- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-501-544/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- K. Z.
- Ieškovas
- J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Civilinė byla Nr. 2S-501-544/2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Z. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo padavimo dienos civilinėje byloje Nr. GC-2309-725-08 pagal ieškovės J. Z. prašymą, atsakovas – K. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-10-15 priimtas ieškovės J. Z. prašymas iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo su atsakovu K. Z., santuokoje įgyto turto padalijimo padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 649 900 Lt sumai, nustatant draudimą viešame registre atsakovui perleisti nuosavybę, taip pat areštuoti pinigines lėšas atsakovo, ūkininko ūkio sąskaitose bankuose, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti (b. l. 1–2).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008-10-17 nutartimi patenkino pareiškėjos (ieškovės) prašymą ir nutarė areštuoti šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ar kitoje vietovėje už 649 900 Lt, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims ir/ar bloginti jų būklę, taip pat areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo bei ūkininko ūkio atsiskaitomosiose sąskaitose, kasoje ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant vykdyti bet kokius atsiskaitymus iš šių lėšų, išskyrus darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą. Teismas nurodė, kad prašymą tenkina CPK 144 str. l d., 3 d. pagrindais, atsižvelgia į abiejų šalių interesus, jų pusiausvyrą, laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Nurodė, jog yra pagrindas prašymą tenkinti, nes ieškinio tenkinimo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti negalimas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ūkininko ūkis yra šalių santuokoje įgytas bendras turtas. Atsakovas, kurio vardu registruotas ūkis be sutuoktinės žinios pradėjo realizuoti bendrai įgytą turtą, jį slepia pas trečiuosius asmenis, pinigus laiko asmeninėse sąskaitose ir naudoja vienas, šiuo metu disponuoja didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Ieškovė (pareiškėja) nurodo, kad yra paruošusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, ieškinio suma didelė.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10-17 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas nepagrįstai areštavo jo ir ūkininko ūkio sąskaitose bankuose, kasoje esančias pinigines lėšas, uždraudžiant vykdyti bet kokius atsiskaitymus iš jų, išskyrus darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus, nes piniginės lėšos naudojamos ne tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet ir šalių bendram ūkininko ūkiui išlaikyti, jam plėtoti, prižiūrėti. Lėšos nuolat investuojamos į pašarų ir papildų pirkimą gyvulių šėrimui, būtina apmokėti už elektrą, vandenį, ryšio paslaugas, veterinaro paslaugas, agregatų ir traktorių, mašinų remonto paslaugas, kurą. Lėšų areštas be teisės jas naudoti ūkininko ūkio plėtojimui akivaizdžiai pažeidžia jo interesus, nepagrįstai riboja galimybę išlaikyti ir vystyti verslą, užsidirbti pinigų. Ūkininko ūkiui paremti yra gavęs Europos Sąjungos paramą 86 319 Lt, kurie buvo skirti ūkininko ūkiui plėsti, jis sutartimi įsipareigojo tęsti ir išlaikyti pieno gamybos verslą, o, priešingu atveju, privalėtų grąžinti suteiktą paramą, tai sukeltų dideles neigiamas finansines pasekmes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, lėšos bankuose areštuojamos paskiausiai ir nesant pakankamai kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ieškiniui užtikrinti. Pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengiamo ieškinio sumos nenurodo, tik teigia, jog jie abu bendros jungtinės nuosavybės teise turi turto už 649 900 Lt. Taikytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas nepateisinamai neprotingos ir neproporcingas, nes areštuotas visas, o ne pusė turto, į kurį pretenduoja ieškovė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų pagrįsti teiginiams apie tai, kad jis vienasmeniškai realizuoja ar perleidinėja turtą, pajamas pasiimdamas tik sau (CPK 178 str.). Todėl mano, kad pareiškėjos prašymas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, pats yra parengęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir neturi suinteresuotumo slėpti šalių santuokoje jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10- 17 nutartis keistina (CPK 337 str. 4 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui ištyrė šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, šiuo aspektu tinkamai vertino įrodymus, aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių skyrimą iki ieškinio padavimo teismui, todėl teisėtai ir pagrįstai nusprendė prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Kadangi teismui buvo ruošiamas ir šiuo metu jau pateiktas ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tai praradus ieškinio dalyką būsimo teismo sprendimo įvykdymas abiejų bylos šalių atžvilgiu pasunkėtų ar net taptų negalimas. Minėtų priemonių galima imtis remiantis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 148 str. 2 d.). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK 148 str. 3 d.). Ieškovė pateikė pagrįstą prašymą ir išdėstė, teisėjų kolegijos nuomone, pakankamai svarbias ir objektyvias priežastis, dėl kurių ieškinio nepateikia kartu su prašymu. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nepaneigta (CPK 144 str. 1 d.).
Tačiau teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovui draudžiama naudotis piniginėmis lėšomis, išskyrus tik išmokų susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimą ir privalomus mokėjimus, šiais principais nepakankamai vadovavosi ir juos pažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas piniginės lėšas naudoja netikslingai, jas slepia ar švaisto. Priešingai, pateikti išrašai iš banko sąskaitų liudiją apie pagrįstas nemažas išlaidas ūkiui ir su juo susijusiems įvairiems poreikiams tenkinti ir įsipareigojimams vykdyti (b. l. 24–46). Santuokos nutraukimo byloje turi būti nustatytas visas santuokoje įgytas turtas, nustatyti kreditoriai, po jų reikalavimų tenkinimo likęs turtas padalijamas tarp sutuoktinių. Todėl šalys turi būti suinteresuotos santuokoje įgyto turto išsaugojimu ir jo gausinimu, kas yra neįmanoma, jei visoje bylos eigoje visos ūkininko ūkio ir paties ūkininko lėšos, jų tarpe – ir tikslinės kompensacijos iš įvairių fondų žemės ūkio plėtrai, areštuojamos neleidžiant iš tų lėšų naudoti tam tikros protingos ir būtinos pinigų sumos ūkininko ūkio priežiūrai, išlaikymui, aptarnavimui, vystymui ir t. t. Todėl pagrįstais vertinti atskirojo skundo argumentai, kad, neleidžiant naudotis piniginėmis lėšomis būtinų ūkininko ūkio reikmių tenkinimui, atsiras nepagrįsti ir nepateisinami nuostoliai, bus sužlugdytas ūkininko ūkis. Draudimas disponuoti piniginėmis lėšomis apsunkins ar padarys neįmanomą ūkininko ūkio veiklą, o atsakovo, kuriam ieškovė siūlo priteisti ūkininko ūkį natūra, interesai bus pažeisti labiau, negu to reikia tikslui pasiekti. Todėl atskirasis skundas iš dalies tenkintinas pakeičiant skundžiamos nutarties dalį dėl leidimo naudotis piniginėmis lėšomis sąskaitose ir leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kas mėnesį panaudoti ne daugiau 30 000 Lt, kurie būtini ūkininko ūkio priežiūrai, funkcionavimui, vystymui, aptarnavimui ir pan.
Šalys turi teisę pasinaudoti CPK 146 ir 150 str. nuostatomis ir, esant pagrindui, prašyti pirmosios instancijos teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, prašyti ją visai panaikinti, sumažinti ar padidinti apribojimų apimtis atsižvelgiant į faktinę situaciją. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 str. 1 d. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl leidimo naudotis piniginėmis lėšomis pakeisti ir nustatyti, kad, be nutartyje nurodytų leidimų iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą, atsakovui K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš areštuotų piniginių lėšų, esančių atsakovo bei ūkininko ūkio atsiskaitomosiose sąskaitose, kasoje ar pas trečiuosius asmenis, taip pat leidžiama vykdyti mokėjimus, būtinus ūkininko ūkio funkcionavimui, vystymui, išlaikymui, priežiūrai užtikrinti (pašarams įsigyti, veterinaro paslaugoms, žemės ūkio technikos remontui, priežiūrai, kurui, apmokėjimui už elektrą, vandenį ir kitas būtinas komunalines paslaugas, ryšio paslaugas ir kitoms būtinoms ūkininko ūkio išlaidoms apmokėti, įsipareigojimams, susijusiems su suteikta ES parama vykdyti ir t. t.), tačiau ne daugiau kaip 30 (trisdešimt tūkstančių) Lt per mėnesį.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.