Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. B., jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovams: Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros vyr. valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui Žydrūnui Cicinui ir LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir personalo vyriausiajam specialistui Edmundui Sakalauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2014 m. rugsėjo 9 d., 4:30 val. Širvintų rajone, kelyje Širvintos-Motiejūnai 7 kilometre savo automobilio N. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje vežė neteisėtai sumedžiotą suaugusio šerno skerdieną. Šiais veiksmais G. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais, 58.2.3 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje.

G. B. kaltu dėl pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 16-17 val., kartu su J. P. ir S. S. buvo jo sodyboje Zarasų rajone. Apie 22 val. jis nuvažiavo su J. P. prie lupyklos atiduoti E. J. raktus. Belaukiant Jasinskio, prie duobės baltu mikroautobusu atvažiavo A. J., iškrovė sumedžiotą šerną ir pasiūlė jam jį pasiimti. Tuomet jis grįžo į sodybą, pasiėmė peilį, nuvažiavę prie lupyklos išdorojo šerną, susidėjo mėsą į bagažinę ir vežė J. P. ir S. S. namo į Širvintų rajoną, o pats ruošėsi važiuoti namo į Vilnių. Pirmiausiai užvažiavo pas J. P. į (duomenys neskelbtini)., kur pasiėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo palikęs J. P. automobilyje. Tuomet visi važiavo į (duomenys neskelbtini), Širvintų r., pas S. S.. Tada jo vairuojamą automobilį sustabdė pareigūnai. Paklaustas ką veža, jis pasakė, jog šerno mėsą. Tuomet pareigūnų nurodymu jis paskambino A. J., kad atvežtų medžioklės lapus. Pareigūnai iškvietė policijos pareigūnus, paskui visi važiavo į Ukmergės gamtos apsaugą. Atvažiavo A. J. ir atvežė medžioklės lapą. Jis nežino kodėl aplinkosaugininkai sulaikė jo automobilį.

Pareigūnas, surašęs protokolą, Žydrūnas Cicinas tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 4:30 val., vykdė reidą pagal bendrą VMT ir GMU sudarytą grafiką. Reido metu buvo sustabdytas visureigis, kurį vairavo G. B.. G. B. paklaustas ar medžioja, atsakė, kad ne. Patikrinus automobilio bagažinę, juoduose plastikiniuose maišuose buvo rasta dar šilta, neseniai sumedžioto šerno skerdiena. Automobiliu važiavę žmonės atsisakė pateikti kokius nors dokumentus. G. B. papasakojo, kad medžiojo Zarasų rajono „Smalvų“ medžiotojų būrelyje, medžioklės vadovu buvo A. J.. Paklausus kur ginklai, jis atsakė, kad medžiojo be ginklo, tik buvo įrašytas į medžioklės lapus ir sėdėjo bokštelyje. Šerną nušovė kažkas kitas ir mėsą jam atidavė. Kartu su G. B. važiavę J. P. ir S. S. pasakė, kad jie tik dalyvavo medžiotojų būrelio susirinkime, vėliau gėrė alkoholį ir maudėsi pirtyje, bet nemedžiojo. Tada Žydrūnas Cicinas paskambino G. B. nurodytam medžioklės vadovui A. J., kuris labai nustebo dėl pareigūnų skambučio ir aiškiai pasakė, kad nuo rugsėjo 6 d. jų būrelyje jokios medžioklės nevyko, jis joms nevadovavo ir patikino, kad jų medžioklės plotuose nuo šeštadienio niekas nemedžiojo. Tada Žydrūnas Cicinas iškvietė policijos pareigūnus, kad nustatytų kartu su G. B. vykusių vyrų asmenybes, nes jie atsisakė pateikti dokumentus. Kol atvyko policijos pareigūnai, G. B. kažkam skambino telefonu, vėliau iš telefonų išklotinių jis sužinojo, kad G. B. skambino A. J.. Po kurio laiko Žydrūnui Cicinui paskambino pats A. J. ir pasakė, kad vis dėlto rugsėjo 8 d. pas juos vyko medžioklė ir joje dalyvavo G. B. ir dar keli vyrai, o A. J. sumedžiotą šerną išsivežė G. B. su draugais. A. J. pasisiūlė atvežti medžioklės lapus. Atvažiavęs į Ukmergės agentūrą, A. J. buvo apklaustas. Apklausos metu jis jaudinosi, painiojosi savo parodymuose, juos vis keitė, klausinėjo, kas jam už vieną ar kitą veiką gresia. Kadangi A. J. parodymuose buvo daug nesutapimų, nelogiškų veiksmų, teiginių, buvo nuspręsta jo parodymus patikrinti vietoje, Zarasų rajone. Pirmiausiai buvo apžiūrėtas A. J. mikroautobusas, kuriuo, kaip teigiama, buvo vežamas nušautas žvėris. Matėsi, kad automobilis seniai nevalytas, tą patvirtino ir pats automobilio savininkas, tačiau jokių kraujo ar plaukų pėdsakų jame nebuvo rasta. Apžiūrėjus vietą miške, kur, kaip nurodė A. J., buvo pakrautas šernas, mikroautobuso padangų protektoriaus žymių taip pat nebuvo rasta, o tos žymės, kurios buvo aptiktos, buvo akivaizdžiai ne to automobilio. Vietoje, kurią A. J. nurodė kaip šerno nušovimo vietą, nebuvo rasta jokių kraujo žymių ar žvėries nušovimo požymių, tik patrypta žolė. Vieta, kurią A. J. nurodė, kaip šerno kritimo vietą, buvo 2 m gylio dauboje, apie 10 m nuo pamiškės. Joje taip pat nebuvo rasta jokių kraujo pėdsakų, kas neįmanoma vienam, kaip teigė A. J., tempiant apie 120-130 kg sveriantį ką tik nušautą žvėrį. Sunkiai tikėtina ir tai, kad jis vienas ištempė žvėrį iš daubos ir įsikėlė į automobilį, kurio grindys yra apie 53 cm aukštyje nuo žemės. Bokštelis, iš kurio A. J. teigimu, buvo nušautas žvėris yra labai blogos būklės, į jį įlipti suaugusiam žmogui praktiškai neįmanoma, o iš bokštelio stovėjimo vietos visiškai nesimato tos vietos, kurioje A. J. teigimu buvo nušautas šernas. Apžiūrėjus šerno dorojimo vietą, automobilio, kuriuo būtent į šią vietą buvo atvežtas šernas, ratų žymių taip pat neaptikta. Atidarius atliekų duobę iš jos sklido nemalonus kvapas, vėliausiai į duobę įmestos atliekos jau apdžiūvusios, nuo kailio byrėjo plaukai, kas rodo, kad atliekos yra mažiausiai trijų dienų, o ne 12 val., kaip teigė G. B.. Pagal mobilaus ryšio operatorių pateiktą informaciją G. B. jokiame medžiotojų būrelio susirinkime nedalyvavo, o šernas buvo sumedžiotas ne Zarasų rajone, kaip teigia G. B., bet Širvintų rajone. Visos šios aplinkybės pareigūno Žydrūno Cicino nuomone rodo, kad G. B. sako netiesą ir šerno sumedžiojimo teisėtumą įrodančių faktų nėra.

Liudytojas S. S. rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su G. B. ir J. P. 2014 m. rugsėjo 8 d. prieš pietus išvažiavo iš Vilniaus ir po pietų nuvyko į Zarasų rajoną, kuriame buvo „Smalvų“ medžiotojų būrelio medžiotojų susirinkimas, kuriame jis dalyvavo kaip svečias. G. B. jį nuvežė į sodybą ir jis ten prabuvo iki vakaro, nes taisė malūną ir gėrė su P.. Tą vakarą jis buvo neblaivus, visą kelionę iš Visagino jis miegojo ir tik naktį sustabdžius pareigūnams S. S. sužinojo apie šerną, kurį pasak G. B. jam davė draugai. Telefoną S. S. buvo palikęs kaime ir niekam neskambino.

Liudytojas J. P. rašytiniame paaiškinime paaiškino, kad su G. B. ir S. S. 2014 m. rugsėjo 8 d. jis buvo Zarasų rajone „Smalvų“ medžiotojų būrelio medžiotojų susirinkime, kuriame dalyvavo 7-8 medžiotojai. Jis ten tik gėrė alkoholinius gėrimus. Jis ginklų neturėjo, kas davė G. B. šerną nežino, nieko nematė. Jis neatsimena įvykių sekos, nes buvo girtas.

Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. jis buvo Zarasų rajone „Smalvų“ medžiotojų būrelio medžiotojų susirinkime, kuriame dalyvavo 7-8 medžiotojai. Jis ten tik gėrė alkoholinius gėrimus ir padėjo taisyti G. B. malūną. Vakare jie nuvažiavo į medžiotojo namelį, po kiek laiko ten atvažiavo A. J. ir atvežė bei iškrovė sumedžiotą šerną. A. J. pasakė, kad skuba, pasakė pasiimti G. B. šerną, nes jo gimtadienis artėja. Paskui nuvažiavo į sodybą pasiimti peilį ir kirvį šernui doroti, tada grįžo ir G. B. tą šerną sutvarkė. Važiuojant namo juos sulaikė aplinkos apsauga, tačiau nepagrįstai, nes skerdieną vežant jokių dokumentų nereikia.

Liudytojas inspektorius Dalius Bielskis paaiškino, kad jis 2014 m. rugsėjo 9 d. Ukmergės aplinkos apsaugos agentūroje apklausė A. J., kuris paaiškino, kad iš vakaro medžiojo būrelio medžiojamose plotuose ir, kad vienas nušovė šerną apie 120 – 130 kg. Jis vienas įsikėlė į automobilį šerną, bekeliant šernas išsituštino, buvo kraujo. Kadangi buvo sunku patikėti A. J. parodymais, D. Bielskis nurodė, kad buvo nutarta vykti į vietą. Nuvykus prie A. J. namų buvo apžiūrėtas A. J. automobilis, išmatuotas aukštis, ir buvo nustatyta, kad automobilyje jokio kraujo, išmatų nėra. Tyrime kartu dalyvavo A. J.. Apžiūrėjus ir pamatavus A. J. automobilio padangas, kartu su A. J. buvo nuvykta į mišką. A. J. rodė savo mikroautobuso provėžas, o po to visi vyko į mišką ir buvo ieškoma jo automobilio provėžų tose vietose kur jis pastatė automobilį ir kurioje vietoje į jį įkrovė šerną. Tačiau jokių mikroautobuso pėdsakų nebuvo rasta. A. J. miške taip pat parodė vietą kur nušovė šerną ir kur jį tempė. Toje vietoje buvo matyti tik išmindyta žolė, tačiau jokio kraujo niekur nebuvo. Be to, A. J. nuo tos išmindytos vietos apie 20 metrų į šoną nurodė vietą kur nugriuvo šernas. Ta vieta yra labai stati ir vienam užtempti šerną sveriantį apie 120 kg į kalną neįmanoma. Kaip ir neįmanoma vienam įkelti į automobilį. Taip pat buvo apžiūrėta lupimo duobė, tačiau joje nebuvo jokių šviežiai sumedžioto šerno liekanų, t.y. nei kojų, nei kailio, nei galvos. Duobėje buvo vienas kailis, tačiau jis seniai įmestas, nuo jo krito šeriai ir jis buvo daug mažesnis nei 120 kg žvėries.

Liudytojas pareigūnas Anatolijus Poškus paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. dalyvavo reide Šešuolėlių miške ir jam paskambino, kad reikia važiuoti link Motiejūnų. Nuvažiavęs jis pamatė kolegų sustabdytą automobilį N. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sulaikyti asmenys tuo metu daug kalbėjo telefonais, nuolat kažkam skambinėjo. Tą pačią dieną buvo tikrinama versija, kad šernas buvo nušautas Smalvų būrelyje ir nors buvo nurodyta konkreti gyvūno sumedžiojimo vieta, labai atidžiai viską apžiūrėjus jokių požymių, kad vyko medžioklė, nebuvo, nes turėjo būti šerno vilkimo žymės, mašinos žymės, tačiau nieko tokio nebuvo. Anatolijus Poškus nurodė, kad žolė buvo išmindyta nuo tos menamos vietos iki vietos iš kur menamai buvo patrauktas šernas, bet tai nebuvo vilkimo žymės, o žymės, kad kažkas praėjo, paspardė žolę. Vieta kur šernas, sveriantis virš 100 kg, buvo trauktas turėtų būti išarta, nieko panašaus nebuvo, nors buvo šlapia žemė. Be to, ant viršaus dar buvo papuvęs alksnio rastas, per kurį reikėjo tempti šerną, tačiau ir jis neaptrupėjęs, niekur nėra jokio kraujo. Atliekų duobėje gulėjusio šerno kailis, tačiau nuo jo dvokė, kaip ne nuo šviežiai sumedžioto, brūkštelėjus per tą kailį ranka aiškiai matėsi, kad krenta šeriai, šis kailis yra gulėjęs ilgiau ir jo dydis neatitiko sumedžioto šerno dydžio. Automobilį apžiūrint, jisai buvo sausas, be jokių žvėries pervežimo žymių, buvo šerių, bet ne šerno, o elnio.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad yra „Smalvos“ būrelio medžiotojas, kuris 2014 m. rugsėjo 8 d. medžiojo su K. J.. Sutemus grįžo prie apdorojimo duobės. Ten buvo B., P. ir S. Šalia duobes gulėjo gal 80-90 ar100 kg šernas, kurį kažkas sakė nušovė J..

Liudytojas K. J. paaiškino, jog yra „Smalvos“ būrelio medžiotojas, kuris 2014 m. rugsėjo 8 d. medžiojo su E. J.. Tą dieną jie nieko nenušovė. Vakare atvažiavus prie duobės matė šerną, kurį kaip jam sakė sumedžiojo A. J.. Tada jie su E. J. išvažiavo, nes reikėjo į darbą, prie duobės liko G. B., J. P. ir S. S..

Vaizdo įraše matyti sustabdytas automobilis, kurį vairavo G. B.. Jis aplinkos apsaugos pareigūnams parodė, kad automobilio bagažinėje veža šerno skerdieną. Paklausus iš kur veža nurodė, kad šernas sumedžiotas „Smalvų“ medžiotojų būrelyje ir, kad nors ginklo neturėjo G. B. medžiojo su medžioklės vadovu A. J.. Sėdėjo kartu bokštelyje ir G. B. buvo įrašytas į medžioklės lapą (b.l. 35)

Byloje taip pat pateiktas medžioklės lapas Nr. 662456, kuriame matyti jog jis išduotas medžiotojų būrelio „Smalvos“ medžioklės vadovui A. J. (b.l. 49). Kitoje medžioklės lapo pusėje nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. medžiojo A. J. ir sumedžiojo 1 šerną. Medžioklės datos ir jose dalyvavusio asmens A. J. pavardė nurodyta grafoje Medžioklės data, medžiotojo vardo raidė, pavardė, tačiau 2014 m. rugsėjo 8 d. data prirašyta iš šono ir yra ne šioje grafoje.

ATPK 85 str. 4 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai sumedžiotą gyvūną dorojo ar gabeno. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 4.30 val., Širvintų rajone buvo sulaikytas G. B. vairuojantis automobilį N. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bagažinėje buvo rastas jau išdorotas šernas. Automobilyje buvo dar du asmenys, t.y. J. P. ir S. S., kurie teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojais. Šių aplinkybių pakanka padaryti išvadai, kad traukiamo atsakomybėn asmens automobilyje buvo rastas sumedžiotas ir išdorotas gyvūnas - šernas, kuris buvo gabenamas minėtu automobiliu. Tačiau veiksmams kvalifikuoti pagal ATPK 85 str. 4 d. būtina įrodyti ir tai, kad rastas išdorotas ir gabenamas gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai.

Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, jog G. B. gabeno neteisėtai sumedžiotą šerno skerdieną. Nors G. B. teigia, kad šernas sumedžiotas teisėtai A. J. ir jo parodymus tvirtina jo draugai ir medžiotojų būrelio draugai A. J., S. S., J. P., E. J. ir K. J., teismo nuomone, jie turi būti vertinami kaip nevisai patikimi, nes prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims, yra nenuoseklūs, o minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pirmiausia, iš vaizdo įrašo matyti, kad G. B. nurodė, jog šerną sumedžiojo „Smalvų“ medžiotojų būrelio teritorijoje kartu su A. J.. Jis nurodė, kad neturėjo ginklo, todėl tik sėdėjo be ginklo bokštelyje su A. J.. Jis taip pat nurodė, kad A. J. sumedžiojo šerną ir, kad G. B. buvo įrašytas į medžioklės lapą. Tačiau medžioklės lape įrašo, jog medžiojo G. B. nėra. Vėlesniuose parodymuose (b.l. 10) ir teismo posėdžio G. B. nurodė, kad medžioklėje nedalyvavo ir, kad jam šerną padovanojo A. J.. Be to, G. B. nurodytų aplinkybių nepatvirtino jų patikrinimas vietoje, kurioje pasak G. B. jis išdorojo šerną, nes patikrinus atliekų duobėje nebuvo šviežiai sumedžioto šerno galvos, kojų, kailio ir kitų dalių bei mėginių tyrimams.

A. J. parodymai taip pat nenuoseklūs ir prieštarauja bylos medžiagai. Liudytojo pareigūno Ž. Cicino ir paties A. J. parodymais, nustatyta, kad iš karto po G. B. sulaikymo Ž. Cicinas skambino A. J., kuris labai nustebo paklaustas apie „Smalvos“ medžiotojų būrelyje 2014 m. rugsėjo 8 d. vykusią medžioklę ir nurodė, kad jokia medžioklė nevyko, o paskutinė medžioklė buvo 2014 m. rugsėjo 6 d. Vėliau A. J. poziciją pakeitė ir pats paskambino Ž. Cicinui ir papasakojo, jog vyko medžioklė 2014 m. rugsėjo 8 d. ir jis joje nušovė šerną, kurį padovanojo G. B.. Teismas tokį kardinaliai priešingą parodymų buvimą vertina kaip A. J. norą padėti medžioklės draugui G. B.. Tai patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad G. B. ir A. J. iš karto po sulaikymo labai intensyviai bendravo telefonu, t.y. 2014 m. rugsėjo 9 d. ryte per kelias valandas daugiau kaip 10 kartų (b.l. 81-82). Be to, A. J. parodymai neatitinka parodymų patikrinimo vietoje nustatytų aplinkybių: medžioklės vietoje nebuvo rasta jo automobilio pėdsakų, nors A. J. nurodė, kad velkant šerną buvo kraujo, tačiau nei medžioklės vietoje, nei automobilyje, kuriame buvo vežamas nušautas šernas, jokių kraujo pėdsakų nebuvo. Daug abejonių parodymų teisingumu kelia ir aplinkybė, jog A. J. šaudė iš visiškai supuvusio, šaudymui nelabai tinkamo bokštelio, jog iš jo sunkiai matosi vieta, kur jis nurodė, jog nušovė šerną ir tai, kad A. J. vienas užtempė prieš statų kalną nušautą apie 120 kg šerną ir nepaliko jo vilkimo pėdsakų. Be to, duodamas paaiškinimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, jis nurodė, kad jokių mėginių iš nušauto šerno neėmė, nežino ar jis sirgo kokiomis nors ligomis (b.l. 9). Tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sutaręs su G. B., kad jis išdorojęs šerną paliks mėginius prie dorojimo duobės, o vėliau juos paims A. J. ir, kad būtent taip ir padarė, t.y., kad kitą dieną paėmė kraujo ir organų mėginius, kurie buvo palikti prie atliekų duobės. Tačiau apklausti liudytojais aplinkos apsaugos pareigūnai nurodė, kad niekur atvykus prie duobės jokių mėginių nebuvo. Priešingą išvadą daryti leidžia ir informacija apie telekomunikacinius sujungimus, iš kurios matyti, kad A. J. telefonas, kuriuo jis ir naktį atsiliepė, jo nurodomos medžioklės metu buvo Visagino mieste.

Nepatikimais laikytini ir J. P. parodymai, nes duodamas rašytinį paaiškinimą jis nurodė, kad ginklų jis neturėjo, kas davė G. B. šerną nežino, nieko nematė. Jis neatsimena įvykių sekos, nes buvo girtas. Tačiau teismo posėdžio metu jis nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. vakare buvo medžiotojų namelyje, po kiek laiko ten atvažiavo A. J. ir atvežė bei iškrovė sumedžiotą šerną. A. J. pasakė, kad skuba, šerną padovanojo G. B.. Paskui jis su G. B. nuvažiavo į sodybą pasiimti peilį ir kirvį šernui doroti, tada grįžo ir G. B. tą šerną sutvarkė. Taigi, jo parodymai iš esmės pasikeitė G. B. naudai prieš teismą.

Analogiškai vertintini ir E. J. ir K. J. parodymai, jog jie matė sumedžiotą šerną. Kaip jau minėta, A. J. nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. jokia medžioklė nevyko. Tai, kad šerną matė E. J. ir K. J. pirminiuose paaiškinimuose nenurodė nei G. B., nei S. S., nei J. P., nei A. J.. Šie liudytojai atsirado vėliau G. B. iniciatyva.

Be to, abejonių minėtų asmenų parodymais kelia telefono, iš kurio G. B. skambino A. J. buvimo vieta 2014 m. rugsėjo 8 d. vakarą, t.y. jis buvo Vilniuje, Didlaukio gatvėje ir tai, kad G. B. su draugais važiavo į Vilnių iš Zarasų keliu Širvintos-Motiejūnai bei tai, kad kaip nurodo aplinkos apsaugos pareigūnai žvėriena buvo visiškai šilta.

Taigi, byloje nenustačius, jog šernas buvo sumedžiotas teisėtai, konstatuotina, kad jis buvo sumedžiotas neteisėtai. Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais, 58.2.3 punkte numatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Draudimas gabenti neteisėtai sumedžiotą žvėrį įtvirtintas ir ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, todėl teismas sprendžia, kad protokole teisingai kvalifikuotas G. B. administracinis teisės pažeidimas. G. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta liudytojų Ž. Cicino, D. Bielskio, A. Poškaus parodymais, nuotraukomis (b.l 17-32), vaizdo medžiaga, informacija apie telekomunikacinius sujungimus ir telefonų buvimo vietą bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant administracinę nuobaudą G. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kad jis neprisipažino, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam skirtina nuobauda artima sankcijoje numatytam minimumui, t.y. 900 eurų bauda su jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., 286 str., 287 str.1 d. 1 p., 313 str., 334 str. teismas

nutarė:

G. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d., paskirti 900 eurų baudą su G. B. priklausančios transporto priemonės N. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad jis privalo paskirtą baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.