Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo atsiradimo vietos nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. B., valstybės įmonė Turto bankas, bei suinteresuoto asmens R. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini); atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti po tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ištuokoje mirė A. B., jis turėjo du sūnus – pareiškėją T. B. ir suinteresuotą asmenį R. B.. A. B. testamento nebuvo sudaręs, po jo mirties liko ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, ½ dalis pastato – ūkinio pastato, ½ dalis pastato – ūkinio pastato, ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kito turto palikėjas neturėjo. Palikėjas mirė ir palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Airijoje, dėl nurodytos priežasties notarė nurodė, jog pareiškėjas arba jo brolis turi kreiptis į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo. Pareiškėjas, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau minėtos aplinkybės neleido jam pateikti pareiškimo notarui. Įstatyme numatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytos priežasties šiuo pareiškimu pareiškėjas prašo: 1) nustatyti palikimo atsiradimo vietą; 2) atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Nors palikėjas A. B. buvo deklaravęs išvykimą į Airiją (išimtinai mokesčių tikslu) ir Airijoje mirė, tačiau faktiškai jo ekonominiai, socialiniai interesai buvo Lietuvoje. A. B. tik laikinai vykdavo dirbti į Airiją ir nuolat reguliariai grįždavo į Lietuvą. Palikėjas A. B. gyveno keliose valstybėse – dirbo Airijoje, o nuolat gyveno, turėjo šeimą, turtą Lietuvoje. Lietuva buvo jo socialinių ir ekonominių interesų vieta, tai atitinka Reglamente 650/2012 (toliau – Reglamentas), nustatančiame jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylose, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punkte aprašytą situaciją, jog jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Aplinkybę, jog A. B. įprastinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad A. B. laikinai vykdavo dirbti į Airiją ir periodiškai, reguliariai grįždavo į Lietuvą; A. B. vaikai T. B. ir R. B. nuolat gyvena Lietuvoje; A. B. iki 2018 m. kovo 20 d. turėjo sutuoktinę A. M. (buv. B.), kuri taip pat nuolat gyveno Lietuvoje. Todėl galima teigti, jog A. B. socialiniai interesai buvo Lietuvoje. Airijoje A. B. neturėjo sutuoktinės, vaikų ar kitų artimųjų. A. B. artimieji giminaičiai gyvena Lietuvoje. Lietuva yra jo socialinių interesų šalis. Taip pat A. B. turėjo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kuris iki 2018 m. kovo 20 d. buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o po nurodytos datos palikėjui dalis turto priklauso asmeninės nuosavybės teise. Airijoje A. B. nekilnojamojo turto neturėjo. Turimu turtu Lietuvoje palikėjas rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. A. B. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tiek įstatyminiai įpėdiniai, tiek nekilnojamasis turtas yra Lietuvoje, todėl atsisakymas spręsti palikimo priėmimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus komplikuotų ir apsunkintų palikimo priėmimo procedūras, atsižvelgiant ir į esamą pandemijos situaciją. Palikėjas A. B. tiek T. B. pragyvenimui ir nekilnojamojo turto išlaikymui, tiek santuokos metu sutuoktinei pervesdavo lėšų. Periodinių grįžimų į Lietuvą metu A. B. taip pat dalį uždirbtų lėšų palikdavo šeimai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog A. B. įprastinė gyvenamoji vieta ir kartu palikimo atsiradimo vieta buvo Lietuva, kadangi Lietuva buvo jo socialinių, ekonominių interesų vieta. Su Lietuva A. B. siejo stabilus ryšis, tai buvo jo kilmės valstybė ir šeimos centras.

Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi nors pareiškėjas laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau notaras atsisakė priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodydamas, jog reikia kreiptis į teismą. Siekiant kreiptis į teismą pareiškėjui reikėjo susirasti atstovą, surinkti reikiamus dokumentus ir parengti pareiškimą, būtent šios aplinkybės lėmė termino praleidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas taip pat turėjo brolio R. B. įgaliojimą palikimo priėmimui, tačiau brolio vardu palikimo priimti nebuvo galimybės dėl tų pačių priežasčių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad tėvas daug metų dirbo Airijoje, tačiau visas atostogas leisdavo Lietuvoje, be kita ko, siuntė pinigus jo nekilnojamojo turto išlaikymui.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, atsiliepime išdėstytas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėti suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. B. taip pat pateikė pareiškimą byloje, prašė atnaujinti jam terminą palikimui priimti po tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai. Byloje gautas suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jis gydomas ligoninėje Ispanijoje. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui R. B. nedalyvaujant.

Teismo nustatytu terminu pareiškėjas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens R. B. pareiškimą, nurodė, jog suinteresuoto asmens pareiškimui neprieštarauja, prašė atnaujinti terminą suinteresuotam asmeniui R. B. palikimą priimti po tėvo A. B. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, suinteresuoto asmens R. B. pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Airijoje mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. B. tėvas A. B.. Daugiau vaikų jis neturėjo, mirė ištuokoje, santuoka su A. M.-D. nutraukta 2018 m. kovo 20 d. A. B. 2010 m. birželio 2 d. buvo deklaravęs išvykimą į Airiją. Po A. B. mirties registruotų palikimo priėmimo faktų nėra. Palikėjo vardu registruotas turtas: po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. 2021 m. gegužės 1 d. pareiškėjas elektroniniu paštu notarei B. G. išsiuntė dokumentus ir duomenis, reikalingus palikimui po tėvo A. B. mirties priimti, tačiau notarė nurodė kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta palikimo atsiradimo vieta.

Kadangi suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja suinteresuoto asmens R. B. pareiškimui, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.

Dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo

CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Pagal CK 5.4 straipsnio 2 dalį jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, o jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjo palikimą sudarančio turto objektas yra Lietuvoje, vienas iš galimų įpėdinių – pareiškėjas – gyvena, kaip nurodo pareiškime, Lietuvoje, kitas galimas įpėdinis – suinteresuotas asmuo R. B., kaip nurodė 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismui teiktame prašyme, pastaruoju metu gyvena Ispanijoje, o palikėjas, Lietuvos Respublikos pilietis, mirties dieną gyveno Airijoje, tačiau niekada nenutraukė ryšių su gimtąja šalimi.

Europos Sąjungos teisingumo teismas (toliau – ESTT) prejudiciniame sprendime yra nurodęs, jog paveldėjimo klausimą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas) turi nustatyti paskutinę įprastinę palikėjo gyvenamąją vietą, o įprastinė gyvenamoji vieta nustatoma tik vienoje iš valstybių narių, įvertinus visas atitinkamo atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje C-80/19, 40 punktas).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas A. B. gyveno Lietuvoje, kur turėjo šeimą, sutuoktinę, nekilnojamojo turto. Nors, kaip nurodo, pareiškėjas, santuoka 2018 m. tarp A. B. ir A. M. nutraukta, palikėjo vardu liko Lietuvoje registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvoje liko gyventi ir pareiškėjo vaikai – pareiškėjas T. B. ir suinteresuotas asmuo R. B.. Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad palikėjas Airijoje dirbo, todėl buvo deklaravęs išvykimą į Airiją (dėl mokesčių mokėjimo, kad nereikėtų mokėti sveikatos draudimo Lietuvoje), tačiau siųsdavo pinigus nekilnojamojo turto išlaikymui, taip pat sūnaus pragyvenimui. Suinteresuotas asmuo R. B. patvirtino pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas A. B. mirties dieną nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nes dirbo Airijoje, tačiau jo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris yra (duomenys neskelbtini), į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo R. B. patvirtino, kad jų tėvo asmeninių interesų vieta buvo Lietuvoje, išvykimą į Airiją palikėjas deklaravo tik dėl mokesčių mokėjimo, nes Airijoje dirbo, ten ir mirė, o notarė atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po A. B. mirties, kol teisminiu keliu nenustatyta palikimo atsiradimo vieta, laikytina, kad Airijoje buvo tik A. B. ekonominių interesų centras, tačiau jis išlaikė pakankamai glaudų ir stabilų ryšį su kilmės valstybe (Lietuva) ir būtent Lietuvoje išliko jo socialinio gyvenimo interesų centras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo pareiškimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįsta ir įrodyta, todėl tenkinama, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po A. B. mirties, atsiradimo vieta yra jo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta, tai yra jam priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vieta – (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.4 straipsnis).

Dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pareiškimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Pareiškėjas nurodė, kad iš esmės termino palikimui priimti jis nepraleido, tačiau notarė jo pareiškimą priimti atsisakė, kol nebus nustatyta palikimo atsiradimo vieta. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo terminas palikimui priimti pasibaigė.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nustatytu terminu siekė priimti palikimą, nepasibaigus palikimo priėmimo terminui pateikė dokumentus ir prašymą dėl palikimo priėmimo notarei B. G., tačiau jo pareiškimas nebuvo priimtas notarei nurodžius, kad pirmiausia būtina nustatyti palikimo atsiradimo vietą. Pareiškėjo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis turėjo valią palikimą priimti ir ėmėsi aktyvių veiksmų, atliko procedūras, reikalingas palikimo priėmimui, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų laiku. Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Teismo nuomone, pareiškime išdėstytos priežastys gali būti laikomos svarbiomis, todėl ir pareiškėjo T. B. pareiškimo dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikytina pagrįsta ir įrodyta, todėl tenkintina (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip nurodė pareiškėjas savo pareiškime ir suinteresuotas asmuo R. B. pareiškime, R. B. taip pat ketina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau to padaryti negali, kol nėra nustatyta palikimo atsiradimo vieta, nes nėra aišku, kuriam notarui reikalinga paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas su broliu sutarė, kad po tėvo mirties jie abu priims tėvo palikimą, todėl R. B., žinodamas situaciją dėl būtinybės pirmiau nustatyti palikimo atsiradimo vietą, į notarę dėl palikimo priėmimo asmeniškai nesikreipė, kol nebus nustatytas nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytus argumentus, suinteresuoto asmens paaiškinimus, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko poziciją, susirašinėjimą dėl palikimo priėmimo tarp pareiškėjo ir notarės B. G., darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių ir suinteresuotas asmuo R. B. nustatytu terminu nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. B. mirties, todėl remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, suinteresuoto asmens R. B. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448, 578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo T. B. pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens R. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, atsiradusio po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Atnaujinti terminą pareiškėjui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti terminą suinteresuotam asmeniui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.