- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-227-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20127-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. L.
- Advokatai
- Darius Karabinas, Vitalijus Jaroščenka, Darius Kara
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 24 d. apie 18.20 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro, esančio (duomenys neskelbtini) , konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. P. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, nuo ko A. P. griuvo ant žemės, po to koja spyrė A. P. į dešinį petį, tuo padarė nukentėjusiajam A. P. priekinio danties išmušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas E. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis E. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
3. E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl baudžiamojo proceso pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrindo. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 167 straipsnis nustato, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente - skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, jos registravimo tvarkos (Žin., 2008, Nr. 94-3713) 114 punkte yra įtvirtinta, kad nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Skunde apeliantas teigia, kad 2020 m. gruodžio 29 d. teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. P. nurodė tik faktines aplinkybes, tačiau neišreiškė savo valios dėl baudžiamojo proceso vykdymo E. L. atžvilgiu, bei ar nori, kad teisiamasis būtų nubaustas baudžiamąja tvarka. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio kaltinamasis jo atsiprašė, žalą atlygino, jam pretenzijų neturi. Teismo nuosprendyje nėra nieko pasisakyta, ar A. P. yra pateikęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ar jį palaiko, todėl apeliantas mano, kad yra pagrindas nutraukti baudžiamąjį procesą, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
4. Teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas Vitalijus Jaroščenka prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija jam inkriminuotos veikos kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtų įrodymų dėl jo pripažinimo kaltu pakankamumo bei pagrįstumo. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą buvimo, nes, vadovaujantis BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. BK 140 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 2 dalimi, BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Remiantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 4 dalis).
8. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas buvo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate 2020 m. gegužės 25 d. pateiktas protokolas – pareiškimas, kuriame jį surašęs Institucijos pareigūnas, tyrėjas S. B., nurodė, kad protokolas – pareiškimas priimtas vadovaujantis BPK 166 straipsniu. Pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, A. P. nurodė įvykio aplinkybes, kurių metu jis buvo sužalotas jam pažįstamo asmens – E. L., dėl ko prašo nubausti šį asmenį įstatymo numatyta tvarka ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 1-9). Institucijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį buvo informuotas A. P. ir prokuratūra (t. 1. b. l. 14-15). A. P. 2020 m. gegužės 25 d. buvo apklaustas liudytoju ir šioje apklausoje patvirtino, kad buvo sužalotas E. L., dėl ko patyrė fizinį skausmą, dėl to prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, o kaltą asmenį nubausti (t. 1, b. l. 64-67). 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu A. P. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 72-73). Nors protokole – pareiškime jį surašęs pareigūnas ir nenurodė konkrečios BPK 166 straipsnio nuostatos, kuria jis vadovavosi priimant šį procesinį dokumentą, tačiau tai, kad jame yra nurodytas pareiškėjas, kuris pasirašė susipažinęs su proceso veiksmo protokolu ir nurodė, jog iš jo žodžių surašyta teisingai, bei tai, kad apie šio dokumento pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo pranešta ne tik prokurorui, bet ir A. P. (BPK 166 straipsnio 4 dalis), duoda pagrindą neginčijamai išvadai, kad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pradėtas BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradėjimą, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, pagrindu.
9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, išreikšta skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Taigi, esminė reikšminga aplinkybė yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiajam tokį norą ir iniciatyvą parodžius, o ikiteisminio tyrimo subjektui ikiteisminį tyrimą pradėjus, ne nukentėjusio asmens kompetencija yra spręsti, kaip turi būti pavadintas ir įformintas jo pareikštas noras pradėti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019 2K-253-458/2020). Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dažniausiai nėra profesionalus teisininkas, BPK reglamentavimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo pradžia bei kitais formaliais baudžiamojo proceso aspektais, jam nėra žinomas. Nukentėjusiojo pareiga baudžiamojo proceso metu – duoti parodymus (BPK 28 straipsnio 3 dalis), jis taip pat įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, nukentėjusiojo teisė į jo pažeistų interesų gynimą negali būti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais, kurių šis neprivalo žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-697/2020, 2K-253-458/2020).
9. Aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 12 d. papildomai apklausiant A. P. bei teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų E. L. pretenzijų neturi, nes jie susitaikė, E. L. atlygino jam padarytą žalą, todėl ieškinio nereikš, nepaneigia aukščiau nurodytų faktinių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą A. P. iniciatyva, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog procesas šioje byloje buvo pradėtas nukentėjusiajam neišreiškus savo tikrosios valios, dėl ko byla turėtų būti nutraukta. Įvertus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo E. L. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl proceso išlaidų
10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. L., išlaidas sudaro 93,06 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (asmuo nepilnametis ar turi negalią), gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Šioje byloje VGTPT nuteistajam E. L. buvo parinktas gynėjas advokatas Darius Karabinas, kuris buvo atleistas nuo dalyvavimo byloje, kadangi atvyko nuteistojo pasirinktas gynėjas, su kuriuo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Iš advokato Dariaus Karabino pranešimo apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidas, (kuris buvo atsiųstas teismui kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma), matyti, kad į teisinių paslaugų teikimo išlaidas įskaičiuota: 2 valandos, numatomos skirti teisinės pagalbos teikimui, kas atitinka 2,5 koeficientą, susipažinimo su byla laikas - 2 val. kas atitinka koeficientą 2, ir atvykimas į teismą du kartus po 20 min., t. y. 40 min., kas atitinka koeficientą 0,67. Užmokestis apskaičiuotas pagal šių koeficientų sumą (5,17), kas sudaro 93,06 Eur. Kadangi advokatas Darius Karabinas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir jokios kitos antrinės teisinės pagalbos neteikė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato suteikta teisinė pagalba, dėl kurios priteisimo galėtų būti sprendžiama, laikytina tik susipažinimas su byla (koeficientas 2, kas atitinka (2x18) 36 eurus) ir atvykimas į teismą (koeficientas 0,67, kas atitinka (0,67x18) 12,06 euro), kas sudaro 48,06 euro.
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis E. L.. Apie gynėjo pasirinkimą apeliacinės instancijos teismui nuteistasis nepranešė, todėl 2021 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Darius Karabinas, kuris susipažino su bylos medžiaga ir atvyko į teismą. Dėl nuteistajam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 48,06 eurų dydžio išlaidas. Įvertinus aptartą bei atsižvelgiant į tai, kad E. L. yra dirbantis, į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, valstybės išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu, kurios sudaro 48,06 (keturiasdešimt aštuoni eurai, 6 ct.) eurų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo E. L. valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo E. L. valstybės naudai priteisti 48,06 (keturiasdešimt aštuonis eurus, 6 ct.) eurus už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.