Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. A. ir A. A. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). A. A. (duomenys neskelbtini) mirė. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. A. ir A. A. nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamoji patalpa – garažas, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažyma iš Gyventojų registro nustatyta, jog mirusioji vaikų neturėjo.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas negalėjo įgyvendinti teisės priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties dėl savo sveikatos ir patirtų išgyvenimų po laidotuvių, be to pareiškėjas yra senyvo amžiaus, jis buvo įsitikinęs, kad sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis automatiškai paveldi likusį turtą ir jokių palikimo priėmimo veiksmų atlikti nėra reikalinga. Pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašymo motyvus patvirtino teismo posėdžio metu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas ir A. A. buvo sutuoktiniai (b. l. 7). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog daugiau galimų įpėdinių nėra. Mirusioji vaikų – galimų įpėdinių neturi. Pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis įpėdinis - palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis).

Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės neabejotinai įtakojo tai, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos A. A. mirties, būtų paveldėję kiti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos ir įstatymų nežinojimo negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl teismas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis (CPK 185 straipsnis).

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. A. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti terminą A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2017-01-06.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.