- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-72-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05460-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- D. A., Ž. M.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Valda Grigonytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. atstovės advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje ir paskyrė bausmes:
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
- pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nusprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo, 2017 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo pakeistu nuosprendžiu paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 5 (penki) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista solidariai iš Ž. M. ir D. A. 431,91 Eur (keturi šimtai trisdešimt vienas euras 91 ct) žalos atlyginimo, o D. A., neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteista iš D. A. atstovų pagal įstatymą D. T. ir R. A., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai D. A. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir žalos gavėjui - Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista solidariai iš Ž. M. ir D. A. 107,76 Eur (vienas šimtas septyni eurai 76 ct) žalos atlyginimo, o D. A., neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteista iš D. A. atstovų pagal įstatymą D. T. ir R. A., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai D. A. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas Ž. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad jis su Ž. M. 2017 m. vasario 3 d. apie 20.40 val. viešoje vietoje - gatvėje prie parduotuvės, EXPRESS MARKET, esančios adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, neturėdami savo veiksmams jokios dingsties, pribėgę prie gatve einančio T. F., D. A. vieną kartą ranka jam smogus į pakaušį bei sugriebus už kapišono ir taip pargriovus, po to tyčia abu bendrais veiksmais rankomis ir kojomis smogė nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam į galvos sritį bei šonus ne mažiau kaip penkis smūgius, o nukentėjusiajam atsistojus ir įbėgus į parduotuvę „Expres Market“, pašalinių žmonių akivaizdoje, Ž. M. ne mažiau kaip tris kartus jam kumščių trenkė į galvos sritį, tuo padarydami jam galvos sumušimą, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VII šonkaulių lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.Be to, D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis su Ž. M. 2017 m. vasario 3 d. apie 20.40 val. viešoje vietoje – gatvėje prie parduotuvės, EXPRESS MARKET, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, veikdami bendrai, pribėgę prie gatve einančio T. F., D. A. vieną kartą ranka jam smogus į pakaušį bei sugriebus už kapišono ir pargriovus, tyčia bendrais veiksmais abu rankomis ir kojomis smogė nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam į galvos sritį bei šonus ne mažiau kaip penkis smūgius, o nukentėjusiajam atsistojus ir įbėgus į parduotuvę „Expres Market“ Ž. M. toliau tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, pašalinių žmonių akivaizdoje, išplūdo T. F. necenzūriniais žodžiais bei ne mažiau kaip tris kartus jam kumščių trenkė į galvos sritį, tuo padarydami jam galvos sumušimą bei kitus nesunkius kūno sužalojimus.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad D. A. kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje ir baustinas.Nuteistojo D. A. gynėja savo apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2017 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir D. A. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis nepagrįstas. Gynėja apeliaciniame skunde teigė, jog teismas, tinkamai neišanalizavęs ir objektyviai neįvertinęs visų bylos faktinių aplinkybių ir esamų prieštaravimų visumos, negalėjo tinkamai išspręsti bylos, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį. Netinkamas įrodymų vertinimas yra BPK 20 straipsnio pažeidimas, kuris, vadovaujantis BPK 369 straipsnio nuostatomis, yra esminis. Nagrinėdamas bylą, teismas privalėjo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), t. y. nuosprendžio aprašomojoje dalyje turėjo būti išdėstomi įrodymų įvertinimo motyvai, jų patikimumas, prieštaravimų pašalinimas, sprendimo argumentavimas. Gynėja nurodė, kad D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltės nepripažino ir prašė teismo jį išteisinti, nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, todėl nuteistojo gynėja, apeliaciniame skunde analizuodama ginamojo D. A., nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, pasisako dėl netinkamo įrodymų vertinimo, įtakojusių nepagrįsto nuosprendžio priėmimą Gynėjos nuomone, nukentėjusiojo T. F. parodymai nėra neabejotini, kadangi teigdamas, kad abu kaltinamuosius atpažino, vėliau jau nurodė, jog „A. man matytas, jis buvo atėjęs su savo mama į mano bendrabutį. A. pažinau gyvai, kaip parodė tyrėja, o ant nuotraukos atrodė ne tas.“ Po to vėl tvirtino, kad atpažino A. iš nuotraukos, A. vardą pasakė pardavėja ir tyrėja. Pirmos apklausos metu, kad matė A. neprisiminė, o paskui prisiminė. Vertinant šiuos parodymus, galima spręsti, jog jie dėl D. A. dalyvavimo šiame įvykyje yra neišsamūs ir nenuoseklūs, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys o kaltinimas grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais. Gynėja liudytojos K. B. parodymus vertina kaip absoliučiai nepagrįstus, kadangi iš byloje pridėto vaizdo įrašo „Cam 01“ 20:36:35 matyti, jog prie durų prieina ir į parduotuvės vidų pasižiūri vyriškis, ryškiai žalia striuke, su ant galvos užtrauktu kapišonu, veido nesimato, pasižiūrėjęs nueina. Liudytoja pagal vaizdo įrašą negalėjo matyti D. A., nes lauke buvo pakankamai tamsu, o per kameras matytas vyriškas su žalia striuke buvo su kapišonu. Liudytoja teigė, kad Deividas vaikščiojo lauke ir žiūrėjo kas viduje, tačiau per kameras matosi, kad vyriškis su žalia striuke priėjo, pasižiūrėjo ir nuėjo, todėl šie liudytojos parodymai, gynėjos nuomone, taip pat kelia pagrįstų abejonių. Gynėja dėl R. R. parodymų teigė, jog teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus nurodė, kad liudytojas R. R. nematė įvykio, tačiau nurodė, kad panašiu metu toje pat vietoje buvo užpultas dviejų vaikinų, matė sėdinčias ir dvi merginas, kurias nurodė ir nukentėjusysis, tačiau jam pavyko pabėgti ir jis tiksliai nematė jį užpuolusių asmenų. todėl neaišku kodėl teismas rėmėsi šio liudytojo parodymais, kai jis nematė nei galimai jį užpuolusių asmenų, nei nematė paties įvykio kada buvo užpultas nukentėjusysis T. F.. todėl remtis šio liudytojo neaišku kokiais parodymais, teismas priimdamas nuosprendį negalėjo.Gynėja apeliaciniame skunde teigė, jog nuteistasis D. A. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad tuo metu, kuomet jis buvo kaltinamas nusikaltimo padarymu, turėjęs kojos traumą (plyšo miniskas) ir negalėjo išeiti iš namų. Apie įvykį žino tik tiek, kiek supažindino ikiteisminio tyrimo metu, įvykyje nedalyvavo, nieko nežino. Su Ž. M. bendravęs, T. F. yra matęs. Dėl kojos susižalojimo nurodęs, jog traumą patyrė bėgiodamas. Kreipėsi dėl traumos į Raudonojo kryžiaus traumatologinį skyrių, šeimos daktarę U., „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai nurodė, kad tą dieną sportavo, kieme bėgdamas paslydo netoli namų ir susitrenkė kelį dienos metu. Tą pačią dieną į gydymo įstaigą nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės duomenys, kad 2017 m. vasario 4 d., 09.00 val. į šią gydyme įstaigą kreipėsi D. A. dėl 2017 m. vasario 3 d., patirtos traumos. Kreipimosi priežastis nurodyta, kad eidamas kieme paslydo ir užgavo kairį kelį. Incidentas įvyko vakare apie 20.40 val., o D. A. susižalojo koją dieną, todėl po kojos traumos jis negalėjo išeiti iš namų ir būti įvykio vietoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, visi nuosprendyje paminėti teismo teiginiai yra paremti prielaidomis, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, jog išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejones vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K- 177/2009, 2K- 205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012). Tokios nuostatos laikomasi tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis D. A., nuteistojo gynėja, taip pat nuteistasis Ž. M. prašė nuteistojo D. A. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė gynėjos apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. A. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.Iš nuteistojo D. A. gynėjos apeliacinio skundo matyti, kad dėstoma pozicija, jog D. A. jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, neigia savo kaltę, o apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, vadovavosi prielaidomis. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima.Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistojo D. A. gynėja pirmiausiai nurodė, kad nukentėjusiojo T. F. parodymai yra neišsamūs ir nenuoseklūs, bei jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tačiau tokius argumentus paneigia nuosprendyje nuosekliai išdėstyta tiek nagrinėjamo įvykio seka, tiek nuosekliai aptarti byloje esantys įrodymai.Nukentėjusiojo T. F. parodymais nustatyta, kad jis, kuomet ėjo iki parduotuvės matė, kad kaltinamieji sėdėjo ant akmenų, dar buvo dvi merginos ir gėrė alų. Atstumas tarp jų galėjo būti apie 10 metrų. Kur jį mušė, apšvietimas geras, todėl ir atpažino abu kaltinamuosius. Pro jį prabėgdamas kažkuris iš kaltinamųjų prašė cigaretės. Jis paspartino žingsnį, dar atsisuko, bet jį pagriebė už kapišono A., o Ž. M. kirto per kojas. Kaltinamojo D. A. sužalotos kojos nematė. Iš rankų trenkė 4 smūgius į šonkaulius, į nugarą. Smūgiavo abu kaltinamieji. Kol kėlėsi nuo asfalto, kad atsistoti, jam smūgiavo apie 5-6 kartus. Atsikėlė ir bėgo į parduotuvę, kuri buvo 20 metrų atstumu nuo tos vietos, kur akmenys. Viskas vyko prie taromato. Įbėgus į parduotuvę, pardavėjoms sakė, kad jį sumušė ir prašė iškviesti apsaugą. M. atbėgęs į parduotuvę, jam sudavė smūgį į kaklo sritį, plyšo ataugos ir dar į du kartus įspyrė į šonkaulius du kartus. Pardavėjos Meilutį prirėmė prie daiktų saugojimo spintelių ir taip laikė, kol atvyko apsauga. A. žiūrėjo per parduotuvės langą, jis buvo su šviesiai žalsva striuke (t 2, b. l. 96-97). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos K. B. parodymai, kuriuose ji teigė, kad kaltinamuosius pažįsta kaip pirkėjus. D. A. žino, nes su jos sūnumi bendrauja, o Ž. M. žino tik pravardę. Įvykio dieną dirbo parduotuvėje, kai įbėgo nukentėjusysis, matėsi, kad buvo išsigandęs, ir sakė, kad muša. Po kelių sekundžių įėjo Ž. M. pavartojęs alkoholio, jie barėsi, ginčijosi. Lauke vaikščiojo D. A., jis buvo apsirengęs žalia striuke. Ji užrakino parduotuvę ir iškvietė apsaugą, o apsauga liepė iškviesti pareigūnus. Ž. M. pastūmė nukentėjusį, smūgiavo, o T. F. gynėsi. Galėjo būti, kad Ž. M. smūgiavo tris kartus. Ž. M. buvo neadekvatus. D. A. vaikščiojo lauke ir žiūrėjo kas viduje, kai buvo uždarytos durys. Klientus išleido, buvo parduotuvėje tik pasilikusi vyr. kasininkė. Tiek ji, tiek pardavėjos išsigando. Matė lauke D., o nukentėjęs pareigūnams nurodė, kad ir tas su žalia striuke buvo, bet vardo nesakė. Atvykus pareigūnams sakė apie A., nes suprato, kad nukentėjęs pažįsta D. A.. (t 2 b. l. 97-98) Priešingai nei teigia apeliantė savo apeliaciniame skunde, kad abejotina, jog liudytoja K. B. galėjo matyti lauke D. A., teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytam vaizdo įrašo vertinimui, nurodant, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą „Cam 01“ matomas vaizdas prie parduotuvės durų, lauke. Įrašas prasideda nuo 20:34:41, baigiasi 20:53:35. Apie 20:34:48 pro duris į parduotuvę skubiai įeina vyriškis (nukentėjęs T. F.). Paskui jį 20:34:55 pro duris įeina kitas vyriškis (Ž. M.). 20:36:35 prie durų prieina ir į parduotuvės vidų pasižiūri vyriškis, ryškiai žalia striuke, su ant galvos užtrauktu kapišonu, veido nesimato, prižiūrėjęs nueina. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad palyginant liudytojos K. B. parodymus ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, galima tvirtinti, kad šie įrodymai neabejotinai susiję ir jų objektyvumas jokių abejonių nekelia. Tai, kad vaizdo įraše nesimato D. A. veido, šiuo atveju paaiškinama tuo, kad vaizdo kameros paprastai įrengiamos žymiai aukščiau nei žmogaus ūgis, kad aprėptų didesnį stebimo vaizdo plotą, o liudytoja K. B. D. A. už lango būdama tame pačiame nuo žemės aukštyje, neabejotinai galėjo matyti ir matė ne tik D. A. siluetą, bet ir veidą, juolab, kad jis žvelgė pro stiklą į parduotuvės vidų, o ne buvo nuo jo nusisukęs. Kaltinamųjų netinkamą elgesį įvykio vakarą patvirtino ir liudytoju apklaustas R. R., kuris nurodė, jog jis vakare eidamas namo, laiko nepamena, ėjo į parduotuvę. Gale sustojimo priėję vaikinai iš nugaros sakė duok pinigų, kartu buvo dar dvi merginos. Atsakė, kad neturi pinigų, tada vaikinai prišoko ir pagriebė jį už kupros, pavertė ir spyrė. Jis greitai pašoko ir pabėgo. Nematė kas spyrė, nes buvo prisidengęs. Bėgo į namus. Kažkas dar bėgo paskui jį, tačiau nematė kuriame aukšte jis buvo ir tik išgirdo, kad laiptinės išdaužė langus. T. F. jo kaimynas, jis pamatė per langą ir atėjo iki T. F., kuris pasakė, kad jį sumušė. Jis nuėjo į parduotuvę, buvo jau atvažiavusi policija ir vienas vaikinas buvo sulaikytas (t 2 , b. l. 98). Kad nukentėjusiajam T. F. tiek D. A., tiek Ž. M. veiksmais buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G365/2017(02), kurioje T. F. konstatuota galvos sumušimas, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikiu pasėkoje. Kairės krūtinės ląstos pusės VI-VII šonkaulių lūžimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo T. F. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2017 m. vasario 3 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja, ar kitu kietu, panašias savybes turinčiu daiktu (1 t. b. l. 19-20); Teisėjų kolegijos manymu, D. A. bandymas kelti versiją, jog jis įvykio vietoje dėl patirtos traumos iš viso nebuvo, atmestina kaip nepagrįsta ir nepatvirtinta jokiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas tyrė šią versiją, išsireikalavo medicininius duomenis, kas patvirtino, jog D. A. buvo sužalota koja, į gydytoją kreipėsi 2017 m. vasario 4 d., ir tai objektyviai D. A. versijos, kad traumą buvo patyręs vasario 3 dienos metu, negalėjo vaikščioti ir buvo namuose, nepatvirtina, kadangi jo buvimas įvykio vietoje buvo užfiksuotas, kaip minėta, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos parodymais, tiek parduotuvės vaizdo įrašu.BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371/2015). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). Aukštesniojo teismo vertinimu, bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog D. A. panaudojo smurtą prieš T. F., taip jam padarydamas sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad D. A. savo elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su Ž. M., pribėgę prie gatve einančio T. F., D. A. tyčia vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajam į pakaušį bei sugriebus už kapišono ir taip pargriovus, po to tyčia abu bendrais veiksmais rankomis ir kojomis smogė nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam į galvos sritį bei šonus ne mažiau kaip penkis smūgius. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu D. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnio 1 dalį, už ką jis pagrįstai apylinkės teismo pripažintas kaltu. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, nuteistojo D. A. gynėjos skundo motyvai, kuriais neigiama D. A. kaltė, taip pat teigiama, jog apylinkės teismas neteisingai vertino bylos duomenis, kurių dalis buvo nenuoseklūs, rėmėsi prielaidomis, klaidingai nustatė konflikto priežastis, pobūdį ir eigą, yra atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir tinkamai vertino įrodymus, susiejo juos į vieningą visumą, nustatė loginę įvykio, D. A. veiksmų seką, tad skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymą bei tinkamai paskyrė bausmę. Todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašo nuteistojo D. A. gynėja savo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. A. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.