Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-06-23 · Civilinė byla Nr. e2-1276-330/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
e2-1276-330/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00882-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
M. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1276-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00882-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.1.; 3.1.9.; 3.4.2.8.; 3.3.1.17. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl baudos panaikinimo ir įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, priimtos bankrutuojančios viešosios įstaigos „Verslo energija“ bankroto byloje Nr. B2-37-881/2016.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi už pareigos perduoti teismo paskirtam bankroto administratoriui bankrutuojančios VšĮ „Verslo energija“ dokumentus ir turtą pagal įstaigos balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nevykdymą M. D. paskyrė 1 500 Eur baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam skirtą 1 500 Eur baudą. Nurodė, kad bankroto byloje kreditorinių reikalavimų dydis sudaro tik 1 500 Eur ir yra lygus paskirtai baudai. Vadinasi, pareiga padengti bankrutuojančios įstaigos kreditorinius reikalavimus iš asmeninių lėšų teko buvusiam įstaigos vadovui. Ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-01659-12 medžiaga pavirtina, kad VšĮ „Verslo energija“ dokumentus užvaldė sutuoktiniai Ivanas ir J. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo M. D. prašymų dėl baudos panaikinimo ir įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas jokių savarankiškų reikalavimų bankroto byloje nereiškia, todėl jo prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu netenkinamas, o jo prašymas panaikinti baudą nagrinėjamas specialia CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nepagrįstai perkeliama pareiga padengti visus bankrutavusios įmonės įsipareigojimus iš asmeninių lėšų, nes pareiškėjui skirta bauda yra priteista ne bankrutuojančios įmonės (jos kreditorių) naudai, o turi būti sumokėta į valstybės biudžetą. Taip pat teismas atmetė kaip neįrodytus pareiškėjo argumentus, kad VšĮ „Verslo energija“ turtą bei dokumentus, kuriuos pareiškėjas turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui, yra užvaldę Ivanas ir J. S., nes pareiškėjo pateiktame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą tokios aplinkybės nekonstatuotos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) M. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį (teisinga nutarties data yra 2016 m. balandžio 27 d.), įtraukti jį į bankroto bylą Nr. eB2-37-881/2016 trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, panaikinti jam skirtą 1 500 Eur baudą, išreikalauti iš nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-01659-12 duomenis apie VšĮ „Verslo energija“ turtą ir dokumentus užvaldžiusius asmenis. Atskirąjį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2016 m. vasario 2 d. prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-1-01659-12 nėra konkrečiai nurodyta, kad Ivanas ir J. S. iš keršto užvaldė ir tik po geroko laikotarpio policijai dalinai perdavė bankrutavusios VšĮ „Verslo energija“ dokumentus. Teismas privalėjo būti aktyvus ir išreikalauti iš prokuratūros dokumentus apie ikiteisminiame tyrime esančius duomenis bei Ivano ir J. S. atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus. Teismas nepasisakė dėl VšĮ Verslo energija bankroto administratoriaus pareigos surinkti ir pateikti duomenis apie VšĮ „Verslo energija“ turto ir dokumentų buvimo vietą.Bankroto byloje Nr. eB2-37-881/2016 patvirtintas kreditorinių reikalavimų dydis sudaro tik 1 500 Eur ir yra lygus pareiškėjui M. D. paskirtajai baudai. Tokiu būdu vykdant nutartį, kuria paskirta bauda, iš esmės būtų paneigta bankroto procedūros esmė.Atsisakydamas į VšĮ „Verslo energija“ bankroto bylą įtraukti M. D. trečiuoju asmeniu, tačiau skirdamas baudą, teismas nepagrįstai suabsoliutino ĮBĮ normas, ignoruodamas CPK nuostatas. Tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Dėl baudos panaikinimo

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti apeliantui paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam baudą iki 2 896 Eur.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis, dėl kurios nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodyti dokumentai, tenka valdymo organams. ĮBĮ nereglamentuoja baudos už minėtos pareigos nevykdymą skyrimo procedūros, dėl tokiu atveju turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1655/2013; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1784/2013).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi VšĮ „Verslo energija“ iškėlė bankroto bylą. Šia nutartimi VšĮ „Verslo energija“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui MB „Indvita“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. VšĮ „Verslo energija“ vadovui neįvykdžius jam nustatytų įpareigojimų, Vilniaus apygardos teismas bankrutuojančios VšĮ „Verslo energija“ bankroto administratoriaus prašymo pagrindu 2015 m. lapkričio 26 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalies, įpareigojančios VšĮ „Verslo energija“ vadovą perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, įvykdymo. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis VšĮ „Verslo energija“ direktoriumi nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. spalio 7 d. buvo apeliantas M. D. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas su prašymu dėl baudos panaikinimo pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. vasario 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01659-12 nutrauktas nenustačius, jog M. D. būtų įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį dokumentą pagrįstai vertino kaip neturintį teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui, nes bauda apeliantui buvo paskirta pagal ĮBĮ nuostatas už turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui. Vien faktas, jog ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai buvo apklausiami asmenys, artimai bendravę su apeliantu (Ivanas ir J. S.), savaime nepatvirtina, jog apeliantas dėl objektyvių priežasčių neturėjo ir neturi galimybės įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodytos pareigos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Be to, apeliantas ir neteigia, kad yra perdavęs administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, o skundą grindžia argumentu, kad paskirtas baudos dydis (1 500 Eur) yra lygus VšĮ „Verslo energija“ bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams, kurie esą bus nepagrįstai padengti iš apelianto asmeninių lėšų. Kaip minėta, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos sankcijos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Ši piniginė sankcija – bauda turi būti sumokama ne bankrutuojančiai įmonei, o į valstybės biudžetą. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, jog jo asmeninėmis lėšomis (baudos paskyrimo būdu) bus padengti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudos paskyrimas neatleidžia bankrutuojančio juridinio asmens buvusio vadovo (apelianto) nuo teismo įpareigojimų vykdymo, nes bankroto administratoriui neturint įmonės turto ir veiklos dokumentų, nėra galimybės išsiaiškinti įmonės nemokumo tikrųjų priežasčių, trikdomos bankroto procedūros, nukenčia sąžiningų kreditorių teisės.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo dėl apeliantui paskirtos baudos, todėl ši apskųstos nutarties dalis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės norminiame akte –ĮBĮ, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ išvardyti asmenys, turintys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apibrėžtos kreditorių teisės, administratoriaus teisės ir pareigos, bankroto proceso stadijos ir pan., t. y. reglamentuojamos bendros ir būtinos bankroto procedūros, kurios užtikrina optimalų bankroto procesą, kreditorių interesų tenkinimą ir bankrutuojančios įmonės likvidavimą, tačiau nenustato bankroto bylos dalyvių ir nepateikia klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, teisinio reglamentavimo, todėl šie spręstini CPK nustatyta tvarka.

Apskųsta nutartimi rašytinio proceso tvarka buvo išspręstas ir apelianto prašymas įtraukti jį į VšĮ „Verslo energija“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. CPK 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 46 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, negali būti apeliacijos objektu.

Apeliantas paduotu skundu siekia peržiūrėjimo apeliacine tvarka ir tos nutarties dalies (atsisakyti jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus), dėl kurios negalimas apeliacinis procesas. Nustačius, jog apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalis 3 punkto, 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta įtraukti M. D. į bylą trečiuoju asmeniu.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas M. D. prašymas dėl baudos panaikinimo, palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis