Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Jūratei Damskytei, dalyvaujant ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. G., trečiajam asmeniui A. T., valstybinei institucijai teikiančiai išvadą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjos bei turto administratoriaus paskyrimo, globos vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta. Gauti duomenys, kad palaiko ieškinį. Nurodė, kad A. T. tinkamai atlieka laikinojo globėjo pareigas. Namai, kuriuose ji gyvena kartu su nepilnamečiu A. G. yra švarūs ir tvarkingi, sudarytos tinkamos sąlygos berniukui gyventi, mokytis ir poilsiauti. A. G. lanko mokyklą, yra drąsus, judrus, į mokyklą eina tvarkingas, globėja duoda kišenpinigių berniukui nusipirkti maisto, pavalgyti. Mokykloje visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kiekvieną mėnesį tikrina švarą ir niekada nėra pastebėję smurto žymių ant berniuko kūno. Nors A. G. ilgisi motinos V. G., tačiau suvokdamas susidariusią situaciją sutinka, kad jo nuolatine globėja būtų paskirta A. T., su kuria jis gyvena nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, kai motina išvyko į užsienį. A. G. bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais nurodo, kad jo santykiai su A. T. yra labai geri, jaučiasi aprūpintas ir mylimas, niekuo nesiskundžia. Taip pat nurodoma, kad V. G. nesirūpina vaiku, neteikia išlaikymo, nebendrauja (48, 51, 70, 82, 115 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esantis Akmenės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus 2003-12-23 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 213642, įrašo Nr. 250, patvirtina, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė V. G., tėvystė nustatyta ( 40 b. l.).

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-05-13 raštu Nr. J13-337 kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu spręsti A. G. klausimą (43 b. l.), pateiktas A. T. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad A. G. motina V. G. 2009 m. rugsėjo mėnesį išvyko š Jungtinę Karalystę, o vaiką paliko prižiūrėti jai, iš pradžių skambindavo ir noriai bendravo su vaiku, kadangi ji išvykusi jau pusantrų metų, vaikas turėtų eiti į mokyklą, prašoma nustatyti A. G. globą bei prašoma, ją paskirti A. G. globėja (44 b. l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011-06-23 įsakymu Nr. A-463 A. G. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta giminaitė A. T., A. G. gyvenamoji vieta nustatyta su globėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). (27 b. l.)

Išrašas iš Visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos bei šeimų įrašymo socialinės rizikos šeimų apskaitą klausimams spręsti komisijos 2012-06-07 posėdžio protokolo Nr. VTK-15 (19.6) patvirtina A. T. nurodytas aplinkybes, kad V. G. yra nepilnamečio A. G., gim. 2003-12-14, motina, gyvena užsienyje. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011-06-23 įsakymu A. G. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta giminaitė A. T.. Nors 2012 m. vasario mėnesį kelioms savaitėms V. G. buvo grįžusi į Lietuva, tačiau net kelis kartus kviečiama neatvyko į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių pokalbiui dėl sūnaus priežiūros, telefoninio pokalbio metu jai buvo paaiškinta, kad 2012 m. birželio mėnesį bus sprendžiamas jos sūnaus A. G. globos klausimas, V. G. pažadėjo nurodytu laiku grįžti į Lietuvą, pranešti kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos užsienyje adresą, el. pašto adresą), tačiau šių duomenų nepateikė (šias aplinkybes patvirtina Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-06, 2012-02-15, 2012-02-20 ir2012-02-21 apsilankymo kortelės (17, 18 b. l.). Nustatė, kad V. G. grįžusi į Lietuvą su sūnumi bendravo tik tris dienas, todėl jos požiūris auginti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų atrodo nerimtas, dar ir todėl, kad ji neteikia jam išlaikymo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nuspręsta kreiptis dėl nuolatinės globos A. G. nustatymo (14 b. l.).

A. T. 2012-07-11 prašymu kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl jos paskyrimo A. G. globėja (5 b. l.). Pažymėtina, kad A. G. 2012-07-11 raštu sutiko, kad jam būtų nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta A. T. (6 b. l.). Išrašas iš medicininių duomenų patvirtina, kad A. G. yra sveikas (9 b. l.). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Veliuonos seniūnijos 2012-07-11 pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad A. T. gyvena (duomenys neskelbtini), viena (12 b. l.), tačiau tretysis asmuo A. T. nurodo, kad gyvena kartu su motina T. G. ir broliu R. G. privačiame name, kuris nuosavybės teise priklauso motinai T. G.. Teismui pateikti kartu su A. T. gyvenančių asmenų, t. y. jos motina T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir brolis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimai, kuriuose nurodoma, kad jie neprieštarauja, jog likęs be globos A. G. gyventų jų šeimoje (7, 8 b. l.).

Byloje esanti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Veliuonos savivaldybės 2011-05-26 pažyma patvirtina, kad T. G. vardu registruotas gyvenamasis namas, statytas 1905 m., bendras plotas 52,39 kv. m., yra kitų laiko statinių (39 b. l.), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-05-24 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. J1-141 konstatuota, kad pastatas senas, reikalingas remontas, be komunalinių patogumų, gyvenamųjų kambarių yra tik 2, nors juose gyvena 3 pilnamečiai asmenys, iš jų vienas, t.y. T. G. yra pensinio amžiaus, R. G. ir A. T. nedirbantys. A. G. gyvena spinta atskirtoje kambario dalyje, kurios plotas apie 5 kv. m. Pažymima, kad gyvenimo sąlygos skurdžios, tačiau namuose tvarkinga (42 b. l.). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose nurodoma, kad A. G. globėja A. T. tinkami vykdo globėjos pareigas, vaikas jaučiasi saugus, mylimas, jo poreikiai patenkinti, jog V. G. grįžusi į Lietuvą tris dienas svečiavosi, motina V. G. neteikia išlaikymo vaikui, A. G. ilgisi mamos ir nori, kad ji grįžtų namo (15, 25 b. l.), tačiau suvokia susidariusią situaciją ir neprieštarauja, kad jo nuolatine globėja būtų paskirta A. T.. Aplinkybę, kad A. T. namuose yra sudarytos tinkamos A. G. gyvenimo sąlygos: namai šilti, tvarkingi, namuose berniukas jaučiasi gerai, patvirtina ir Jurbarko rajono Gausantiškių Antano Valančiaus pagrindinės mokyklos, kurioje A. G. mokosi, pateikta mokytojos ir socialinės pedagogės išvada (26, 48 b. l.).

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-06-21 sprendimu Nr. J13-409 teigiamai įvertino A. T., nusprendė organizuoti jos pasirengimą tapti vaiko globėja (29 b. l.). Vaiko gerovės centro „Pastogė“ 2011-12-30 išvadoje dėl A. T. pasirengimo globoti Nr. 1267 nurodoma, kad A. T. yra tinkamas kandidatas globoti A. G., A. T. charakterizuojama kaip į šeimyninį gyvenimą orientuotas žmogus, kuris myli vaikus(19-23, 24). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-07-30 raštu Nr. J13-577 patvirtina, kad A. T. tinkamai atlieka globėjos pareigas, todėl gali būti skiriama nuolatine vaiko globėja (48 b. l.). Tai šie duomenys patvirtina, kad A. T. baigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.270 str. numatytus vaiko globėjo pasirengimą globoti nepilnametį vaiką kursus, kurie patvirtina, kad A. T. yra tinkamas kandidatas globoti A. G..

Jurbarko rajono pirminės sveikatos centro 2011-06-11 išduotas medicinos pažymėjimas Nr. 65 patvirtina, kad A. T. yra sveika (31 b. l.). Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-06-10 raštas Nr. (6-4) 9R-7021 patvirtina, kad A. T., T. G. ir R. G. nėra teisti (32 b. l.), Tauragė apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2011-06-06 raštas Nr. 85-98-2-S-654 patvirtina, kad A. T. administracine tvarka nebausta (33 b. l.). A. T. yra įrašyta į darbo ieškančių asmenų sąrašus (37 b. l.), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pažyma Nr. S6-537 matyti, kad A. T. gauna socialinę pašalpą (34 b. l.), Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis A. T. gauna 520 Lt dydžio išmoką už A. G. (10 b. l.). Be to, pateikta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Veliuonos seniūnijos 2012-07-11 pažyma patvirtina, kad A. T. nuo 2012-05-01 iki 2012-08-01 paskirta socialinė pašalpa patvirtina A. T. teiginius, kad ji gauna socialinę pašalpą (13 b. l.).

A. T. savo gyvenimo aprašyme nurodo, kad yra išsiskyrusi (35-36 b. l.), šią aplinkybę patvirtina Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2004-09-22 išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. 33 (38 b. l.), viena pati augino dukterį S. T., gim. 1986 m., kuri yra suaugusi ir savarankiškai gyvena atskirai.

Pažymėtina, kad atsakovė V. G. pirmąkart apie tai, kad sprendžiami klausimai susiję su motinyste, sūnaus globa buvo informuota dar 2012 m. vasario mėnesį, kai bendravo su Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais. Nors ji žadėjo grįžti į Lietuvą ir pasirūpinti sūnumi A. G., tačiau to nepadarė (14 b. l.). Be to, Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė 2012-10-01 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė, kad pavyko susisiekti su atsakove V. G., ji buvo informuota apie teismo procesą ir paprašė dviejų savaičių, per kurias ji galėtų raštu išreikšti savo poziciją byloje (75 b. l.), tačiau teisme gautas atsakovės V. G. atsiliepimas tik 2013-01-03 (107 b. l.), t. y. po trijų mėnesių nuo to laiko, kai ji buvo informuota apie procesą. Pažymėtina, kad V. G. net ir po to, kai sužinojo, kad teisme vyksta procesas dėl jos motinystės teisių apribojimo ir globos nustatymo jos nepilnamečiui sūnui A. G., vengė atsiliepti į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus skambučius, nepranešė savo gyvenamosios vietos adreso (87 b. l.), todėl teisme 2012-11-19 nutartimi buvo paskelbta V. G. paieška (88-89 b. l.) ir tik bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis pavyko procesinius dokumentus įteikti atsakovei V. G. (96-101, 112-113 b. l.). A. T. raštu paaiškino, kad jai 2013-02-03 skambino V. G., pokalbio metu V. G. paaiškino, kad į Lietuvą grįš tik šių metų lapkričio mėnesį, kadangi baigsis jos paso galiojo terminas, norėdama pasikeisti asmens dokumentą (123 b. l.). Šios aukščiau nurodytos aplinkybės rodo atsakovės V. G. nerūpestingumą, itin atsainų požiūrį į motinystę, vaiko priežiūrą ir auklėjimą.

V. G. atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad yra girdėjusi, kad A. T. muša jos sūnų paneigia Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodomos aplinkybės, iš kurių matyti, kad šie teiginiai yra nepagrįsti, kadangi mokykloje, kurią lanko A. G., visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kiekvieną mėnesį tikrina švarą ir niekada nėra pastebėję smurto žymių ant berniuko kūno (115 b. l.). R. S. 2013-01-02 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių prašydamas jį informuoti apie jo sūnėną A. G.. Nurodo, kad yra atsakovės V. G. brolis, gyvena Vilniuje. Po to, kai senui išvažiavo į užsienį kartais lankydavo sūnėną, gyvenantį su A. T. Jurbarko rajone, pasiimdavo A. G. su savimi į Vilnių, berniukui patikdavo leisti laiką su dėde Vilniuje. Paaiškino, kad pasiimti sūnėno prižiūrėti anksčiau negalėjo, kadangi turėjo skolų, tačiau dabar yra atsiskaitęs su visais savo kreditoriais. Nurodė, kad kartą lankantis Jurbarko rajone, pas sūnėną A. G. neblaivi A. T., jos duktė S. bei jos vyras ji sumušusios išvarė iš savo namų. 2012 m. jis taip pat lankėsi pas sūnėną, atvežė kalėdinių dovanų sūnėnui nuo savęs ir jo motinos V. G., kuri dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau A. T. neleido pasimatyti su sūnėnu, leidusi tik perduoti dovanas išvijo jį iš savo namų. Tačiau todėl jis pergyvenąs dėl sūnėno A. G., norėtų sužinoti, kaip jis laikosi, bendrauti su sūnėnu. Taip pat nurodė, kad jam yra žinoma, kad A. T. grasina jo sūnėnui atiduoti jį į vaikų globos namus (116 b. l.). R. S. kai ir atsakovė V. G. teigia, kad globėja A. T. skriaudžia A. G.. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, gavę informacijos apie tai, kad vaikas yra skriaudžiamas globėjos 2013-01-09 apsilankė pas globojamą vaiką ir nenustatė, kad vaikas būtų skriaudžiamas, prieš jį naudojamas fizinis smurtas. A. T. paaiškino, kad fizinių bausmių nenaudojanti, problemas sprendžia bendraudama su A. G., išklausydama jo priekaištus ir norus. A. G. lanko mokyklą, mokosi 2-oje klasėje, mokymosi pasiekimai geri, turi draugų. Namai, kuriuose gyvena, yra atokiai, senos statybos, reikėtų remonto, tačiau tvarkingi ir švarūs. Berniukas gyvena tam pačiame kambaryje kaip ir globėja, kambarys atskirtas spinta, berniukas turi savo stalą, lovą, žaislų. Maitinasi sveiku maistu, A. T. šeima užsiima žemės ūkio, namuose visada yra mėsos, pieno produktų, šviežių daržovių ir vaisių, kasdien namuose gaminamas šiltas maistas. Apsilankymo metu nenustatyta aplinkybių galinčių daryti neigiamą poveikį globojamam A. G., prieštarauti jo interesams. Konstatuota, kad A. T. tinkami rūpinasi globotiniu (117-119 b. l.). Pažymėtina, kad aplinkybę, kad ant A. G. kūno nėra pastebėta smurto žymių patvirtina ir Jurbarko rajono Gausantiškių Antano Valančiaus pagrindinės mokyklos 2013-01-14 raštas (120 b. l.), VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2012-01-14 pažyma, kurioje nurodoma, kad A. G. sveikas, sveikata paskutinį kartą tikrinta 2012-07-11 (121 b. l.).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi jį įvertinti vaiko teisių ir interesų saugos požiūriu. Šis principas įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, o taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vadovaujantis šiuo principu ir CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai tėvai vengdami atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiaudami tėvų valdžia, žiauriai elgdamiesi su vaikais, amoraliai elgdamiesi vaikų akivaizdoje daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina. Tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė, todėl pagal minėtame straipsnyje suformuluotą nuostatą taikoma tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų, kad padėtis ateityje nebegali pasikeisti.

Teisme išklausius ieškovo atstovių, trečiojo asmens paaiškinimų, ištyrus bylos rašytinius įrodymus, nustatyta, kad V. G. nepilnamečiu savo sūnumi nesirūpina, nesidomi jo auklėjimu ir pasiekimais, visiškai neteikia išlaikymo. Nors V. G. atsiliepime nurodo, kad nori auginti vaiką, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji nesistengia keisti gyvenimo būdo, pastaruosius kelis metus nebendrauja su vaiku, nesistengia grįžti į Lietuvą, kad išspręstų klausimus, susijusius su vaiko priežiūra. Be to, specialistė R. M., teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2006-12-08 iki 2007-10-15 V. G. šeima buvo įrašyta į socialiai rizikingų asmenų apskaitą, išbraukta nes išvyko gyventi į Šventąją, 2008-12-15 socialinės paramos skyriaus išbraukta ir iš Šventosios socialiai rizikingų asmenų apskaitos. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad neketina ateityje juo rūpintis bei auklėti. Jau keletą metų padėtis nesikeičia ir nėra jokių duomenų, kad ateityje gali pasikeisti. Todėl daroma išvada, jog yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos taikyti atsakovei neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

CK 3.195 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Įvertinus visumą aplinkybių, atsižvelgiant į vaiko amžių, išimtinai į nepilnamečio interesus iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad apribodamas tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Vadovaujantis CK 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.256 straipsniu, kadangi nepilnametis A. G. gyvena su A. T., kuri 2012-05-18 raštu išreiškė norą tapti A. G. nuolatine globėja (16 b. l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. pateikė visus dokumentus, numatytus CK 3.268 straipsnio 2 dalyje, atitinka reikalavimus, keliamus nepilnamečio vaiko globėjui, todėl A. G. nustatytina nuolatinė globa, nuolatine globėja bei turto administratore paskiriant A. T., su kuria nustatytina A. G. gyvenamojo vieta. Vadovaujantis CK 3.275 straipsniu, globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, vaiko interesais kaip turto administratorius.

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus (CK 3.181 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 str., 88 str., 93 str., 259 str. - 265 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į sūnų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. G. nuolatinę globą, globėja bei turto administratore paskirti A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. G. globos vietą globėjos A. T. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt ( tris šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos -2012-07-25.

Nepilnamečiui skirtą išlaikymą globėja privalo naudoti tik vaiko interesams.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 251 Lt ( du šimtus penkiasdešimt vieną litą ) žyminio mokesčio ir 95,54 Lt ( devyniasdešimt penkis litus 54 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas išsiųsti šalims. Atsakovei išaiškinti bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo tvarką ir terminus.