Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-540-493/2011

2011 m. lapkričio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. Č., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, nukentėjusiajai R. P., nukentėjusiosios atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui, specialistui Deividui Kašinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-13 nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas dviem metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

BK 66 str. pagrindu E. Č. į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2010-04-13 iki 2010-04-15.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš E. Č. 4101 litas turtinės ir 25000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios R. P. naudai. Priteista iš E. Č. 25426 litai ir 70 centų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2010-04-04 apie 20 val., autobusų sustojimo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Žaslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, tarpusavio konflikto metu, nukentėjusiajam A. P. ranka smūgiavo ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritį, ko pasekoje A. P. krito ant nugaros ir galva trenkėsi į betoninį grindinį. Nukentėjusiajam buvo padarytas nubrozdinimas pakaušio srityje, kraujosruvos kairės akies srityje, už dešinės ausies, kraujosruvos kaktinių, dešinės smilkininės skilčių pamatinėse dalyse, galvos smegenų skilveliuose, t.y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, nukentėjusiųjų atstovą, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. Č. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau išvados, išdėstytos nuosprendyje, neatitinka bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teisminio nagrinėjimo metu E. Č. parodė, kad konflikto metu jis kirto ranka A. P. į veidą ir šis nukrito ant grindinio. Nepagalvojo, kad nuo jo suduoto smūgio atsiras tokios pasekmės. Nuteistojo parodymai, kad jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio jis nukrito, nuoseklūs ir nekintantys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Specialistas išvadoje Nr. G 1943/10(02) nurodė, kad A. P. konstatuota nubrozdinimas pakaušio srityje, kraujosruvos kairės akies srityje, už dešinės ausies, kraujosruvos kaktinių, dešinės smilkininės skilčių pamatinėse dalyse, galvos smegenų skilveliuose, t.y. dėl galvos smegenų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į duomenų visetą dėl E. Č. smūgių sudavimo A. P., konstatuoja, jog nėra įrodymų, pagrindžiančių trijų smūgių sudavimą nukentėjusiajam. Akivaizdu, kad objektyviais neginčytinais duomenimis nustatyta, jog įvykio vietoje buvo betonas ar asfaltas, specialisto aiškinimu, buvo suduotas smūgis į veido sritį A. P., smūgis buvo stiprus, galėjęs sukelti sunkų kūno sužalojimą, nuo kurio A. P. krito ant nugaros ir galva trenkėsi į betoninį grindinį, dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas dviejų smūgių sudavimas, konstatuojant, kad nukentėjusiajam A. P. buvo suduotas vienas tiesioginis smūgis į veido sritį, nuo kurio jis krito ir pakaušiu atsitrenkė į betoninį grindinį. Tačiau teismo kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo pagrįstai išvadai, kad E. Č. veiksmai šiuo atveju vertinami pagal atsiradusias pasekmes – kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas kitam žmogui, veiksmai padaryti netiesiogine tyčia, t.y. E. Č., suduodamas stiprų smūgį A. P. į galvos sritį turėjo ir galėjo numatyti, kad jis jį sunkiai sužalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad minėtų pasekmių nekils.

Pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininką veikus esant būtinosios ginties situacijai.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių nuteistojo E. Č. ir liudytojų J. S., A. K., E. Č., M. A., D. R., E. S., T. Č., M. K., O. S., A. G., M. T. parodymai patvirtina, kad tai nebuvo nuteistojo E. Č. ir nukentėjusiojo A. P. asmeninis tarpusavio susistumdymas ar tik jų dviejų konfliktas. Visi minėti liudytojai patvirtino, kad tai buvo muštynės, kuriose dalyvavo beveik visi vaikinai buvę įvykio vietoje – stotelėje. Tai patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys – teismo medicinos specialistų išvados, kuriose konstatuojami kitų įvykyje dalyvavusių asmenų patirti sužalojimai – specialisto išvada Nr. G1121/10(02) (T.1 b.l. 111) R. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvada Nr. G980/10(02) (T2 b.l. 69) E. Č. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat bylos medžiagoje yra užduotys atlikti objektų tyrimą dėl M. A., A. G., A. K. sveiktos sutrikdymo masto. Iš šių paminėtų duomenų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju smurtą E. Č. naudojo smurtą ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus muštynėms vaikinų grupėje. Teismų praktikoje pripažįstama, jog muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola. Sprendžiant iš nuteistojo parodymų ir byloje surinktų įrodymų nėra duomenų, liudijančių apie pavojingą kėsinimąsi į E. Č. gyvybę. Todėl kolegijos nuomone, nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nebuvo vienos būtinų būtinosios ginties sąlygų - pavojingo kėsinimosi bei nustatyta, jog būtent E. Č. sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam, ko pasekoje jis buvo sunkiai sužalotas.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam priteistais civiliniais ieškiniais. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos - gynimo atveju esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui.

Nukentėjusioji teisme nurodė, kad dėl sužalojimo vyras neteko 100 procentų darbingumo. Jai buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, didelis išgąstis, nes nežinojo ar vyras dėl patirtų sužalojimų išgyvens. Taip pat nurodė, kad ji yra paskirta vyro slaugytoja, kiekvieną dieną jį turi prižiūri, nes jis yra visiškai nedarbingas, gyvena nepilnavertį gyvenimą, pats negali savęs apsitarnauti. Pirmosios instancijos teismas įvertino iš darbingumo lygio pažymos (t.1., b. l. 87), jog A. P. neteko 100 procentų darbingumo. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji R. P. patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę bei akivaizdu, kad išgyvenimai nebus trumpalaikiai. Teisėjų kolegijos nuomone, R. P. priteista 25000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti pagrįstai, tinkamai vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Nuteistajam E. Č. taip pat priteista atlyginti 25426,70 litų dydžio civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai už A. P. gydymą. Šis ieškinys pilnai pagrįstas pateiktais duomenimis, abejoti gydymo išlaidomis, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas ilgą laiko tarpą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog keičiama nuosprendžio aprašomoji dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

nutarė:

pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-13 nuosprendį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies konstatavimą, jog nukentėjusiajam A. P. kaltinamasis E. Č. ranka smūgiavo ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritį, ir nustatyti, jog E. Č. sudavė A. P. vieną smūgį į veidą, ko pasekoje A. P. krito ant nugaros ir galva trenkėsi į betoninį grindinį.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.