Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. M.:

- pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir jam skirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 30 parų arešto bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. M. konfiskuota transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Nuspręsta paskirti kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo – intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose – (duomenys neskelbtini), nuo 18 val. iki 7 val., įpareigojant neišvykti už Kauno rajono ribų, jo buvimo vietą kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kardomąją priemonę nuspręsta vykdyti nedelsiant po arešto bausmės atlikimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas:

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.2. prokuroras prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Papildomai prokuroras nurodė, jog nuteistasis iki priimto nuosprendžio nesiėmė veiksmų įvykdyti jam paskirtas baudos bausmes, dėl jo paties kaltės baudos pakeistos į areštą. Nuteistasis pateikė duomenis apie 2020 metais gimusią dukrą, tačiau 2020 m. kovo 5 d. vairuoti neblaiviam tai netrukdė, jis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas jau esant gimusiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytas nusikalstamas veikas prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

10. R. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje skirta 30 parų arešto bausmė, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam (3 mėnesiai), numatytam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

11. Vertinant R. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog R. M. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis teistas 7 kartus, iš jų 3 kartus už vairavimą esant neblaiviam ir 4 kartus už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę (1 t., b. l. 96-105, 113-129), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 106-111, 134-135), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nuteistasis yra vedęs ir nedirbantis.

12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma jog nuteistais turi dukrą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo dukra gimė 2020 m. rugsėjo 14 d. (2 t., b. l. 100), t. y. dar prieš nuteistajam padarant minėtas nusikalstamas veikas, taigi ši aplinkybė egzistavo dar iki nusikalstamų veikų padarymo ir nuteistojo nuo jų darymo neatgrasė. Skunde taip pat nurodoma jog nuteistais įsidarbino (2 t., b. l. 99), tačiau pažymėtina, jog pats nuteistasis nurodė, jog būdamas užsienyje dirbo, tačiau vis tiek paskirtų baudų nemokėjo, tame tarpe neįvykdė 2020 m. kovo 5 d. teismo nuosprendžiu jam skirtos baudos bausmės, kuri dėl to 2024 m. spalio 7 d. nutartimi buvo pakeista į arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, vien R. M. įsidarbinimas ar nepilnamečio vaiko turėjimas, negali būti laikomas pakankama priežastimi švelninti jam paskirtas bausmes.

13. Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tik nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, pripažino tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Pažymėtina, jog apylinkės teismo nuosprendis šiuo aspektu yra prieštaringas. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog R. M. pripažįstamas recidyvistu, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakyta. BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, jog teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti sprendimą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pripažindamas nuteistąjį recidyvistu, rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakė, o tai neatitinka BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Šis nuosprendžio trūkumas negali būti laikomas technine klaida, o pripažįstamas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos; nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti; paskiriama bausmė, kurios rūšies ar dydžio nenustato pritaikytas BK straipsnis ar išvis BK (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-107-746/2015). Teismų praktikoje taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu, kaip kad šiuo nagrinėjamu atveju ir recidyvistu pagal nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį įstatymą, turi būti aiškiai išdėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti ne tik įstatymo formuluotes, tačiau ir motyvuotas išvadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio numatytos sąlygos pripažinimo (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-300-2012, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-358/2014 ir kt.). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo tik BK 27 straipsnio citavimu, atskirai nesvarstė šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, jų neatskleidė, visiškai nenurodė už kuriuos tyčinius nusikaltimus, kuriuos nuteistasis padarė būdamas pilnametis, jis buvo nuteistas, neįvardino ar teistumai už juos neišnykę ar nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat, kaip minėta, pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti R. M. recidyvistu, nes šis teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis non reformatio in peius (draudžiama bloginti asmens padavusio apeliacinį skundą padėtį) principu, apeliacinį skundą padavus tik nuteistajam, o prokurorui pirmosios instancijos teismo padaryto baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neapskundus, neturi procesinės galimybės pripažinti R. M. recidyvistu. Dėl šios priežasties konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir šioje dalyje nuteistojo R. M. skundas tenkinamas, bei iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

14. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir eliminavus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nuteistajam paliktinos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 30 parų arešto bausmės, nes jos atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) reikalavimus. BK 61 straipsnio 4 dalis įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju R. M. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam, mažesnis už vidurkį. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 7 nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, daro tame tarpe ir analogiškas nusikalstamas veikas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmių ir jų dydžių ir pagrindo švelninti skirtas bausmes neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinktos tiek bausmių rūšys, tiek bausmių dydis, bei jų bendrinimo būdas, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, tame tarpe ir už analogiškas veikas, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai, kurie taip pat buvo skirti ir už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmių, jų dydžio, bei bendrinimo pritaria iš esmės.

15. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl R. M. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis teistas net 7 kartus, iš jų 3 kartus už vairavimą esant neblaiviam ir 4 kartus už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat ir baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Visos šios aplinkybės rodo R. M. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti šiurkščius kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai, juolab jam jau ne kartą buvo skirta ir reali arešto bausmė, tačiau nuteistasis nusikalstamas veikas darė toliau, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias įstatymų sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, bei areštą ir nustatė teisingą jų dydį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė, net ir pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

16. Skunde apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgęs į tai, jog nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo eilę kartų skirtos švelnesnės bausmės, taip pat skirtos ne kartą ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis beveik dvejus metu slapstėsi užsienyje nuo baudžiamojo persekiojimo, buvo paskelbta tarptautinė jo paieška, teisiamas ketvirtą kartą už vairavimą esant neblaiviam ir penktą kartą už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: kad nors apeliantas šiuo metu ir dirbantis, turintis nepilnametį vaiką, tačiau jis anksčiau teistas net 7 kartus, iš jų 3 kartus už vairavimą esant neblaiviam ir 4 kartus už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat ir baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, jis per paskutinius penkis metus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės. Taip pat nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti R. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, R. M. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

17. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamas bausmės ryšis, jų dydžius, kurias tinkamai subendrino, ir subendrintos bausmės keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teistas, tame tarpe ir už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

18. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl pripažinimo recidyvistu, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant R. M. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pripažįstant asmenį recidyvistu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. sausio 29 d. pažymą Nr. APD-2025-01254, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išteisintajam R. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius, teikė antrinę teisinę pagalbą R. M. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 87,50 Eur (2 t., b. l. 95-97).

20. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata nuteistajam buvo išaiškinta 2025 m. sausio 22 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 92). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris iš esmės atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, į tai, kad šis gynėjas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo atleistas nuo R. M. gynimo, jam sudarius sutartį su gynėju advokatu K. A., bei tai, kad nuteistojo pajamos nėra didelės, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistu.

Kitas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. M. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.