- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2-473-862/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34068-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Atsakovas
- Travel Service Polska
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AER LIBER“ ieškinį atsakovui Travel Service Polska sp.z.o.o dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4900 EUR skolą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad keleiviai L. S. ir J. S., A. S. ir J. S., P. G. ir T. K., A. R. ir B. R., I. G., A. G. ir D. G. iš atsakovo įsigijo 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas) bilietus. Skrydis vėlavo, dėl ko keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas - 2905,33 km, todėl, vadovaujantis 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau - Reglamentas) 7 str. 1 d. b) p., keleiviams priklauso po 400 EUR kompensacija vienam asmeniui (iš viso 4400 EUR). Keleiviai G. J. ir T. J. iš atsakovo įsigijo 2018-09-19 skrydžio Nr. TVP7436 maršrutu Varšuva (Lenkija) - Korfu (Graikija) skrydžio bilietus, kuris neįvyko kaip buvo planuota, kadangi jis buvo atšauktas. Skrydžio atstumas - mažiau nei 1500 km, todėl, vadovaujantis 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau - Reglamentas) 7 str. 1 d. a) p., keleiviams priklauso po 250 EUR kompensacija vienam asmeniui (iš viso 500 EUR). Ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su keleiviais (pradiniais kreditoriais), kurių pagrindu įgijo reikalavimo teises į atsakovą. Ieškinio pareiškimo teismui dieną atsakovas nėra sumokėjęs įsiskolinimo naujajam kreditoriui, todėl ieškovė yra priverstas kreiptis į teismą dėl skolos, kurios bendra suma 4900 EUR priteisimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi nacionalinės jurisdikcijos nagrinėti tarp šalių likusį ginčą, reikalavimui dėl 2018-09-19 skrydžio Nr. TVP7436 taikyti ieškinio senaties terminą bei priteisti iš ieškovės 51 PLN bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatant bylos jurisdikciją taikytinas 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kurio 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Nurodytais atvejais „Bendrųjų vežimo sąlygų“, kurios taikomos visam reguliariajam ir nereguliariajam vidaus ir tarptautiniam keleivių ir bagažo transportui, vykdomam „Travel Service“ grupės, įskaitant su šiuo transportu susijusias paslaugas, 18.1 punkto c papunktyje nustatyta, kad visiems vežėjo ir keleivio santykiams taikoma valstybės, kurioje yra veiklą vykdančio vežėjo buveinė, teismų jurisdikcija. Atsakovo buveinės vieta yra Varšuvoje, todėl pagal Reglamento Nr. 1215/2012 (Briuselis l) 25 straipsnį jurisdikcija yra Lenkijos. Atsakovas išdėstė poziciją, kad byloje taikytina Lenkijos teisė vadovaujantis 2008-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 5 straipsnio 2 dalimi, kur nustatyta, jog sutarties šalims nesusitarus dėl taikytinos teisės, keleivių vežimo sutarčiai taikoma keleivio įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jeigu išvykimo vieta arba paskirties vieta yra toje valstybėje, o tuo atveju kai šios sąlygos neįvykdytos, taikoma vežėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, ir „Bendrųjų vežimo sąlygų“ 18.1 punkto c papunkčiu, kur nustatyta, kad įstatymui, tarptautinei sutarčiai ar tiesiogiai taikomiems ES teisės aktams nenumatant kitaip, visiems santykiams, kylantiems iš šių vežimo sąlygų, ir su tuo susijusioms teisėms taikoma valstybės, kurioje yra veiklą vykdančio vežėjo buveinė, jurisdikcija. Nurodė, kad byloje nėra įgaliojimo, suteikiančio teisę advokatui D. V. atstovauti ieškovę. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog perleidimo sutartyje nurodyta L. L. iš tikrųjų veikė ieškovės vardu kaip jos atstovė. Nurodė, kad pagal Lenkijos aviacijos įstatymo 205c straipsnio 1 dalį teikti turtinius reikalavimus pagal reglamento Nr. 261/2004 (EB) nuostatas turi teise keleiviai, baigę visą skundu nagrinėjimo procedūrą. Lenkijos aviacijos įstatymo 205c straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundų nagrinėjimo procedūra laikoma baigta, jeigu oro vežėjas turizmo kelionių organizatorius ar bilietų pardavėjas išnagrinėjo skundą arba baigėsi jo nagrinėjimo terminas, kurio trukmė 30 dienų nuo skundo pateikimo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundų nagrinėjimo procedūra, kaip apibrėžta Lenkijos aviacijos įstatymo 205 c straipsnyje, nebuvo pradėta. Atsakovas taip pat išdėstė poziciją, kad ieškovė neįrodė teisės reikšti reikalavimus, nes nėra pateikti įrodymai, kad keleiviai pagal Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punktą atliko rezervavimą. Atkreipė dėmesį, kad T. J., D. G., J. S. yra nepilnamečiai, o byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu šie asmenys yra atstovaujami. Pažymėjo, jog byloje reiškiamas ir reikalavimas dėl skrydžio maršrutu Varšuva-Korfu, kuris turėjo būti vykdomas 2018-08-19 ir kurio vykdymas nėra susijęs su keleivio įprasta gyvenamąja vieta. Šiam reikalavimui pareikšti taip pat suėjęs ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovė prašo priteisti kompensaciją numatytą 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a punkte. Šiame Reglamente nėra nuostatų dėl reikalavimų senaties termino, todėl ieškiniams dėl šio reglamento 5 ir 7 straipsniuose numatytos kompensacijos priteisimo pareikšti, turi būti taikomos kiekvienos valstybės narės normos, reglamentuojančias ieškinio senatį. Nurodė, kad Lenkijos teisė atskiru teisės aktu nereglamentuoja reikalavimų dėl skrydžių oro transportu, vykdomų iki 2019-04-01, senaties, todėl pagal Lenkijos civilinio kodekso 778 straipsnį taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo vežimo vykdymo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08). Ieškovė perimdama keleivių reikalavimo teises į atsakovą, neperima keleivių teisių ir pareigų, kylančių iš tarp keleivių ir oro vežėjo (atsakovo) sudarytos vežimo sutarties. Keleivių teisė į kompensaciją kyla tiesiogiai iš Reglamento Nr. 261/2004, t.y. tiesioginio taikymo ES teisės akto. Oro vežėjo (atsakovo) prievolė išmokėti keleiviams kompensacijas atsiranda ne iš sutartinių santykių, o iš delikto. Kompensacijos dėl atidėto/atšaukto skrydžio priklauso keleiviams būtent Reglamento, o ne sudarytų vežimo sutarčių pagrindu. Būtent Reglamente yra nustatytos teisės į kompensaciją atsiradimo sąlygos, pagrindai, šių kompensacijų dydis bei išimtys, kuomet kompensacijos keleiviams nepriklauso. Šalys (keleiviai ir oro vežėjas) dėl šių sąlygų nesitaria individualiai, jos yra nustatytos kompetentingos institucijos bei privalomos visiems oro vežėjams, nepriklausomai nuo jų sutikimo, todėl ginčui nėra taikytina Lenkijos Respublikos teisė. Pažymėjo, kad atsakovas argumentų, jog remiantis Lenkijos aviacijos įstatymo 205c straipsnio 1 dalimi, reikalavimus dėl turtinių teisių pagal reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatas gali teikti keleiviai, pasibaigus skundo nagrinėjimo procedūrai, o kadangi ši procedūra nebuvo pradėta, byla negali būti nagrinėjama teisme, nepagrindė oficialiu jo cituojamo teisės akto (Aviacijos įstatymo) išaiškinimu, kad ikiteisminė ginčų, kylančių aviacijos srityje, nagrinėjimo procedūra pagal Lenkijos įstatymus yra privaloma bei kad ji taikoma taip pat ir ginčams dėl kompensacijų išmokėjimo. Nurodė, kad šį pozicija yra gynybinė, nes tarp ieškovės ir atsakovo vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu ir atsakovas pripažino savo prievolę mokėti kompensacijas keleiviams, iš kurių reikalavimo teises perėmė ieškovas, nereikalaudamas jokių papildomų veiksmų atlikimo ir pan. Paaiškino, kad pagal Reglamento 7 straipsnį, atidėjus skrydį, keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas privalo išmokėti, pagal Reglamento 7 straipsnyje nurodytą vėlavimo laiką bei skrydžių atstumus. Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Reglamentas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato sąlygas, kurioms esant, keleiviai įgyja teisę į atitinkamo dydžio kompensaciją: skrydžio atšaukimas arba vėlavimas daugiau nei 3 valandomis ir ypatingų aplinkybių nebuvimas. Keleiviams (arba ieškovui) įrodžius, kad keleiviai buvo įsigiję atitinkamų skrydžių bilietus, tačiau šie skrydžiai neįvyko, nes buvo atšaukti, arba vėlavo daugiau nei 3 valandas, o atsakovui neįrodžius jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių jo prievolė mokėti kompensaciją keleiviams išnyksta, atsakovo prievolė išmokėti keleiviams kompensacijas laikytina galiojančia ir vykdytina, nepriklausomai nuo paties atsakovo (kaip oro vežėjo) nustatytų papildomų kompensacijų išmokėjimo tvarkos sąlygų, o taip pat nuo keleivių pretenzijų dėl kompensacijų išmokėjimo (ne)pareiškimo oro vežėjui. Keleivių reikalavimo teisės į kompensacijas atsiranda nuo Reglamente nustatytų sąlygų viseto atsiradimo, o ne nuo atskiro pretenzijos pareiškimo oro vežėjui ar kitai institucijai, todėl, ieškovės nuomone, atsakovo teiginiai, kad Reglamente nėra apibrėžta absoliuti prievolė sumokėti kompensaciją už vienašališką keleivių įsitikinimą dėl skrydžio vėlavimo yra nepagrįsti, juolab, kad šiuo konkrečiu ginčo atveju atsakovas jokių ypatingų aplinkybių, sutrikdžiusių ginčo skrydžius, net neįrodinėja. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas disponuodamas visa informacija į jo vykdomus skrydžius užsiregistravusius keleivius, nepaneigė aplinkybės, kad visi keleiviai, nurodyti ieškovo ieškinyje, atvyko į skrydžio Nr. TVP7118 registraciją. Reaguojant į atsakovo argumentus dėl nepilnamečių asmenų, paaiškino, kad reikalavimo perleidimo sutartis už nepilnamečius keleivius T. J., D. G. ir J. S. pasirašė jų įstatyminiai atstovai – tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje esantis kelionės dokumentas Nr. 1791811 patvirtina, kad keleiviai A. S. ir J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), iš atsakovo įsigijo 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas) bilietus. Byloje esanti esantis kelionės dokumentas Nr. 1792521 patvirtina, kad keleiviai L. S., S. S. ir J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), įsigijo iš atsakovo 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas) bilietus. Byloje esantis kelionės dokumentas Nr.1793679 patvirtina, kad keleiviai P. G. ir T. K., iš atsakovo įsigijo 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas) bilietus. Byloje esantis kelionės dokumentas Nr. 1798178 patvirtina, kad keleiviai A. R. ir B. R., iš atsakovo įsigijo 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas) bilietus. Byloje esantis kelionės dokumentas Nr. 1792473 patvirtina, kad keleiviai I. G., A. G. ir D. G. iš atsakovo įsigijo 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas) bilietus. Byloje esančios 2019-03-29 reikalavimo teisės perleidimo sutartys patvirtina, kad šių sutarčių pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą bendrai 4400 EUR sumai. Ieškovė nurodė, kad skrydis vėlavo, todėl aukščiau nurodyti keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę.
Byloje esantis kelionės dokumentas Nr. 9499813 patvirtina, kad keleiviai G. J. ir T. J. iš atsakovo įsigijo 2018-09-19 skrydžio Nr. TVP7436 maršrutu Varšuva (Lenkija) - Korfu (Graikija) skrydžio bilietus. Ieškovė nurodė, kad šis skrydis neįvyko kaip buvo planuota, kadangi jis buvo atšauktas. Skrydžio atstumas - mažiau nei 1500 km. Byloje esanti 2019-06-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina, kad šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą bendrai 500 EUR sumai. Reikalavimo teisės perleidimo 2019-06-07 sutartis taip pat patvirtina, kad ieškovei reikalavimo teisę šia sutartimi perleidę asmenys gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi jurisdikcijos šiai bylai; kad ieškinį teismui pateikė ir reikalavimo perleidimo sutartis sudarė neįgalioti asmenys, T. J., D. G., J. S. yra nepilnamečiai, o byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu šie asmenys yra atstovaujami, kad nagrinėjamu atveju nevyko ikiteisminė procedūra, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl skrydžio maršrutu Varšuva-Korfu, kuris turėjo būti vykdomas 2018-08-19 ir kurio vykdymas nėra susijęs su keleivio įprasta gyvenamąja vieta.
Dėl jurisdikcijos.
Ieškinys pareikštas vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004, kuris nereglamentuoja jurisdikcijos klausimų. Nagrinėjamu atveju bylos jurisdicijai nustatyti taikytinas 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje, tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 – 7 skirsniai). Pagal specialiąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (2009 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Nr. C-204/08). Be to, ieškovui lieka Reglamento nustatyta galimybė kreiptis į atsakovo nuolatinės buvimo vietos teismą. Taigi, vežimo oru atveju prievolės vykdymo vieta laikoma tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, ji atitinka glaudaus ryšio principą (2018-03-07 sprendimas sujungtose bylose Nr. C-274/16, Nr. C-447/16, Nr. C-448/16). Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019; 2019-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-826-567/2019). Taigi, ieškovas turi teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo į atsakovo buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos, lėktuvo išvykimo arba atvykimo vietos valstybės narės teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad susitarimo tarp oro vežėjo ir keleivių sąlygos turi būti aiškinamos ne tik kompleksiškai viena su kita, bet visų pirma atsižvelgiant į Reglamento Nr. 261/2004 paskirtį ir tikslus – užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, visokeriopai atsižvelgiant į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai, t. y. taip, kad nebūtų sudaryti apribojimai, kuriuos draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas šį klausimą, išaiškino, kad keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vertindamas vežimo sutarties sąlygą dėl teismingumo, kasacinis teismas išaiškino, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Analogiškai vartojimo sutarties sąlygą dėl jurisdikcijos suteikimo pardavėjo valstybės teismams vertino ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000-06-27 sprendimas C-240/98–C-244/98; 2009-06-04 sprendimas C-243/08). Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, kasacinis teismas sprendė, kad, esant aptartai nesąžininga pripažintai vežimo sutarties sąlygai, bylos teismingumas turi būti nustatomas vadovaujantis atitinkamų teisės aktų, o ne sutarties nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios išvados nepaneigia ir tai, kad ieškovas nėra keleivis, o jo teisių perėmėjas pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Kelionės dokumentai Nr. 1791811, 1792521, 1793679, 1798178 ir 1792473 patvirtina, kad 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas), lėktuvo išvykimo vieta yra Vilnius, Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Vilnius, esantis Lietuvos Respublikoje, yra laikomas prievolės vykdymo vieta. Nustačius, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtrauką šalių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, reglamentuojančias teismingumą. CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato alternatyvaus teismingumo atvejį, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Nagrinėjamos bylos atveju, dalyje dėl skrydžio Vilnius – Taba, sutarties vykdymo vieta, kaip jau buvo minėta, yra Vilniuje, todėl ginčas dėl šio skrydžio teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškinio dalies dėl skrydžio Vilnius – Taba reikalavimas yra išimtinai teismingas Lenkijos teismui ir nėra teismingas Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 185 straipsnis, CPK 30 straipsnio 9 dalis).
Byloje esantis kelionės dokumentas Nr. 9499813 patvirtina, kad 2018-09-19 skrydžio Nr. TVP7436 maršrutu Varšuva (Lenkija) - Korfu (Graikija) skrydžio lėktuvo išvykimo vieta yra Varšuva, o atvykimo vieta Korfu, keleivių gyvenamoji vieta Kaune. Vadovaujantis Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punktu bei ESTT praktika byla nėra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl ieškinys dalyje dėl 500 EUR kompensacijos už atidėtą skrydį Varšuva – Korfu paliekamas nenagrinėtas (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
Dėl 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas)
Reglamento 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Pagal teisinį reglamentavimą keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas, nes tai atitinka Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.101 straipsnio 3 dalis numato, kad leidžiama perleisti ir būsimą reikalavimą. Tuo tarpu 6.102 straipsnio 1 - 3 dalys numato, kad draudžiama perleisti (i) tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas; (ii) reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; (iii) reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-09-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014 išaiškino, kad kompensacijos pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnio 1 dalį esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį, todėl toks reikalavimas gali būti perleidžiamas.
Byloje esantis juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad L. L. nuo 2018-05-30 yra ieškovės (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, CK 2.81 straipsnis). Byloje esanti 2019-03-13 atstovavimo sutartis patvirtina, kad advokatui D. V. suteikta teisė atstovauti ieškovę (CPK 55 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės pateikti D. G. ir J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimai patvirtina, kad sutartis šių asmenų vardu sudarė jų įstatyminiai atstovai – tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.7 straipsnio 1 dalis, 2.8 straipsnio 1 dalis, 3.157 straipsnio 1 dalis). Nurodyti įrodymai paneigia atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, kad ieškovė netinkamai atstovaujama procese ir kad ieškovės ir keleivių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos neįgaliotų asmenų (CKP 178 straipsnis). Keleiviams pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu asmeniu, šiuo atveju keleiviais, todėl byloje esančios reikalavimo perleidimo sutartys, kurios nėra ginčijamos ar nuginčytos, laikytinos teisėtos ir atitinkančios įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.101 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad keleiviai L. S. ir J. S., A. S. ir J. S., P. G. ir T. K., A. R. ir B. R., I. G., A. G. ir D. G. iš atsakovo įsigijo 2019-01-23 skrydžio Nr. TVP7118 maršrutu Vilnius (Lietuvos Respublika) - Taba (Egiptas) bilietus. Skrydis vėlavo, dėl ko keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas - 2905,33 km. Ieškovės su papildomais paaiškinimais pateiktos keleivių įlaipinimo kortelės nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad keleiviai skrydį buvo rezervavę ir laiku atvyko registruotis. Atsakovas įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybės, nepateikė.
Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
Pagal Reglamento Nr. 261/2004 preambulės 14 punktą skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Kai daroma nuoroda į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju ir b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).
Atsakovas neginčija jam kylančios prievolės išmokėti keleiviams kompensaciją, tačiau kompensacija keleiviams nebuvo išmokėta. Į šią civilinę bylą nėra pateikta įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti esant teisiniam ir faktiniam pagrindui atsakovą atleisti nuo pareigos keleiviams išmokėti kompensacijas, todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp Vilniaus ir Tabos atstumas yra didesnis kaip 1500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktas, pagal kurį ieškovui, įgijusiam reikalavimo teisę iš aukščiau nurodytų keleivių, priklauso 4400 EUR dydžio kompensacija. Esant tokioms aplinkybėms ieškinio reikalavimas priteisti šią kompensaciją tenkintinas.
Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui.
Dėl palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Remiantis teisiniu reglamentavimu ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (4400 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės pateiktas 2019-11-23 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 110 EUR žyminį mokestį. Byloje esantys 2019-06-17 mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0122/19, 2019-11-12 mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0253/19, 2019-06-25 mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaita faktūra SKR Nr. 024269, 2019-07-25 mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaita faktūra SKR Nr. 024488 patvirtina, kad ieškovė už suteiktą teisinę pagalbą ir už procesinių dokumentų vertimus patyrė 1002,59 EUR išlaidas. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 51 PLN. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 99 EUR žyminio mokesčio ir 902,33 EUR teisinės pagalbos išlaidų iš viso – 1001,33 EUR bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Iš ieškovės atsakovui priteistos 1,13 EUR (atitinkančių 5,10 PLN) bylinėjimosi išlaidas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2021-02-17 teismui pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimo. Šis prašymas pateiktas praleidus CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (CPK 251 straipsnis), todėl prie bylos medžiagos neprijungiamas ir dėl jo teismo sprendime nepasisakoma.
Bylos nagrinėjimo metu patirtos 8,66 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo Lietuvos Respublikai priteistina 8 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, nes ji yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 EUR). Iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, nes bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovės priteistina valstybei yra mažesnė nei 5 EUR (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Reglamento Nr. 861/2007 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 259, 269-270, 279, 307, 782 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Bylą dalyje dėl 500 EUR kompensacijos už 2018-09-19 skrydžio Nr. TVP7436 maršrutu Varšuva (Lenkija) - Korfu (Graikija) atidėjimą palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti ieškovei UAB „Aer liber“, juridinio asmens kodas 304685405, iš atsakovo Travel Service Polska sp.z.o.o, juridinio asmens kodas 142926546, 4400 EUR (keturis tūkstančius keturis šimtus eurų) kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (4400 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1001,33 EUR (vieną tūkstantį vieną eurą ir 33 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovui Travel Service Polska sp.z.o.o, juridinio asmens kodas 142926546, iš ieškovės UAB „Aer liber“, juridinio asmens kodas 304685405, 1,13 EUR (vieną eurą ir 13 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo Travel Service Polska sp.z.o.o, juridinio asmens kodas 142926546, Lietuvos Respublikai 8 EUR (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.