- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-329-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-329-227/2016 Teisėjas Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01095-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, kuriai taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-26-1005/2015 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. K. ieškiniu prašė nutraukti jos ir A. K. santuoką dėl sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir padalinti santuokoje įgytą turtą, valdomą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jai priteisiant ieškinyje išvardintą turtą, nustatant naudojimosi turtu tvarką bei patenkinti jos kitus ieškinyje išvardintus reikalavimus.
Siekdama užtikrinti sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti G. K. ir A. K. priklausantį visą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, žemės ūkio techniką, gyvūnus, registruotus tiek A. K., tiek abiejų sutuoktinių vardu, uždrausti A. K. be G. K. sutikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos disponuoti bendru kilnojamuoju sutuoktinių turtu, areštuoti A. K. vardu esančiose banko sąskaitose pinigines lėšas, paliekant teisę jam laisvai disponuoti savo darbo užmokesčiu, o kitus mokėjimus atliekant tik teismo leidimu. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba iš viso pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas šiuo metu aktyviai veikia mažindamas santuokinį turtą ir toliau gali imtis veiksmų siekdamas sumažinti bendras sutuoktinių lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Areštavo atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (konkrečius žemės sklypus) uždraudžiant jam turtu disponuoti (įskaitant turto apsunkinimą nuomos, panaudos ir kitomis sutartimis), kitą prašymo dalį atmetė. Nutarties dalį, kurią netenkintas prašymas areštuoti pinigines lėšas, panaikino Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1036-280/2015 ir prašymo išsprendimą perdavė nagrinėti apylinkės teismui iš naujo. Kita nutarties dalis palikta galioti.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimis įpareigojo šalis pateikti teismui konkrečius duomenis kokius mokėjimus ir iš kokių sąskaitų būtina atlikti areštavus pinigines lėšas kad būtų sudarytos sąlygos atsakovui pragyventi bei ūkininko ūkio veiklai užtikrinti, vykdyti įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Ieškovė 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškimu nurodė, kad nedisponuoja tokia informaciją ir prašė areštavus atsakovo sąskaitas leisti iš jų atlikti tokias operacijas: iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) leistinos operacijos: 1) valstybinės žemės nuomos mokestis, įskaitant delspinigius Anykščių rajono savivaldybei ir Rokiškio rajono savivaldybei pagal pateiktas Žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2015 m.; 2) 2016 m. įmokos pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis su NŽT, įskaitant delspinigius ir palūkanas. Apie 20.000,00 Eur privalo būti sumokėta iki 2016 m. sausio 15 d.; 3) žemės nuomos mokestis už 6,5 ha M. P. pagal 2014 m. žemės nuomos sutartį, kurį sudaro pusė visų gautinų išmokų iš NMA už 2015 m. deklaruotą plotą (6,5 ha). Apskaičiuoti tikslios sumos galimybės nėra, nes atsakovas nepateikė informacijos, kiek yra tiksliai deklaravęs savo vardu.; 4) žemės mokestis VMI už nuosavybės teise valdomas žemes pagal VMI pateiktas deklaracijas už 2015 m.; 5) vykdyti atsiskaitymus su AB Lesto už suvartotą elektros energiją (duomenys neskelbtini) (vieta, kurioje registruotas ūkis). Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) leistini mokėjimai - laisvai disponuoti darbo užmokesčiu ir vykdyti atsiskaitymus už ½ dalį komunalinių mokesčių (AB „Lesto“, UAB „Rokiškio vandenys“) už paslaugas, suteiktas (duomenys neskelbtini). Apibendrindama savo patikslintus atsiliepimus ieškovė nurodė, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti A. K. ūkininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, esant lėšų leisti atlikti tik šiuos mokėjimus: 1) 2016 metų įmokas pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis su NŽT, įskaitant palūkanas ir delspinigius, 15,226.92 euro įmoka ir 5000 eurų palūkanų už 2015 metus privalo būti sumokėta iki 2016 m. sausio 15 d. Taip pat būtina leisti sumokėti delspinigius, nes pajamos minėtą sąskaitą gali pasiekti vėliau nei nurodyta įmokos data; 2) 859 eurai žemės mokestis VMI už nuosavybės teise valdomas žemes pagal VMI pateiktas deklaraciją už 2015 metus. Taip pat būtina leisti sumokėti delspinigius, nes pajamos minėtą sąskaitą gali pasiekti vėliau nei įmokos nurodyta įmokos data; 3) 562 eurai žemės nuomos mokestis M. P. pagal 2014 metų žemės nuomos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovo A. K. vardu banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Leido iš A. K. ūkininko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti šias operacijas: a) mokėti 2016 metų įmokas pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis su Nacionaline žemės tarnyba, įskaitant palūkanas ir delspinigius; b) mokėti žemės mokestį ir delspinigius Valstybinei mokesčių inspekcijai už nuosavybės teise valdomas žemes pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas deklaracijas už 2015 metus; c) mokėti žemės nuomos mokestį M. P. pagal 2014 metų žemės nuomos sutartį; d) vykdyti atsiskaitymus su AB „Lesto“ už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Leido iš A. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlikti šias operacijas – kiekvieną mėnesį atsakovui laisvai disponuoti 1 MMA dydžio pinigų suma pragyvenimui bei papildoma pinigų suma, kurios reikia atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už ½ komunalinių paslaugų, kurios teikiamos adresu (duomenys neskelbtini).
Pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat pavedė nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalių pateikti teismui duomenys patvirtina, jog į atsakovo sąskaitas nuolat yra pervedamos didelės pinigų sumos gautos iš ūkio veiklos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, kuriomis atsakovas vienas disponuoja. Iš atsakovo pateikto ūkininko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad atsakovas dideles pinigų sumas perveda ne tik atsiskaitydamas už ūkio reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas, bet lėšas perveda ir į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei savo motinos J. K. sąskaitą. Įvertino aplinkybę, kad pinigines lėšas galima labai lengvai išvaistyti ar paslėpti, todėl siekiant užtikrinti ieškovės reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją, reikalinga taikyti atsakovo sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą ir taip išsaugoti šalių turtą, kadangi nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pripažino, kad nors atsakovas vykdo ūkininko veiklą, tačiau jo pateikti duomenys nėra konkretūs, neaišku, kokios tiksliai operacijos turėtų būti atliekamos teismui areštavus atsakovo sąskaitas. Atsakovas tiksliai nenurodo, kiek ir kokių daiktų bei paslaugų ir už kokią kainą yra būtina įsigyti ateityje, kad ūkis normaliai funkcionuotų, kokie darbai ūkyje yra atliekami, kokio pobūdžio ūkinę veiklą vykdo ūkis, kokio pobūdžio pajamos iš ūkio yra gaunamos ir kokio pobūdžio išlaidos yra patiriamos vykdant šią veiklą, nors asmuo, vykdantis tokio pobūdžio veiklą (ūkininkavimą) privalo vesti atitinkamą finansinę (buhalterinę) apskaitą. Kadangi teismas neturi galimybių savo nutartyje nustatyti visų reikiamų mokėjimų, kurie abiejų šalių interesais turėtų būti atliekami areštavus atsakovo sąskaitas, įvertinęs šalių nurodomus bei sutampančius privalomus mokėjimus, areštavus atsakovo ūkininko sąskaitą leista atlikti atitinkamas operacijas, nurodytas rezoliucinėje dalyje. Kadangi teismui duomenų, kokio dydžio atlyginimą atsakovas gaudavo nepateikta, jam palikta teisė kiekvieną mėnesį laisvai disponuoti 1 MMA dydžio pinigų suma pragyvenimui bei papildoma pinigų suma, kurios reikia atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už ½ komunalinių paslaugų, kurios teikiamos adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti visas šia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat išreikalauti duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tada atsakovas galėtų pateikti paaiškinimus ir įrodymus.
Teigia, kad teismas nepagrįstai areštavo jo ir ūkininko ūkio sąskaitose bankuose esančias pinigines lėšas, nutartis neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų, nes ieškinio reikalavimams užtikrinti pakanka kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir nėra pagrindo areštuoti atsakovo turimų lėšų paliekant galimybę atsakovui toliau vykdyti žemės ūkio ūkinę-komercinę veiklą. Ieškovė prašo pripažinti šalims lygias teises į gautinas pajamas ir išmokas, susijusias su ūkininko ūkiu, tai yra po ½ dalį visų gautinų pajamų ir išmokų už 2015 metus, t.y. ji pretenduoja tik į pusę pelno, o teismas taikytu areštu viršijo ieškinio reikalavimų sumą ir neproporcingai apribojo jo teises bei ūkio funkcionavimo galimybėes. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas dirba 124 ha žemės, kuri 2015 metais nedirvonavo, o ūkyje buvo auginamos sėjamosios kultūros, vykdoma ekonominė veikla, kuri bus vykdoma ir 2016 metais. Būsimas išlaidas galima prognozuoti, nustatyti vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais, įvertinus Valstybės įmonė žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apskaičiuotas mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainas, skelbiamas viešai. Atsakovas prognozuoja, kad vien žemės įdirbimas, atliekant tokius darbus, kainuos 27 413,92 Eur, įvertinus ieškovės nurodomus sėjamų kultūrų kiekius 2015 metais, atitinkamai tą patį sėjant 2016 metais sėklai reikalinga 6770 Eur, trąšoms – 12400 Eur. Minimalios ūkio išlaidos sudaro 46583 Eur. Visuotinai žinoma, kad turint techniką, kurios šeimos ūkis neturi, galima gauti 300 Eur pelno iš ha, o iš šios sumos tik pusė pelno priklausys ieškovei (apie 15 000 Eur). Pagal susiformavusią teismų praktiką, lėšos bankuose areštuojamos paskiausiai ir nesant pakankamai kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ieškiniui užtikrinti. Akivaizdu, kad turto (ypač nekilnojamojo, kurio vertė 990073,70 Eur) pakanka G. K. galimiems nuostoliams iš ūkio padengti, ūkio sąskaitos areštas nebūtinas būsimo teismo sprendimo užtikrinimui, duomenų, kad atsakovas siektų realizuoti turtą, nėra, toks sąskaitos apribojimas sužlugdys ūkį, yra nebūtinas. Dėl neproporcingų apribojimų ūkininkas negali atsiskaityti su kreditoriais už pirktus kviečius, žirnius, ūkio prekes, chemikalus, nors išlaidos susijusios su ūkio veikla. Nepagrįsta ūkiui varžyti galimybę naudoti lėšas sąskaitose būtiniems ūkio darbams: sėklai ir sodinamajai medžiagai, arimui, lėkščiavimui, tręšimui, augalų apsaugai nuo kenkėjų ir piktžolių ir su tuo susijusiems darbams, derliaus nuėmimui, jo realizavimui, danielių šėrimui ir priežiūrai, pašarų jiems įgijimui, gydymui, visiems minėtiems dalykams darbininkų samdymui, mokesčių mokėjimui valstybei (GPM, PVM) ir į VSDFV biudžetą. Net jei būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti leidžiama mokėti už neapibrėžtą ratą būtinų ūkio darbų (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2008-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-501-544/2008). Atsakovo asmeninės sąskaitos areštas nebūtinas, kadangi atsakovas turi vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (jį įkainojo ieškovė, todėl turto pakaks galimiems nuostoliams atlyginti), tokiu būdu yra apribota atsakovo galimybė turėti lėšų, pragyventi sumokėjus dalį mokesčių už namo išlaikymą, atsakovas ligotas asmuo, areštas neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo, kriterijų, žemina žmogaus orumą, nors su ieškove atsakovas nebegyvena, ji gali laisvai disponuoti savo lėšomis, teismų praktikoje leidžiama pasilikti sau pragyvenimui iš ūkio lėšų kas mėnesį 5 MMA sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė G. K. prašo skundo netenkinti, jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nesutinka, jog nepagrįstai varžomas ūkio funkcionavimas areštavus ūkininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pinigų likutis 2015-12-31 dienai buvo 2,88 euro, atsakovas nenurodė pajamų, kurios dar turėtų būti gautos artimiausiu metu be ieškovės nurodytų išmokų iš NMA už 2015 m., pinigus atsakovas jau yra išleidęs savo reikmėms po pervedimo į savo asmeninę sąskaitą arba atiduodant tariamas paskolas savo mamai, UAB „Teisinių žinių centrui“, šių lėšų atsakovas nenaudojo pagal paskirtį, t.y. ūkio reikmėms ar atsiskaitymui su kreditoriais, dėl ko, atsakovui švaistant lėšas, ir iškilo būtinybė kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nors apeliantas teigia, kad 2016 m. darbams reikės apie 27 413,92 euro, tačiau nutyli, kad iki 2016-01-07 į ūkininko sąskaitą buvo gauta tik mažoji dalis išmokų už 2015 m. iš NMA, kuri turėtų sudaryti apie 10 000 eurų, todėl nėra galimybės iš 2015 m. pajamų finansuoti 2016 m. ūkio darbus. Sąskaitų areštą taikyti reikalinga, nes dėl atsakovo veiksmų bus prarasta dalis nekilnojamojo turto ir teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas, kadangi 2016-01-15 pagal žemės pirkimo - pardavimo sutartis su NZT reikėjo sumokėti 15,226.92 euro įmoką ir 5000 eurų palūkanų už 2015 m., priešingu atveju NZT gali atimti žemes dėl prievolių nevykdymo, atsakovas nepateikė duomenų apie dalinį atsiskaitymą su NZT už 2015 m. nors terminas jau yra suėjęs. Nutartis atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, nes lėšos, esančios pas atsakovą ūkininko sąskaitoje yra ne atsakovo asmeninės lėšos, o priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl turi būti naudojamos pagal paskirtį, ekonomiškai ir protingai. Tuo tarpu atsakovas vienas disponuoja sąskaitose esamomis lėšomis, dideles pinigu sumas perveda ne tik atsiskaitydamas už ūkio reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas, bet ir į savo asmeninę sąskaitą bei savo motinos J. K. sąskaitą, tokiu būdu pinigines lėšas galima labai lengvai išvaistyti ar paslėpti. Atsakovas tik abstrakčiomis frazėmis kalbėdamas apie tai, kokie darbai ūkyje yra atliekami, kokio pobūdžio ūkinę veiklą vykdo ūkis, kokio pobūdžio pajamos iš ūkio yra gaunamos ir kokio pobūdžio išlaidos yra patiriamos vykdant šią veiklą ir pan., savo paaiškinimuose tik epizodiškai nurodydamas ūkio reikmėms reikalingų pinigų sumas, pats patvirtina, kad ūkininkaujama aplaidžiai, neekonomiškai, švaistomi pinigai, visiškai nevaldomi pinigų srautai ir pan. Dėl šių aplinkybių ir iškilo būtinybė kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo vykdantis tokio pobūdžio veiklą (ūkininkavimą) privalo vesti atitinkamą finansinę (buhalterinę) apskaitą, kurioje yra fiksuojamos iš ūkio gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos bei skolos. Atsakovas tik atskirajame skunde nurodo, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau visiškai nepasisako kur ir kokio tikslu išleido pinigines lėšas, nes tik 40 proc. 2015 m. pajamų (iš viso virš 95 000 eurų), kurios įplaukė į ūkininko sąskaitą 2015 m, A. K. panaudojo pagal paskirtį — t. y. žemės ūkio veiklai vystyti. Atsakovo prie skundo pateikta informacija neaiški, neturinti įtakos nutarties teisėtumui. Atsakovo argumentai, kad jam reikalinga 5 MMA (1750 Eur) per mėnesį, yra nieko nepagrįsta, jokių įrodymų atsakovas nepateikė, atsakovas dirba teisininku UAB „Teisinių žinių centras" ir gauna atlyginimą už savo darbą, kuris nesiekia net 1 MMA, todėl atsakovo interesai nepažeidžiami.
Atskirasis skundas tenkintinas dalinai. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvuoja. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK ) 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Šios bylos ginčas dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių- sąskaitų arešto. Atsakovas nesutikimą su šia nutartimi grindžia tuo, kad ieškinio užtikrinimui pakako areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant galima areštuoti lėšas, tačiau laikantis ekonomiškumo interesų pusiausvyros principų paliekant jam galimybę vykdyti žemės ūkio veiklą. Arešto mąstas negali viršyti ieškinio reikalavimų sumos, nes ieškovė reikalauja turtą padalyti lygiomis dalimis. Areštavus pinigines lėšas ir leidus jas naudoti tik nutartyje nurodytiems tikslams, bus sužlugdytas ūkininko ūkis. Be to per maža dalis skirta naudotis jo reikmėms (1MMA). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas, kad buvo pagrįstai areštuotos sąskaitos, mano, kad tikslinga išplėsti leidimo naudotis areštuotomis lėšomis, ribas. Todėl skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, prašydama areštuoti atsakovo sąskaitą, siekia užsitikrinti, kad gautos pajamos iš NŽT už šalių ūkininko ūkį nebūtų iššvaistytos. Iš jų reikėtų sumokėti įmokas už žemės sklypus, o to savalaikiai nepadarius galimas žemės pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimas ir sutuoktinių turto praradimas. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti lygiomis dalimis išmokas, piniginę kompensaciją už mažiau skirtiną jai turto dalį, paskirstyti prievoles. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą, išsamiai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, detaliai juos skundžiamojoje nutartyje aptarė ir padarė pagrįstą išvadą , kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas spręsdamas dėl būtinybės areštuoti lėšas, vertino piniginių lėšų judėjimą sąskaitoje. Nustatė, kad į ją nuolat pervedamos didelės pinigų sumos, gautos iš ūkio veiklos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, o atsakovas vienas disponuoja jomis. Taip iš atsakovo ūkininko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kad atsakovas dideles pinigų sumas perveda ne tik atsiskaitydamas už ūkio reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas, bet ir į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei į savo motinos J. K. sąskaitą. Sprendė, kad neaiškus tolesnis tokių pervestų lėšų panaudojimas, nes pinigines lėšas galima lengvai išvaistyti ar paslėpti. Sutiktina su teismo išvada, kad areštavus atsakovo sąskaitose esančius pinigus tokiu būdu bus išsaugomas šalių turtas, o to nepadarius- teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net pasidaryti neįmanomas.
Sutiktina su apeliantu, kad turimas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas yra didelės vertės ir kad nėra duomenų, jog jis šį turtą bandytų realizuoti. Tačiau esant reikalavimui pripažinti šalims lygias teises į gautinas pajamas ir išmokas, susijusias su ūkininko ūkiu, tai yra po ½ dalį visų gautinų pajamų ir išmokų už 2015 metus, priteisti piniginę kompensaciją ir šia sąskaita bei jose esančiomis lėšomis naudojantis tik atsakovui, buvo pagrindas taikyti areštą bankinėms sąskaitoms ir tai nelaikytina viršijančiu ieškinio reikalavimus. Apelianto nurodyta aplinkybė apie esantį didelės vertės turtą, kurio, jo teigimu, pakanka G. K. galimiems nuostoliams iš ūkio padengti, įvertinus visas bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį pripažįstant ją neteisėta ar nepagrįsta.
Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas bankų ir kredito įstaigų sąskaitose, nutartyje turi būti nurodomos operacijos, kurias leidžiama atlikti. Teismas, leisdamas naudoti areštuotą sąskaitą, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams atlikti.
Šios bylos atsakovas yra registravęs ūkininko ūkį. Iš vienos jo vardu esančios sąskaitos turi būti atliekami mokėjimai užtikrinant ūkio veiklą. Teismas, prieš spręsdamas prašymą areštuoti pinigines lėšas, 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimis įpareigojo šalis pateikti teismui konkrečius duomenis kokius mokėjimus ir iš kokių sąskaitų būtina atlikti areštavus pinigines lėšas kad būtų sudarytos sąlygos atsakovui pragyventi bei ūkininko ūkio veiklai užtikrinti, vykdyti įsipareigojimus. Vertino pateiktus įrodymus, paaiškinimus ir sprendė iš kokių sąskaitų ir kokiems konkretiems mokėjimams (atsiskaitymams) ir gali būti naudojamos areštuotos piniginės lėšos. Apeliantas tvirtina, kad reikalinga lėšų apdirbti žemės sklypams, pasiruošimui derliaus nuėmimui. Taip pat teigia, kad jo pragyvenimu turi būti skirta po 5 MMA/mėn.
Sutiktina su teismu, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl vykdomos ūkinės veiklos nekonkrečios, jis nenurodė, kiek ir kokių daiktų bei paslaugų ir už kokią kainą yra būtina įsigyti ateityje, kad ūkis normaliai funkcionuotų, dėl ko iš esmės nėra aišku, kokios tiksliai operacijos turėtų būti atliekamos teismui areštavus atsakovo sąskaitas. Pastebėtina, kad ir atskirajame skunde apeliantas nurodo žemės įdirbimo kainas abstrakčiai, vadovaujasi VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainomis, tačiau tai nepatvirtina, kad tokias išlaidas (27413,92 Eur) atsakovas, vykdydamas veiklą, patiria, nes nėra jokių įrodymų, kad trąšoms reikalinga 12400 Eur. Iš sąskaitos -faktūros, išrašytos Agro koncerno už chemikalus, matyti, kad 2015 m. atsakovo išlaidos sudarė 1915,38 Eur. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad 2015 metais buvo pasėjęs 91,33 ha grikių, 9,05 ha vasarinių kviečių, 4,91 ha žirnių (viso 105,29 ha), ką patvirtina jo 2015-06-15 paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tačiau jo pateikiami išlaidų sėklai paskaičiavimai neteisingi. Sutinkant dėl jo pateikiamų sėklos kainų bei užsėjamų žemės plotų matyti, kad vietoje atsakovo nurodomos 6770 Eur sumos, sėklai reikalinga tik 3315 Eur suma. Tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovui, vykdant ūkininko veiklą, yra reikalingos lėšos žemės ūkio darbams apmokėti, sėklai bei trąšoms įsigyti. Kad išlaidas atsakovas patiria patvirtina ir jo pateiktos sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, jog ūkininkas pirko sėklą, chemikalus, kurą, detales technikos remontavimui. Dėl apribojimų atsakovas negali atsiskaityti su ūkininku I. T. 3003,09 Eur sumai už kviečius, su B. K. individualia įmone 520,87 Eur už ūkiui nupirktas prekes (2015-09-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 23567), 253,98 Eur pagal 2015-10-30 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 23787, 276,85 Eur pagal 2015-12-31 sąskaitą - faktūrą Nr. 24215, su 1140 Eur G. V. įmone Šoklys pagal 2015-11-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija SOK Nr. 0222212, 1140 Eur pagal 2015-11-30 PVM sąskaitą - faktūrą serija SOK Nr. 0222946, su ūkininku R. B. už kviečius, žirnius pagal 2015-05-13 PVM sąskaitą - faktūrą BR Nr. 0000004 16199,78 Eur, 1915,38 Eur už chemikalus su Agro koncernu UAB pagal sąskaitą - faktūrą serija AGR Nr. 0077265. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes tikslinga be pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytų mokėjimų, leisti atsakovui iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus, susijusius su ūkio veikla (darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams, privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, mokėjimus žemės ūkio technikos remontui, priežiūrai, kurui, žemės ūkio darbams, sėklos, trąšų įsigijimui, galvijų priežiūrai), kurių konkretų dydį nustatys antstolis. Negalima uždrausti atlikti visų mokėjimų, susijusių su ūkinės veiklos vykdymu, nes tai neatitiktų ir pačios ieškovės interesų. Šalys turi būti suinteresuotos santuokoje įgyto turto išsaugojimu ir jo gausinimu, kas yra neįmanoma, jei visoje bylos eigoje visos ūkininko ūkio ir paties ūkininko lėšos areštuojamos neleidžiant iš tų lėšų naudoti tam tikros protingos ir būtinos pinigų sumos ūkininko ūkio priežiūrai, išlaikymui, aptarnavimui, vystymui ir t. t.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstais vertinti atskirojo skundo argumentai, kad, neleidžiant naudotis piniginėmis lėšomis būtinų ūkininko ūkio reikmių tenkinimui, atsiras nepagrįsti ir nepateisinami nuostoliai, bus sužlugdytas ūkininko ūkis. Draudimas disponuoti piniginėmis lėšomis apsunkins ar padarys neįmanomą ūkininko ūkio veiklą, o atsakovo, kuriam ieškovė siūlo priteisti ūkininko ūkį natūra, interesai bus pažeisti labiau, negu to reikia tikslui pasiekti.
Todėl atskirasis skundas iš dalies tenkintinas pakeičiant skundžiamos nutarties dalį dėl leidimo naudotis piniginėmis lėšomis sąskaitose ir leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų ūkininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) be pirmosios instancijos teismo nurodytų mokėjimo operacijų taip pat atlikti mokėjimus, susijusius su ūkio veikla (darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams, privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, mokėjimus žemės ūkio technikos remontui, priežiūrai, kurui, žemės ūkio darbams, sėklos, trąšų įsigijimui, galvijų priežiūrai).
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka, kad iš areštuotos jo asmeninės sąskaitos jam leista naudoti tik lėšomis, atitinkančiomis 1 MMA/mėn.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus, kad atsakovui leista atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už ½ komunalinių paslaugų, kurios teikiamos adresu (duomenys neskelbtini), manytina, kad 1MMA dydžio suma pakankama. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad to neužtenka jo būtiniausių poreikių patenkinimui, nenurodė, kokias būtinas išlaidas jis patiria, kokia pinigų suma ir kokiems būtiniems atsakovo poreikiams tenkinti yra reikalinga (CPK 178 str.). Siekiant įvertinti, kokia pinigų suma yra būtina atsakovo poreikiams tenkinti, galima vadovautis įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-158/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1393/2010). Kadangi atsakovas nėra pateikęs teismui duomenų apie jo poreikius, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kas mėnesį naudotis minimalios mėnesinės algos dydžio lėšų suma pragyvenimui, kurios, manytina, užteks atsakovui jo būtiniausių poreikių patenkinimui. Įvertinus, kad ieškovė reikalauja piniginės kompensacijos, dėl atsakovo veiksmų disponuojant ūkininko ūkiui skirtomis lėšomis, manytina, kad laikinosios apsaugos prievartos priemones nepažeidžia atsakovo interesų nei reikalinga ieškinio reikalavimų užtikrinimui, be to, kaip minėta aukščiau, šeimos bylose gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, viršijančios konkrečius reikalavimus, todėl siekiant iki bylos išnagrinėjimo išsaugoti turtą pagrįstai taikytas piniginių lėšų, esančių asmeninėje atsakovo sąskaitoje, areštas.
Šalys turi teisę pasinaudoti CPK 146 ir 150 straipsnio nuostatomis ir, esant pagrindui, prašyti pirmosios instancijos teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, prašyti ją visai panaikinti, sumažinti ar padidinti apribojimų apimtis atsižvelgiant į faktinę situaciją. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovas pasinaudojo jam suteikta teise prašyti praplėsti leistinų vykdyti operacijų ratą areštuotomis sąskaitomis. Teismas jo prašymu 2016 m. kovo 16 d. nutartimi patikslino skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį nurodęs, kad iš A. K. ūkininko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiama mokėti 2016 metų įmokas pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis su Nacionaline žemės tarnyba, įskaitant palūkanas ir delspinigius, taip pat 2016 metais leidžiama iš ankščiau minėtos sąskaitos mokėti palūkanas, delspinigius pagal nutartyje nurodomas konkrečias valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Ši nutartis neskundžiama, tačiau vertintina svarstant atskirojo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi patikslinimas nėra pakankamas, todėl atitinkamai skundžiama 2016 m. sausio 7 d. nutarties dalis dėl leidimo iš ūkininko sąskaitos atlikti mokėjimus keičiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria leista iš A. K. ūkininko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti nutartyje nurodytas operacijas pakeisti.
Nustatyti, kad be nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyto leidimo atlikti operacijas areštuotomis sąskaitomis, papildomai leisti atsakovui atlikti mokėjimus, susijusius su ūkio veikla (darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams, privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, mokėjimus žemės ūkio technikos remontui, priežiūrai, kurui, žemės ūkio darbams, sėklos, trąšų įsigijimui, galvijų priežiūrai).
Kita nutarties dalį palikti nepakeistą.