- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-801-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10911-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. F., D. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2550-775/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. F. ir D. K., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 488,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu(duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Butui 2018 m. vasario 14 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, užfiksuotas elektros energijos skaitiklio rodmuo 10 185 kWh. Kadangi atsakovė už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2018 m. vasario 14 d. pilnai neatsiskaitė, susidarė 480,76 Eur skola. Taip pat nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo paskaičiuota 7,84 Eur skola už elektros energiją bendroms reikmėms. Duomenys apie 1994 m. gruodžio 7 d. sudarytą sutartį tarp ieškovės ir buto nuomininkų bei 2008 m. balandžio 23 d. nutrauktą elektros energijos tiekimą butui adresu (duomenys neskelbtini), netikslūs, kadangi sujungus vakarų ir rytų skirstomuosius tinklus keitėsi programos, todėl duomenys galėjo susimaišyti. Šiuo atveju, nors minėtas butas buvo išnuomotas J. F. ir jos šeimai, tačiau rašytinė sutartis dėl elektros energijos tiekimo su nuomininkais sudaryta nebuvo, todėl susidariusią skolą privalo padengti buto savininkė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Savivaldybės gyvenamosios patalpos 2008 m. spalio 10 d. nuomos sutartimi minėtas butas buvo neterminuotai išnuomotas J. F. ir jos keturių asmenų šeimai. Šios sutarties 2.3. punktu nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 1994 m. gruodžio 7 d. ieškovė su buto nuomininkais sudarė sutartį, tačiau pati ieškovė tai neigia. Šiuo atveju, net jei ieškovė ir neturi rašytinės elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties su nuomininkais, laikytina, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, todėl prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tik tarp ieškovės ir gyventojų, kurie faktiškai naudoja ieškovės tiekiamą elektros energiją. Pirminė buto nuomininkė J. F. 2017 m. rugsėjo 25 d. mirė. Tretieji asmenys K. F. ir D. K. buvo mirusios nuomininkės vaikai ir turėjo tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkė, naudojosi butui teikiamomis paslaugomis, todėl ir turi atsiskaityti už susidariusį įsiskolinimą. Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybė yra netinkama atsakovė. Be to, ieškovė elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, kadangi nurodo, jog elektros energijos tiekimas butui buvo nutrauktas tik 2018 m. vasario 14 d., nors pagal pateiktas pirmines priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitas matyti, kad elektros energijos tiekimas butui atjungtas pagal sankciją 2008 m. balandžio 23 d. Šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu tiekiama elektros energija į šį butą, fiksuojami rodmenys ir skaičiuojama elektros energijos skola, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės prašoma priteisti skola nėra tiksli, kadangi ji susidarė nuo 2014 m. kovo 31 d., nors Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei sumokėjo skolą už butui adresu (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. tiektą elektrą.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė kad su ieškiniu nesutinka. Šiuo atveju nėra aišku, buvo ar ne sudaryta ieškovės sutartis su nuomininke. Be to, nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. vasario 14 d., esant atjungtam elektros skaitikliui, galimai buvo klaidingai fiksuojamas elektros energijos suvartojimas. Padidėjusios skolos dydis yra susidaręs po J. F. mirties. Valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius. Šiuo atveju mirusi J. F. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo, jos banko sąskaita buvo uždaryta 2015 m. liepos 29 d. Taigi, Valstybinė mokesčių inspekcija nesant jokio palikėjos turto, neturi teisinio pagrindo pasirūpinti, kad J. F. turto perėjimo valstybės nuosavybėn faktas būtų teisiškai įformintas.
5. Tretieji asmenys K. F., D. K. ir UAB „Namų priežiūros centras“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 480,76 Eur skolą už elektros energijos tiekimą, 7,84 Eur skolą už bendrosioms reikmėms suvartotą elektrą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (488,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 16,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas šią bylą, remiasi vėlesne, nei nurodė atsakovė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir taisyklės) 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).
8. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė, kuri privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėja. Ieškovės pateiktuose išrašuose apie kliento sąskaitas, mokėjimus ir kontrolės laikotarpius nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 16 d. matyti, kad informacijoje apie klientą ir sutartį grafoje „sutartis pasirašyta“ nurodyta „1994-12-07“, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė patvirtino, kad tokios sutarties archyvuose jie nerado, o 2011 metais, susijungus vakarų ir rytų skirstomiesiems tinklams, keitėsi duomenų pildymo sistemos, todėl duomenys galėjo išsiderinti ir persikelti ne į tą grafą. Teismas nurodė, kad ta pačia data (1994 m. gruodžio 12 d.) ginčo bute buvo įrengtas elektros skaitliukas, todėl tikėtina, kad ši data minėtoje grafoje atsirado per klaidą dėl informacinių sistemų keitimo ir laikytina ne sutarties su nuomininku sudarymo data, o elektros skaitiklio įrengimo bute data. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog buto nuomininkė J. F. 1994 m. gruodžio 12 d. būtų pasirašiusi su ieškove elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl sprendė, kad neatsižvelgiant į tai, kas naudojosi objektui tiekiama elektros energija, už tiektą ginčo butui elektros energiją turi atlyginti objekto savininkė. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 1994 m. gruodžio 12 d. J. F. jau gyveno ginčo bute, nes byloje pateikta tik 2008 m. spalio 10 d. dienos nuomos sutartis. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog buto nuomininkai mokėjo už bute suvartotą elektros energiją, nepaneigia atsakovės, kaip buto savininkės pareigos atsiskaityti su ieškove.
9. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė atsakove dalyvavo ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1858-587/2016 dėl to paties ginčo buto, tik dėl kito skolos laikotarpio. Minėtoje byloje 2016 m. balandžio 15 d. buvo pavirtinta taikos sutartis, tačiau atsakovė po šios bylos nesiėmė jokių priemonių, kad dėl elektros tiekimo sutartį sudarytų buto nuomininkai. Ieškovės atstovė paaiškino, kad mokesčiai už elektros energiją butui buvo skaičiuojami iki 2018 m. vasario 14 d., o neatitikimas datose atsirado dėl informacinių sistemų pakeitimų.
10. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų 2017 m. gegužės 11 d. ir 2017 m. spalio 11 d. išrašų apie kliento sąskaitas, mokėjimus ir kontrolės laikotarpius matyti, kad grafoje „objekto ir tiekimo informacija“ nurodyta, jog elektros tiekimas butui atjungtas pagal sankciją 2008 m. balandžio 23 d., tačiau 2018 m. liepos 16 d. išraše atjungimo data nurodyta 2018 m. vasario 14 d. Nors pateiktuose dokumentuose elektros atjungimo datos skiriasi, tačiau pagal duomenis apie suvartotą elektros energiją, vartotojo kontrolės laikotarpius, skolos, apmokėjimo ir priskaitymo istoriją, elektros energija ginčo butui visą laiką buvo tiekiama ir nurašomi skaitiklio rodmenys. Teismas pažymėjo, kad byloje esančioje 2017 m. gruodžio 18 d. skaitiklio rodmenų patikrinimo akto skiltyje „detalizavimas“ nurodytas klaidos taisymas, kad 2008 m. vartotojui nutraukus elektros energijos tiekimą, vartotojas vis tik elektrą turėjo ir ją vartojo. Skola už butui teiktą elektros energiją pilnai buvo apmokėta iki 2014 m. kovo 31 d. Ieškovės darbuotojai 2016 m. kovo 1 d. patikrino skaitliuko rodmenis ir užfiksavo 7 317 kWh. Kadangi sumokėta buvo iki 5 017,87 kWh, ieškovė paskaičiavo 289,69 Eur skolą. 2017 m. gruodžio 18 d. patikrinus skaitliuko rodmenis buvo užfiksuotas 9 955 kWh rodmuo, ieškovė paskaičiavo 373 Eur skolą, nes sumokėta buvo iki 5 965,79 kWh. Ieškovė, įvertinusi nurašytus rodmenis bei atliktus mokėjimus paskaičiavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovės skola sudaro 454,76 Eur (3 989,21 kWh (paskaičiuotas rodmenų skirtumas) x 0,1140 = 454,76 Eur). Ieškovės darbuotojai 2018 m. vasario 14 d. patikrino skaitliukus, nurašė rodmenis (10 185 kWh) ir nutraukė elektros tiekimą butui. Teismas nurodė, kad ieškovė už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2018 m. vasario 14 d. paskaičiavo 480,76 Eur skolą. Elektros energija buvo tiekiama ir bendrosioms namo reikmėms. Ieškovė, įvertinusi susidariusią 8,65 Eur permoką už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. birželio 30 d., paskaičiavo 7,84 Eur skolą. Šiuo atveju ieškovės atstovė išsamiai paaiškino skolos apskaičiavimo bei susidarymo aplinkybes, atsakovė minėtų skaičiavimų nepaneigė, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad 2008 metais elektros energijos tiekimas atsakovės butui nebuvo nutrauktas, todėl atsakovė privalo už paslaugas atsiskaityti.
Šalies argumentai
11. Teismas sutiko su ieškovės pozicija ir nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1858-587/2016 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 258,33 Eur skolą už butui adresu (duomenys neskelbtini) tiektą elektros energiją iki 2014 m. kovo 31 d., kadangi tą dieną buvo atliktas skaitliuko rodmenų patikrinimas. Tuo metu už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. buvo paskaičiuota 42,85 Eur skola už bendroms namo reikmėms suvartotą elektrą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei sumokėjo skolą už butui tiektą elektrą. Atsakovė, sutikusi sudaryti taikos sutartį, neprieštaravo, kad skola už elektros energiją butui adresu Kaune, (duomenys neskelbtini)buvo paskaičiuota iki 2014 m. kovo 31 d. Šioje byloje ieškovė skolą prašo priteisti nuo 2014 m. kovo 31 d., bylos nagrinėjimo metu jos atstovė patvirtino, kad skola iki šios datos buvo pilnai padengta, tačiau mokėjimai vėliau reguliariai nebuvo daromi, todėl ji kreipėsi į teismą dėl naujai susidariusios skolos nuo 2014 m. kovo 31 d. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1858-587/2016 skola laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. buvo paskaičiuota už bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektrą, o ne už bute suvartotą elektrą, kaip nurodė atsakovė. Todėl teismas sprendė, jog skolos laikotarpiai nesikartoja ir ieškovė pagrįstai iš atsakovės prašo priteisti už butui tiektą elektrą laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2018 m. vasario 14 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais, pateiktais 2013 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Minėtose bylose buvo nustatyta, kad rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta su elektros energijos tiekėja. Ginčo atveju su ieškove buvo sudaryta 1994 m. gruodžio 7 d. sutartis, ir tai patvirtina ieškovės pateikta priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą energiją ataskaita nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2018 m. liepos 16 d. iš kurios matyti, kad informacijoje apie klientą ir sutartį grafoje „sutartis pasirašyta“ nurodyta „1994-12-07“.
1.2. Nuomos sutarties 2.3 punkte buvo nurodyta, jo nuomininkas įsipareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėti buto nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tiek J. F., su kuria buvo sudaryta nuomos sutarties, tiek jos šeimos nariai K. F. ir D. K. yra atsakingi už nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nurodytą nuomos sutartį įregistravo viešame registre, t. y. išviešino tokios sutarties sudarymo faktą. Šia nuomos sutartimi šalys susitarė, jog nuomininkas apmoka už sunaudotą elektros energiją, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti šių išlaidų.
1.3. Teismas nors ir laikė, kad su buto nuomininku nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tokią nepagrįstą išvadą padarė visiškai neatsižvelgęs į tai, kad pačios ieškovės pateiktame rašytiniame įrodyme, t. y. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą energiją ataskaitoje nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2018 m. liepos 16 d. nurodyta, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo pasirašyta buvo 1994 m. gruodžio 7 d., o ne 1994 m. gruodžio 12 d. kaip buvo įrengtas elektros skaitiklis. Teismas padarė klaidingą išvadą, laikydamas, kad tai ne sutarties su nuomininku sudarymo data, o elektros skaitiklio įrengimo bute data.
1.4. Teismas taip pat be pagrindo pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog 1994 m. gruodžio 12 d. J. F. jau gyveno ginčo bute, nes byloje pateikta tik 2008 m. spalio 10 d. Nuomos sutartis. Pažymėtina, kad J. F. Bute(duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą buvo deklaravo nuo 1990 m. spalio 30 d., D. K. - nuo 1992 m. birželio 23 d., K. F. - nuo 2004 m. liepos 27 d.
1.5. Jokie prievoliniai santykiai tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nesusiklostė, todėl ir už suvartotą elektros energiją neprivalo mokėti. Teismas, nustatęs, kad ieškovė su buto nuomininkais rašytinės sutarties dėl elektros energijos vartojimo nebuvo sudariusi, nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad tarp ieškovės ir buto nuomininkų buvo sudaryta sutartis konkliudentinias veiksmais.
1.6. Ieškovė turėjo įstatyme numatytą teisę nutraukti elektros energijos tiekimą butui(duomenys neskelbtini), už susidariusią skolą, anksčiau, tačiau tai padarė tik 2018 m. vasario 14 d. Todėl manytina, jog ieškovė piktnaudžiauja savo kaip viešųjų paslaugų teikėjo teisėmis, kadangi vietoj to, kad operatyviai nutrauktų elektros energijos teikimą, esant nemokėjimui už tiekiamą elektros energiją, toliau tiekia elektros energiją ir skolą išsiieško iš Kauno miesto savivaldybės, t. y. mokesčių mokėtojų pinigų, nepatirdama dėl tokios savo veiklos jokių nuostolių. Todėl tokie ieškovės veiksmai rodo jos pačios nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą jai suteiktomis teisėmis. Teismas, priimdamas ginčijamą teismo sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog skola susidarė dėl pačios ieškovės neveikimo.
1.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje ir, kad skolą už suteiktas paslaugas privalo padengti kaip ginčo objekto savininkė, kadangi įstatyminė prievolė atsiskaityti su komunalinių paslaugų teikėjais yra nustatyta savivaldybės nuomojamo būsto nuomininkui.
1.8. Teismas nepagrįstai skolą už ieškovės tiektą elektros energiją priteisė iš Kauno miesto savivaldybės, kadangi Kauno miesto savivaldybė ir buto(duomenys neskelbtini), nuomininkė (jos šeimos nariai) viešame registre registruotos nuomos sutarties pagrindu susitarė, kad minėtą prievolę vykdys būsto nuomininkas. Taip pat teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes ginčo atveju laikytina, kad ieškovė su buto(duomenys neskelbtini), nuomininku sudarė 1994 m. gruodžio 7 d. elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį ir minėtas faktas nebuvo paneigtas jokiomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi CK 6.383 straipsnio 2 dalimi ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 100 punktu, nenukrypo nuo nuosekliai suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad elektros energijos vartojimo sutartis su patalpų nuomininku yra laikoma sudaryta ir galiojanti tik tuo atveju, kai ji sudaryta raštu.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovo pateiktoje ataskaitoje yra nurodoma, kada faktiškai atsirado šis vartotojas ieškovo apskaitos sistemoje, o ne kad 1994 m. gruodžio 7 d. buvo sutaryta su K. F. ir D. K. sutartis. Be to apeliantė 2008 m. spalio 10 d. butą buvo išnuomojusi J. F., kuri 2017 m. rugsėjo 25 d. mirė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 1994 m. gruodžio 12 d. J. F. jau gyveno ginčo bute. Byloje nustatyta, kad nėra individualios rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Todėl laikoma, kad sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta ieškovo ir patalpų savininkės – Kauno miesto savivaldybės, turinčios pareigą atsiskaityti už ginčo patalpoms tiektą elektros energiją.
2.3. Nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Iš atsakovės ir nuomininko sudarytos nuomos sutarties nuostatų matyti, kad nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tarp jų ir už elektros energiją, tačiau, ieškovė nėra šios sutarties šalis ir negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkai nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei.
2.4. Jeigu atsakovė būtų kontroliavusi, kaip nuomininkas įvykdė nuomos sutartyje jam nustatytus įpareigojimus ir jeigu atsakovės nuomininkas būtų sudaręs rašytinę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, savivaldybės kaip patalpų savininkės atsakomybės klausimas šioje byloje nebūtų keliamas. Atsakovė nesugebėjo atsakingai ir tinkamai valdyti nuosavybės teise turimo turto. Atsakovė siekia išvengti prievolės apmokėti už jai nuosavybės teise valdomoms patalpoms patiektą elektros energiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, dėl įrodymų vertinimo, dėl skolos skaičiavimo laikotarpių.
16. Pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas išaiškinimais Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-163/2013 ir Nr. 3K-3-200/2014, sprendė, kad už elektros energiją turi mokėti buto savininkė - Kauno miesto savivaldybė. Minėtose bylose suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu elektros energijos tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).
17. Apeliantė nurodo, kad šios bylos situacija neatitinka nurodytose Aukščiausiojo Teismo bylose nagrinėtų situacijų, nes šios bylos atveju tarp ieškovės ir buto nuomininkės J. F. buvo sudaryta 1994 m. gruodžio 7 d. sutartis, ir tai patvirtina įrašas ieškovės pateiktoje priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą energiją ataskaitoje nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2018 m. liepos 16 d., kur informacijoje apie klientą ir sutartį grafoje „sutartis pasirašyta“ nurodyta „1994-12-07“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės pateiktu įrodymų vertinimu neturi pagrindo sutikti, nes vien tik įrašas „sutartis pasirašyta 1994-12-07“ neįrodo buvus sudarytą sutartį.
18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje įpareigojo ieškovę pateikti sutartį dėl atsiskaitymo už butui(duomenys neskelbtini), tiekiamą elektros energiją ( t.2, b.l. 85). Vykdydama teismo įpareigojimą ieškovė vis dėlto nurodė, kad rašytinės Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nėra sudaryta (t.2, b.l. 99). Atsakovė priešingų įrodymų – kad sutartis buvo sudaryta – nepateikė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys neįrodė buvus rašytinę sutartį dėl elektros energijos tiekimo butui(duomenys neskelbtini). Kita vertus, jeigu vadovautis šalutiniu įrodymu jau minėtoje informacijoje apie klientą, kad kažkokia sutartis 1994-12-07 buvo pasirašyta, tai neaišku, ar sutarties šalis buvo atsakovė Kauno miesto savivaldybė, kuri yra buto savininkė, ar buvusi buto nuomininkė J. F.. Sutarties šalis nenurodyta ir vartotojo kontrolės šaknelėse (t.4, b.l. 4). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant duomenų apie sutartį dėl elektros energijos tiekimo, sudarytą tarp ieškovės ir buvusios nuomininkės J. F., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už elektros energiją turi atsiskaityti buto savininkė, t.y. atsakovė.
19. Apeliantės argumentai, kad nuomininkė J. F. dar 1990 m. spalio 30 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute, neįrodo, kad būtent J. F. buvo sudariusi rašytinę sutartį su energijos tiekėju dėl elektros energijos tiekimo į butą (duomenys neskelbtini)( t.1, b.l. 41). Tuo labiau, kad ginčo buto nuomos sutartis su J. F. buvo sudaryta tik 2008 m. spalio 10 d. ( t.1, b.l. 13). Kaip minėta, pagal teismų praktiką nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013).
20. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1858-587/2016 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės dėl apmokėjimo už įvairiems butams patiektą elektros energiją, kuria Kauno miesto savivaldybė kaip buto(duomenys neskelbtini), savininkė, įsipareigojo sumokėti 258,33 Eur skolą ir už butui(duomenys neskelbtini), patiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., ir už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. (t.4, b.l. 17-18 ir b.l. 21). Taigi, kitoje civilinėje byloje apeliantė jau yra pripažinusi savo prievolę apmokėti už bute sunaudotą elektros energiją. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovė neužtikrina atsakingo ir tinkamo nuosavybės teise turimo turto valdymo, nepareikalauja iš socialinio būsto nuomininkų sudaryti rašytines sutartis su paslaugų tiekėjais.
21. Apeliantė savo ruožtu argumentavo, kad ieškovė piktnaudžiauja savo kaip viešųjų paslaugų teikėjo teisėmis, kadangi esant nemokėjimui už tiekiamą elektros energiją ir toliau tiekia elektros energiją ir skolą išsiieško iš Kauno miesto savivaldybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis argumentas yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. CK 6.388 str. nustato, kad abonentas apmoka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis. CK 6.390 str. nustato energijos, tame skaičiuje ir elektros energijos, tiekimo sutarčių nutraukimo sąlygas ir tvarką. Apeliantė neteikė byloje įrodymų, kad buvo pagrindas nutraukti elektros energijos tiekimą butui (duomenys neskelbtini)dar daugiau, neginčijo fakto, kad elektros energija bute(duomenys neskelbtini), yra vartojama, taip pat neginčijo užfiksuoto suvartotos energijos kiekio ir priskaitytos sumos. Apeliantė kaip buto savininkė, jeigu nenori, kad butui būtų tiekiama elektra, pati turi pasirūpinti, kad elektros energijos tiekimas konkrečiam butui būtų nutrauktas. Kaip matyti iš byloje pateiktų abonento patikrinimo užduočių, elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2008 m., tačiau jau 2011 m. buvo įrengtas naujas elektros energijos apskaitos prietaisas ir nuo to laiko tiekimas nebuvo nutrauktas (t.4, b.l.4-13).
22. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias energijos pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.383-6.390 str., Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės), proceso teisės normas (CPK 185 str.), todėl teismo sprendimo naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, nes apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovė nepateikė išlaidų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Valstybė išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.