, kurios buvo užrakintos spynelėmis, tai yra įveikiant kliūtis, kas atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. teigė, jog jis nežinojo, kokiu tikslu kaltinamosios vyko į koplytėlę, jog jis nenorėjo vogti, tačiau teismas laiko, jog šie jo parodymai neatitinka įvykio aplinkybių. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jis pažįsta S. K. ir žino, jos polinkį vagiliauti, todėl akivaizdu, jog jis suvokė kokiu tikslu Silvija vyksta į koplytėlę. Šią jo versija taip pat paneigia ir ta aplinkybė, jog pats būdamas koplytėlėje pasiėmė ten buvusį rožančių. Taip pat, jo žodžiais tariant, pamatęs ir supratęs , kad kaltinamosios pagrobė lėšas iš aukų dėžučių, jis neužkirto kelio daromam nusikaltimui, o kartu su kaltinamosiomis išvažiavo namo.

Taigi teismas laiko, jog kaltinamųjų veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d., kadangi jie tyčia, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, pagrobė svetimą turtą.

Dėl bausmių dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. S. K. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, R. B. ir E. P. po vieną, šie įvykdyti nusikaltimai pripažintini baigais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamieji suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo jų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą.

S. K. yra nepilnametė, teista, bausta administracine tvarka, charakterizuojama neigiamai. Teismo posėdžio metu kaltinamosios įstatyminė atstovė nurodė, jog kaltinamoji visiškai nesilaiko ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, mokyklos nelanko, namuose nebūna, nežinia iš kur pas ją atsiranda pinigai. Nors šiuo nuosprendžiu S. K. yra traukiama atsakomybėn už veikas, kurias ji įvykdė iki pirmo nuosprendžio priėmimo ir nors ji yra nepilnametė, tačiau akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nepadarė kaltinamajai įtakos ir nepasiekia bausmės tikslų – S. K. nesilaiko įpareigojimų, nejaučia atsakomybės prieš savo globėjus, ignoruoja savo pareigas laikytis įstatymų ir visuomenės elgesio normų, toliau vagiliauja. Taip pat teismas parinkdamas bausmės dydį vertina tai, kad šių nusikalstamų veikų iniciatore nors ir būdama nepilnametė buvo pati S. K., ji pasiūlė vykti į koplytėlę, kur jau prieš tai kartą buvo įvykdžiusi nusikaltimą. Atsižvelgiant į nurodytą teismas laiko, jog jai skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Nustatant bausmės dydį pagal pirmąją nusikalstamą veiką teismas privalo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. K. pripažino savo nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertindamas tai, kad pagrobtas nedidelės vertės turtas, tai, kad kaltinamoji yra nepilnametė skiria mažesnę negu sankcijos vidurkį bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Dėl antrosios nusikalstamos veikos, S. K. veiksmuose pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl savo nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Be to, teismas nustatydamas bausmės dydį atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra nepilnametė, pagrobtas nedidelės vertės turtas skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės pagal BK 63 str. 1, 4 d. reikalavimus subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės bendrintinos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 str. 9 d. reikalavimus.

R. B. anksčiau teistas, nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka. Jo veiksmuose nenustatyta atsakomybė lengvinančių aplinkybių, nes kaltinamasis nenurodė tikslių įvykio aplinkybių, jas dėstė stengdamasis išvengti atsakomybės ir sušvelninti savo vaidmenį nusikaltime, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje. Nors R. B. nusikaltimą įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, teismas atsižvelgdamas į tai, kad pagrobtas labai nedidelės turtas, į jo vaidmenį šio nusikaltimo organizavime ir įvykdyme, konstatuoja, jog už padarytą veiką proporcinga bausmė yra areštas, kurios dydis nustatytinas didesnis, negu numatytas vidurkis, tai yra 50 parų.

E. P. neteista, administracine tvarka nebausta, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. E. P. augina mažametį vaiką, tad teismas laiko, jog viešųjų darbų bausmę jai neskirtina, nes gali nebūti galimybės šios bausmės atlikimą suderinti su vaiko priežiūra. Kaltinamojo nedirbanti, neturinti pajamų, todėl baudos bausmė jei neskirtina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog tikslingas paskirti laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamosios veiksmuose atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytinos – nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat vertinant nusikaltimo padarymo pavojingumą – pagrobta labai nedidelės vertės turtas, jai skirtina bausmės vidurkį atitinkanti laisvės apribojimo bausmė, tai yra 1 metai ir 2 mėnesiai. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų E. P., kad ji laikytųsį įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąją būtina įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; per laisvės apribojimo laiką dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalies nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas). Jeigu padarius nusikalstamą veiką išvengiama turtinės prievolės ar ji panaikinama ( pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino PVM ir pan.), teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jos vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Tačiau tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatos netaikomos. (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. liepos mėn. 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). Iš bylos duomenų matyti, jog pavogtas turtas nerastas, civilinio ieškinio byloje nėra. Tuo tarpu S. K., jog iš nusikalstamos veikos ji gavo 235 Lt, R. B. pasiėmė daiktų, kurių vertė 25, Lt E. P. gavo 15 Lt bei pasiėmė žvakidę, kurios vertė 4 Lt, kas laikytina iš nuskalstamos veikos gautais pinigais bei yra konfiksuotini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 308 str.,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 220 Lt pagrobimo iš koplytėles) ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimą.

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 59 Lt vertės turto pagrobimo iš koplytėles) ir paskirti 1 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtą laisvės apribojimo bausmę pagal BK 65 str. taisykles pakeičiant laisvės atėmimu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-10-03 iki 2012-10-05 (2 d.), 2012-10-30 (1 d.) ir suėmimo laikas nuo 2012-10-31 iki 2013-02-06 įskaityti į atliktos bausmės laiką (baudžiamojoje byloje Nr. N1-10-876/2013).

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimą, bei įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; per laisvės apribojimo laiką dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažint kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti 50 parų areštą.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. iš S. K. konfiskuoti 235 Lt, iš E. P. – 19 Lt, iš R. B. – 25 Lt. iš nusikalstamos veikos gautas lėšas.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvyki nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras.

Teisėjos parašas.Teisėja Judita Sungailaitė