- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- eI-2921-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04946-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- S. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei S. S. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės S. S. 96,06 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 4,36 Eur delspinigių.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ji atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vadovaujantis Nuostatais, rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų, kurių apskaičiavimą nustato Nuostatų 52.1–52.2.2 papunkčiuose bei 55.3 papunktyje nustatytos taisyklės, kur iš esmės nurodyta, kad rinkliavos mokėtojams, naudojantiems bendrus konteinerius rinkliavos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto plotą, o naudojantiems individualius konteinerius, pagal plotą apskaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis. Tuo tarpu kintamoji dalis apskaičiuojama už einamus metus taikant 390 kg kvotą, kurią viršijus, kitais metais rinkliavos mokėtojams atliekamas perskaičiavimas ir už viršijantį atliekų kiekį priskaičiuojama papildomai mokėtina suma, o perdavus mažesnį atliekų kiekį, kitais metais mokėjimo pranešime taikoma kompensacija ir mokėtina suma mažinama taip, kaip tas reglamentuota Nuostatų 52.3 papunktyje.
Pažymėjo, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nuomos sutarties pagrindu valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsakovei buvo siųstas pranešimas apie esamą prievolę mokėti vietinę rinkliavą, tačiau rinkliavos įmokų pareiškėja negavo.
Pažymėjo, kad dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku nesilaikymo, buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie šio prašymo surašymo dieną sudaro 4,36 Eur. Delspinigiai apskaičiuoti atsižvelgus į skolos sumą susidariusią per mokestinį laikotarpį, ją padauginus iš pradelsto apmokėti termino, kuris neviršija 180 d., ir padauginus iš 0,03 procento delspinigių dydžio, taikomo už pradelstą dieną. Prašė prašymą patenkinti ir priteisti iš atsakovės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą.
Atsakovė atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuomos sutarties pagrindu valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, kuris yra apmokestintas vietine rinkliava. Šią rinkliavą privalo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovė privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą, kurios nesumokėjo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė nuomos sutarties pagrindu valdė nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei siųsti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. jai buvo apskaičiuota 96,06 Eur dydžio vietinė rinkliava. Įrodymų, kad šią skolą sumokėjo, atsakovė nepateikė.
I. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 7.5 papunktis). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 punktas). Pagal Nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Nuostatų 22 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Nuostatais, apskaičiuoja SĮ ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio ir kad ši politika yra „grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausiai turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas“. Principas „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo srityje detalizuotas antriniuose Europos Sąjungos dokumentuose. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 14 straipsnyje nustatyta, jog pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Šios direktyvos pirmtakės taip pat akcentavo minėtą principą – 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje pažymėta, jog „pagal principą „teršėjas moka“, atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti: a) turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir (arba) b) ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.“ Principas „teršėjas moka“ akcentuotas ir 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvoje dėl atliekų (75/442/EEB) (žr. direktyvos 14 konstatuojamąją dalį). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad šis principas yra bendrasis (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas). Į nacionalinę teisę principas „teršėjas moka“ perkeltas Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsniu, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas bei Atliekų tvarkymo įstatymu, kurio 32 straipsnis 1 dalyje nustatyta, jog šis principas reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).
Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto objektų, esančių Vilniaus m. sav. valdytojas, tad ir atliekų turėtojas, todėl turi pareigą mokėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą.
II. Dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio ir delspinigių
Kaip minėta, atsakovei siųsti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovei buvo apskaičiuota 96,06 Eur dydžio vietinė rinkliava: už 2022 m. II–IV ketvirčius – 30,42 Eur; už 2023 m. – 40,32 Eur; už 2024 m. I–II ketvirčius – 25,32 Eur. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės naudojamo turto plotą, todėl paskaičiuotas dydis yra pagrįstas teisiniu reguliavimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovė būtų sumokėjęs.
Įvertinęs aukščiau aptartus argumentus teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, iš atsakovės priteistina 96,06 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (30,42 Eur + 40,32 Eur + 25,32 Eur).
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 4,36 Eur delspinigių, susidariusių atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno kito mokestinio laikotarpio pradžios skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nustatytą laikotarpį.
Nuostatų 83 punktas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Tų pačių Nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Taip pat svarbu paminėti, kad Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. liko skolingas 96,06 Eur vietinės rinkliavos, delspinigių dydį patvirtina delspinigių apskaičiavimo lentelė, todėl pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius pagrįstas, iš atsakovės priteistini 4,36 Eur delspinigių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, j. a. k. 304195262, iš atsakovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 96,06 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 6 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. bei 4,36 Eur (keturis eurus 36 ct) delspinigių.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.