Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pensininkas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2024 m. liepos 23 d., apie 19.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,17 promilių girtumas, kambaryje kilus žodiniam konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę V. G., kas pasireiškė tuo, kad jis tyčia savo ranka, kurioje laikė raktus, sudavė jai vieną smūgį į veido dešinįjį žandą, po ko iš karto ją pastūmė savo rankos kumščiu į dešinį petį, ko pasekoje pastaroji nukrito, tokiais savo veiksmais padarė jai dešinio žando odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428 kvite užfiksuota, kad V. G. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 2069833, galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. (1 t., b. l. 66), 2024 m. liepos 23 d., 20:22 val., nustatytas 1,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. liepos 23 d., apie 19.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo V. G. ir nukentėjusiosios V. G. kilo konfliktas. Tokias aplinkybes patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tačiau nurodė skirtingas konflikto kilimo priežastis. Pasak kaltinamojo, nukentėjusioji jį provokavo. Viena vertus, kaltinamasis nurodė, kad konfliktas kilo dėl raktų, kita vertus, tos pačios apklausos metu V. G. paneigė prieš tai išsakytą teiginį, nurodydamas, kad konfliktas kilo ne dėl raktų, nukentėjusioji jį provokavo. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis supyko pasakius, kad trūksta raktų, pavadino ją necenzūriniais žodžiais bei pajautė kylančią agresiją.

V. G. nepripažįsta, kad minimo konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusiąją, teigdamas, kad tik atstūmė nuo savęs buvusią sutuoktinę, kuri krito ir susižalojo veidą į laiptų turėklą, nurodo, kad raktų rankose tuo metu neturėjo.

Pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju, teismas kaltinamosios pateiktą poziciją laiko gynybine, ji yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaltinamojo V. G. pateiktą versiją, esą buvusi sutuoktinė susižalojo krisdama ant laiptų, t. y. susižalojo atsitrenkusi į laiptų turėklus, paneigia ne tik nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2341/2024 (01), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad sužalojimas visumoje nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Nors pateikta išvada dėl sužalojimo būdo (raktais) nėra kategoriška, teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai vertinami ne kiekvienas atsietai, o jų visuma, tarpusavio ryšys.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad V. G. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,17 promilių girtumas, kilus žodiniam konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę V. G., kas pasireiškė tuo, kad jis, tyčia, savo ranka, kurioje laikė raktus, sudavė jai vieną smūgį į veido dešinįjį žandą, po ko iš karto ją pastūmė savo rankos kumščiu į dešinį petį, ko pasekoje pastaroji nukrito, tokiais savo veiksmais padarė jai dešinio žando odos nubrozdinimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. G. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs). 2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, susitaikius su nukentėjusiąja, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2015 m. rugsėjo 11 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro (1 t., b. l. 101-112). Administracine tvarka baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir apaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų nesilaikymą, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 113-116), pensininkas, nedirbantis. Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus – jam nustatytas 1,17 promilių neblaivumas, ir pats nurodė vartojęs alkoholinius gėrimus. Nukentėjusiosios V. G. teigimu, alkoholio vartojimas įtakoja kaltinamojo elgesį – pasak moters, kaltinamasis tampa neprognozuojamas, įvykio metu jautė agresiją. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiško nusikaltimo padarymą (2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo atsakomybės, kadangi su nukentėjusiąja susitaikė). Ir nors veikos padarymo metu asmuo laikomas nusikaltęs pirmą kartą, aptartos aplinkybės, taip pat tai, kad asmuo anksčiau buvo teistas, kaltinamojo asmenybę charakterizuoja neigiamai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, veikos pobūdį, padarymo aplinkybes bei sukeltas pasekmes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam skirtina viena iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, nustatant vienerių metų terminą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, išskyrus turto administravimo klausimais (BK 48 straipsnio 4 dalis 1 punktas, 5 dalies 2, 4 punktai).

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad nusikalstama veika padaryta 1 000 Eur neturtinė žala. Nurodė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas bei buvo sužalota, patyrė didelį stresą ir išgąstį (b. l. 38). 2025 m. vasario 20 d. nukentėjusiosios V. G. atstovas pateikė patikslintą civilinį ieškinį, nekeičiant civilinio ieškinio pagrindo bei dalyko, t. y. prašoma priteisti iš V. G. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitų statinių naudojimo tvarka nėra nustatyta, ji gyvena namo antrajame aukšte, o buvęs sutuoktinis – pirmajame. Įprasta nusistovėjusi tvarka, kad abu išeina per skirtingus išėjimus, nebendrauja, kartais susitinka virtuvėje, po 2024 m. liepos 23 d. įvykio nusipirko viryklę ir maistą gaminasi antrame aukšte, tačiau kaltinamasis ateina į antrą aukštą jai grasindamas. Ieškinyje nukentėjusioji aptaria įvykių eigą, cituoja specialisto išvadą, taip pat teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos sąvoka. Nurodo, kad dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė stresą, šoką ir išgyvenimus. Nesitikėjo, kad V. G. prieš ją panaudos fizinę jėgą, t. y. kumštyje laikydamas raktus smūgiavo į dešinę jos veido sritį. Pajuto didelį fizinį skausmą. Iš karto V. G. kumščiu smūgiavo į dešinį jos petį. Nuo smūgio nugara krito ant laiptų. Labai pergyveno dėl savo gyvybės ir sveikatos, patyrė didelį stresą. V. G. buvo neblaivus (nustatytas 1,17 promilių girtumas), agresyviai nusiteikęs. Pagalvojo, kad gali būti atimta jos gyvybė, nes V. G. ankščiau yra 3 kartus teistas, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. V. G. atžvilgiu ne kartą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti. Labai pergyveno dėl savo ateities, kad jeigu bus sunkiai sužalota, ar galės gyventi pilnavertį gyvenimą. Kuomet parkrito ant laiptų, jautė galvos svaigimą. Dėl V. G. kaltės privalėjo vykti kūno sužalojimo laipsnio nustatymui, ikiteisminio tyrimo apklausas, dalyvauti teismo posėdžiuose, o tai jai yra nepriimtini dalykai, sukeliantys neigiamas emocijas ir prisiminimus. Yra ligotas žmogus, turintis tokiame amžiuje ligų. 2025 m. sausio 24 d. kreipėsi konsultacijai į kliniką dėl pablogėjusios sveikatos. Ieškinyje cituoja konsultacinės išvados turinį (pateikta kartu su ieškiniu), nurodoma, kad nustatyta: trišakio nervo sutrikimas, nepatikslintas; Radikolupatija, juosmens sritis; Kaklo diskų liga su radikulopatija; Nervų šaknelių su rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; Stuburo ostechondrozė, nepatikslinta kaklo sritis; (G56.0) Riešo kanalo tunelinis sutrikimas; Alkūninio nervo pažeidimas; Galūnės skausmas, dubens sritis ir šlaunis. V. G. nusikalstami veiksmai paaštrino esamas ligas. Prievolė atlyginti neturtinę žalą kyla V. G.. 1 000 Eur prašoma priteisti įvertinus sužalojimų pobūdį, liekamuosius reiškinius, tai, kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia (b. l. 154-171).

Nukentėjusioji, apklausta posėdžio metu, palaikė civilinį ieškinį, nurodė, kad nuolat lankosi pas medikus, gavo papildomą apsilankymą dėl tomografijos ir laukia kiti tyrimai.

Byloje nustatyta, kad V. G. smurtavo prieš nukentėjusiąją, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jis tyčia savo ranka, kurioje laikė raktus, sudavė jai vieną smūgį į veido dešinįjį žandą, po ko iš karto ją pastūmė savo rankos kumščiu į dešinį petį, ko pasekoje pastaroji nukrito, tokiais savo veiksmais padarė jai dešinio žando odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai V. G. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas dešinio žando odos nubrozdinimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusioji dėl aptartų kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Ji buvo tyčia sužalota savo namuose, buvusio sutuoktinio, jai dėl padaryto sužalojimo, kuris yra visiems matomoje vietoje – veide, buvo teikiama medicininė pagalba; taip pat patyrė šoką, susijaudinimą, posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino nesijaučianti saugi. Vis dėlto, byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai dėl paminėtų sužalojimų būtų konstatuotos sunkios ar ilgalaikės pasekmės.

Nukentėjusiosios teigimu, neteisėti kaltinamojo veiksmai paaštrino esamas ligas, nuolat lankosi pas gydytojus, laukia įvairūs tyrimai. Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą dėl pablogėjusios sveikatos – nukentėjusioji išsakė įvairius nusiskundimus, t. y. kairės veido pusės skausmas, kairės rankos tirpimas, kairės kojos skausmas, kelio sąnarių skausmas. Pastebėtina, kad į gydymo įstaigą nukentėjusioji kreipėsi ne iš karto po įvykio ar bent praėjus trumpam laiko tarpui, o tik po pusmečio, t. y. 2025 m. sausio 24 d. Iš pateiktos anamnezės matyti, kad nukentėjusioji nebuvo nurodžiusi sveikatos problemų sąsajų su byloje nagrinėjamu įvykiu, be to, nei iš ieškinio, nei pateiktų duomenų nėra aišku, kokie sveikatos sutrikimai kamavo nukentėjusiąją ir kokias ligas, pasak jos, paaštrino kaltinamojo veiksmai. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškinyje nurodomi sveikatos sutrikimai (konstatuoti kreipimosi į įstaigą metu) yra susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais kaltinamojo veiksmais.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (pensinio amžiaus, nedirbantis), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 500 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Nukentėjusiosios atstovas advokatas P. Latvys prašė priteisti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimo išlaidas – 600 Eur. Prašyme nurodoma, kad šią sumą sudaro susipažinimas su baudžiamąja byla, teisinės konsultacijos (3 valandos, susipažinimui su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, patikslinto ieškinio parengimas ir pateikimas teismui, pateiktų dokumentų kopijų tvirtinimas, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teisme teisiamuosiuose posėdžiuose). Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad V. G. 2025 m. vasario 7 d. atliko 600 Eur mokėjimą (1 t., b. l. 172-174).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016). Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (susipažinimas su baudžiamąja byla teisme, patikslinto civilinio ieškinio rengimas, pasirengimas posėdžiams, atstovavimas), proceso teisme trukmę (baudžiamoji byla išnagrinėta surengiant tris posėdžius, atliktas įrodymų tyrimas), kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, yra pensinio amžiaus), teismas vertina, kad prašoma priteisti 600 Eur dydžio suma yra proporcinga ir adekvati, todėl ši, nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, suma priteistina iš kaltinamojo.

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 79-82), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Kompaktinis diskas (su kūno kameros vaizdo ir BPC garso įrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, išskyrus turto administravimo klausimais.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. G. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. G. nukentėjusiajai V. G.600 (šešis šimtus) Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Kompaktinį diską (su vaizdo ir garso įrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.