Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-96-957/2023 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)

2023 m. gegužės 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-182 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. G.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. A. G. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-1095/2021 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant A. G. galutinę 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.

2. Nuteistajam A. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. liepos 8 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 17 d. – 1 (vieneri) metai, 7 (septyni) mėnesiai ir 28 dienos. Trečdalį teismo paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2022 m. birželio 24 d.

3. (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2023 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr. RV-25-182 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. G.“ (toliau – ir nutarimas), kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistojo A. G. skundas dėl Komisijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nuteistasis skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjo jo skundą.

5.2. Komisija vertino jį pagal seną socialinio tyrimo išvadą, o tariamai naujos 2022 m. gruodžio 21 d. socialinės tyrimo išvados nėra, ji teismui pateikta be detalių metaduomenų, su ja jis nėra supažindintas, todėl pažeistos BVK 85 straipsnio 1 dalies nuostatos.

5.3. Jo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, du mažamečius vaikus, jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, jis turi pastovų gerai apmokamą darbą, neturi nuobaudų, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, aktyviai dalyvauja užimtumo programose, skaito knygas, vaikšto į organizuojamus koncertus, lygtinio paleidimo atveju dirbtų UAB „Ž“ direktoriumi ir laikytųsi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo, elgtųsi nepriekaištingai.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

9. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. G. vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. birželio 24 d. 2022 m. gruodžio 2 d. omenys neskelbtini) pataisos namuose buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, kurio metu nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo A. G. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai pripažino, jog nuteistojo pažanga ją mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Nuteistasis skunde nurodė, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjo jo skundą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta jokių aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino A. G. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

11. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, du mažamečius vaikus, jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, jis turi pastovų gerai apmokamą darbą, neturi nuobaudų, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, aktyviai dalyvauja užimtumo programose, skaito knygas, vaikšto į organizuojamus koncertus, lygtinio paleidimo atveju dirbtų UAB „Ž“ direktoriumi. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės vertintinos teigiamai, tačiau jos bei kitos nuteistojo asmens byloje esančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis A. G. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šias nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes įvertino ir žemesnysis teismas, kuris padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama net ir esant teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Taigi, skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

11.1. Pažymėtina, jog pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, stiprius socialinius ryšius nuteistasis A. G. turėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, šios nuteistojo akcentuojamos aplinkybės neabejotinai teigiamai jį charakterizuoja, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta bei artimaisiais, egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimo darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti Komisijos nutarime bei skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje aptartus duomenis.

11.2. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis neturi nuobaudų, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja užimtumo programose, skaito knygas, vaikšto į organizuojamus koncertus, taip pat vertintinos teigiamai, tačiau jos nėra išskirtinės, kadangi toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

11.3. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis turi pastovų gerai apmokamą darbą, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad toks nuteistojo skundo teiginys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad nuteistasis A. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo ir šiuo metu nedirba, ir nors jis formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos (yra gautas UAB „Ž tuja“ raštas apie tai, kad paleistas į laisvę nuteistasis A. G. galės vėl užimti minėtos įmonės direktoriaus pareigas), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad A. G. šiuo metu turi pastovų ir gerai apmokamą darbą. Kita vertus, aplinkybė, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nuteistasis bus įdarbintas ar turės galimybę užsiimti legalia darbine veikla, savaime neleidžia daryti išvados, jog taikant lygtinio paleidimo institutą jo atžvilgiu, nuteistasis pakartotinai nenusikals, kadangi, nors būdamas laisvėje nuteistasis tiek oficialiai, tiek neoficialiai ir vykdė darbinę veiklą, nusikalsti jį paskatino būtent papildomos finansinės naudos siekis.

12. Nagrinėjamų nuteistojo A. G. skundo argumentų kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (finansinio stabilumo trūkumas; lėšų valdymo kompetencijų stoka; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas įsivertinti savo elgesio pasekmių; savęs vertinimo ypatumai; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; tam tikro lygmens negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės atžvilgiu), kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali keisti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų ir pažanga galėtų būti pripažinta kaip akivaizdi tik tuo atveju, jeigu būtų nuosekliai valdomi socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai poreikiai. Kitaip tariant, nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtinos nuoseklios ir ilgalaikės nuteistojo pastangos keičiant elgesį bausmės atlikimo metu, kad Komisija ar teismas, atsižvelgdami į jo asmenybę, jos pokyčius teigiama linkme, galėtų spręsti apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu tokių nuteistojo pastangų aukštesnysis teismas neįžvelgia. Antai, iš 2022 m. gruodžio 21 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad vienas iš nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių yra finansinio stabilumo trūkumas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu nedėjo iš esmės jokių pastangų, siekdamas šį kriminogeninį veiksnį pakeisti. Iš minėtos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. G. padarytiems nusikaltimams yra būdingos finansinės naudos tarpusavio sąsajos (vagystė, disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). Pats nuteistasis interviu metu nurodė, kad jam pasiūlė užsidirbti „lengvų pajamų“, tuo metu jis neoficialiai dirbo kurjeriu ir susigundė. Nors nuteistasis stokoja finansinio stabilumo, tačiau bausmės atlikimo metu jis iš esmės nedėjo jokių pastangų, kad legalia darbine veikla užsitikrintų bent minimalų finansinį stabilumą. Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, nuteistasis bausmės atlikimo metu norėjo dirbti, tačiau nedirbo, nes, pasak jo, nėra pageidaujamos laisvos darbo vietos, o tvarkinio pareigose dirbti nenori, nes tai esą žemintų jo orumą; nuteistasis neigiamai vertina tam tikro pobūdžio darbą pataisos įstaigoje, linkęs išskirti save iš kitų, „primityvius“ nusikaltimus padariusių asmenų. Teismo vertinimu, toks nuteistojo A. G. požiūris į darbą pataisos įstaigoje rodo, kad nuteistasis vis dar patiria sunkumų orientuojantis į savo resocializacijos bei integracijos procesą, taip pat rodo gana žemą jo brandą ir suvokimą apie tai, kokie gyvenimo visuomenėje elementai yra žeminantys, o kokie nėra. Kaip jau buvo minėta, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, buvo nustatyti net devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių skaičius gali būti koreguojamas, nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis, nepakankamos nuteistojo pastangos mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius sudaro pagrindą manyti, kad A. G. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

13. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis 2023 m. sausio 17 d. – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai 28 dienos, paskirta bausmė – 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Pažymėtina, kad A. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kurio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, skiriant A. G. bausmę, buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. jam paskirta švelnesnė bausmė, negu numatyta minėto straipsnio sankcijoje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, ją nustato tokio dydžio, kuri, įvertinus visus reikšmingus duomenis, atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmei keliamus tikslus. Taigi, šiuo atveju buvo įvertinta, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. atlikus 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis A. G. jau atliko daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė, todėl aplinkybė apie atliktos bausmės dalį savaime nesuponuoja išvados, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

14. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė (t. y. nepakitusi), o tai patvirtina, kad nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai A. G. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Minėta, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laivės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

15. Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus atmeta nuteistojo skundo argumentus, jog Komisija vertino jį pagal seną socialinio tyrimo išvadą, o tariamai naujos 2022 m. gruodžio 21 d. socialinės tyrimo išvados nėra, ji teismui pateikta be detalių metaduomenų, su ja jis nėra supažindintas, todėl pažeistos BVK 85 straipsnio 1 dalies nuostatos. Iš Komisijos nutarimo turinio matyti, kad svarstydama klausimą dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo, Komisija rėmėsi (duomenys neskelbtini) pataisos namų Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-324, kuri buvo surašyta 2022 m. gruodžio 21 d. (asmens bylos 82-92 lapai). Minėta Socialinio tyrimo išvada yra pasirašyta Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės, joje yra visi BVK 85 straipsnio 1 dalyje aprašyti duomenys: informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis A. G. nurodo, kad su šia Socialinio tyrimo išvada jis nėra susipažinęs, visgi šį jo skundo teiginį paneigia minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje paties nuteistojo padarytas įrašas apie tai, kad su išvada jis susipažino, bet ne su visais teiginiais sutinka, ir parašas. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, Komisija nutarimą priėmė remdamasi aktualia Socialine tyrimo išvada, kuri surašyta laikantis BVK 85 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir su kuria nuteistasis A. G. supažindintas pasirašytinai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptariami nuteistojo A. G. skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.