Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo G. B., nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 4 d. ir jam paskirta 900 (devynių šimtų) Eur dydžio bauda su transporto priemonės „Nissan Terrano“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nubaustas už tai, kad, jis 2014 m. rugsėjo 9 d., 4.30 val. Širvintų rajone, kelyje Širvintos - Motiejūnai 7 kilometre savo automobilio „Nissan Terrano“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje vežė neteisėtai sumedžiotą suaugusio šerno skerdieną. Šiais veiksmais G. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais, 58.2.3 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje.

Apelianto manymu, jokie šiuo metu galiojantys įstatymai nereikalauja turėti dokumentų, patvirtinančių žvėries sumedžiojimo faktą, gabenamai išdorotai žvėrienai. Nurodo, kad nei jis, nei kartu su juo buvę medžiotojai J,P., S. S. jokių ginklų, įrankių skirtų gyvūnų dorojimui neturėjo, ginklai buvo palikti namuose seife.

Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, kad medžioklės lape Nr.662456 yra įrašyta, jog 2014 m. rugsėjo 8 d. A. J. sumedžiojo vieną šerną. Pažymi, jog tokią teisę pastarasis medžiotojas turėjo. Nurodo, kad nėra duomenų, jog pastarasis medžioklės lapas būtų suklastotas, medžiotojas A. J. tiek savo paaiškinime, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. sumedžiojo šerną, kurį savo automobiliu atvežė į žvėrių dorojimo vietą, kur jį iškrovė ir atidavė jam. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. sumedžioto šerno mėginiai tyrimui dėl afrikinio kiaulių maro ištyrimo buvo pateikti veterinarijos specialistams ir tyrimas buvo atliktas. G. B. teigimu, nepakankamai vertino liudytojų E. J. ir K. J. parodymus, išreikšdamas nepagrįstas abejones dėl to, šie du medžiotojai tą vakarą medžiojo to paties klubo plotuose ir turėjo kitą medžioklės lapą. Apelianto manymu, reikėtų kritiškai vertinti aplinkos apsaugos pareigūnų parodymus, kad šernas neteisėtai galėjo būti sumedžiotas Širvintų rajone.

Motyvuojamoji dalis

G. B. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 85 str. 4 d. numatyta atsakomybė tam, kas <......> neteisėtai sumedžiotą gyvūną dorojo ar gabeno. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. B. 2014 m. rugsėjo 9 d., 4.30 val. Širvintų rajone, kelyje Širvintos - Motiejūnai 7 kilometre savo automobilio „Nissan Terrano“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje vežė suaugusio šerno skerdieną.

Apeliantas savo skunde Vilniaus apygardos teismui prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba skundžiamą nutarimą pakeisti.

Nors apelianto tvirtinimu, šernas, kurį pareigūnai rado jo automobilyje sumedžiotas teisėtai, kadangi A. J., kuris tą šerną jam atidavė, turėjo medžioklės lapą, kad liudytojai J. P., S. S., E. J. ir K. J. šį faktą matė ir galėtų patvirtinti, tačiau patikrinus bylos duomenis laikytina, kad tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad jokių teisėtą medžioklę ir teisėtą šerno sumedžiojimą patvirtinančių dokumentų nei G. B., nei kartu su juo važiavę J. P. ir S. S. neturėjo, nors yra medžiotojai ir puikiai supranta, kad tokius dokumentus turėti būtina. Nubaustojo teigimu, šerną jam padovanojo medžioklės draugas A. J., aplinkos apsaugos pareigūnai šią versiją patikrino, iš karto paskambinę A. J., kuris į pareigūnų klausimą dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. medžioklės jų būrelyje, atsakė, jog jokia medžioklė tuo metu būrelyje nevyko ir jis jai nevadovavo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai kartu su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros pareigūnais, siekdami objektyviai patvirtinti ar paneigti neteisėtą žvėrienos sumedžiojimą važiavo į visas G. B. bei A. J. nurodytas vietas, fiksavo visus faktus ir aplinkybes, turinčias reikšmės objektyviam įvykio ištyrimui. Atlikus patikrinimą nebuvo užfiksuotas nei vienas faktas ar aplinkybė, galinti objektyviai patvirtinti G. B. ar A. J. versijos teisingumą (b.l.17-32). Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad A. J. parodymai neatitinka parodymų patikrinimo vietoje nustatytų aplinkybių, t.y. jo nurodytoje vietoje nebuvo aptikta jo automobilio padangų protektoriaus pėdsakų ar nušauto šerno kraujo pėdsakų. 2014 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos ir daiktinių įrodymų apžiūros ir patikrinimo aktą pasirašę valstybės aplinkos apsaugos pareigūnai nurodė, kad jokių šerno sumedžiojimo teisėtumą patvirtinančių įrodymų nerasta.

Nors nubaustojo teigimu, medžioklės lape Nr.662456 yra įrašyta, jog 2014 m. rugsėjo 8 d. A. J. sumedžiojo vieną šerną, jog tokią teisę pastarasis medžiotojas turėjo, nurodo, kad nėra duomenų, jog pastarasis medžioklės lapas būtų suklastotas, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje esantis medžioklės lapas buvo užpildytas A. J. ranka (jo paties teigimu). Lapo antroje pusėje matyti, kad pirmoji medžioklė po šio dokumento išdavimo vyko 2014 m. rugsėjo 4 d. Ši data minėtame lape parašyta tinkamai, toje vietoje, kur ji ir turėtų būti nurodyta. Tuo tarpu kita medžioklės data, t.y. 2014 m. rugsėjo 8 d. – prirašyta ir nurodyta kairiajame šone prie A. J. pavardės. Tokio įrašo padarymo aplinkybės kelia pagrįstas abejones, tuo labiau, kad medžioklės lapas pareigūnams buvo pristatytas ne iš karto (sulaikymo metu G. B. jo su savimi neturėjo), o medžioklės lapas buvo pristatytas paties A. J., praėjus kuriam laikui po G. B. sulaikymo (b.l.49).

Nustatytos nubaustojo kaltės nepaneigia ir byloje esantys prieštaringi G. B. bei A. J. duoti parodymai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog G. B. nurodė, kad šerną sumedžiojo „Smalvų“ medžiotojų būrelio teritorijoje kartu su A. J.. Nubaustasis nurodė, kad neturėjo ginklo, todėl tik sėdėjo be ginklo bokštelyje su A. J.. Jis taip pat nurodė, kad A. J. sumedžiojo šerną ir, kad G. B. buvo įrašytas į medžioklės lapą. Tačiau medžioklės lape įrašo, jog medžiojo G. B. nėra. Kiek vėliau savo parodymuose (b.l.10) ir teismo posėdžio metu G. B. nurodė, kad medžioklėje nedalyvavo ir, kad jam šerną padovanojo A. J. Kaip jau paminėta ankščiau šioje nutartyje G. B. nurodytų aplinkybių nepatvirtino jų patikrinimas vietoje, kurioje pasak G. B. jis išdorojo šerną, nes patikrinus atliekų duobėje nebuvo šviežiai sumedžioto šerno galvos, kojų, kailio ir kitų dalių bei mėginių tyrimams.

Nenuoseklūs taip pat ir A. J. parodymai, kurie prieštarauja bylos medžiagai. Liudytojui pareigūnui Ž. Cicinui paskambinus telefonu A. J. iš karto po G. B. sulaikymo jis nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. jokia medžioklė nevyko, o paskutinė medžioklė buvo 2014 m. rugsėjo 6 d. Vėliau A. J. poziciją pakeitė ir pats paskambino Ž. Cicinui ir papasakojo, jog vyko medžioklė 2014 m. rugsėjo 8 d. ir jis joje nušovė šerną, kurį padovanojo G. B.

Dėl nubaustojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad liudytojai J. P., S. S., E. J. ir K. J. galėtų patvirtinti tą faktą, kad A. J. šerną jam tiesiog atidavė, pažymėtina, jog pastarųjų liudytojų parodymai negali būti vertinamai kaip patikimi, kadangi prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims, yra nenuoseklūs, o minėti liudytojai būdami draugais su nubaustuoju galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir gali siekti padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės.

J. P. parodymai, negali būti laikomi patikimais, kadangi duodamas rašytinį paaiškinimą jis nurodė, kad kas davė G. B. šerną nežino, nieko nematė. Nurodė, jog jis neatsimena įvykių sekos, nes buvo girtas (b.l.11). Tačiau teismo posėdžio metu jis nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. vakare buvo medžiotojų namelyje, kur atvažiavęs A. J. atvežė sumedžiotą šerną, ir padovanojo G. B. (b.l.155-156). Analogiškai vertintini ir E. J. ir K. J. parodymai, jog jie matė sumedžiotą šerną (b.l.155-156). Tos aplinkybės, kad sumedžiotą šerną matė E. J. ir K. J. pirminiuose paaiškinimuose nenurodė nei G. B., nei S. S., nei J. P., nei A. J.. Šie liudytojai atsirado vėliau G. B. iniciatyva.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad G. B. automobilyje rastas šernas yra sumedžiotas neteisėtai. Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.258, 58.2.3 punkte numatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Toks draudimas yra įtvirtintas ir ATPK 85 str. 4 d., todėl laikytina, kad nubaustojo veika kvalifikuota teisingai. G. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundo nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Širvintų rajono miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.