Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-446-806/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-12-03
Bylos Nr.: 1A-446-806/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03820-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nida Vigelienė, Darius Pranka, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: V. K.

Kategorijos

1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-806/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03820-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.5; 1.2.25.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,nuteistojo V. K. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir V. K. paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 18 parų arešto bausmė ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš V. K. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 600 Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. V. K. nuteistas pagal 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. sausio 30 d. apie 10.30 val., adresu Dzūkų g. 107, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti: V. K. skirti 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 15 parų arešto, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą 75 parų arešto bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

2.2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie V. K. veiksmų nusikalstamą pobūdį ir jų kvalifikavimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl nuosprendis šioje dalyje neskųstinas. Tačiau teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, nepripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Taip pat teismas nepagrįstai parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, todėl V. K. paskirta neteisinga, akivaizdžiai per švelni bausmė.

2.3. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Pažymima, kad konstatuotas nusikaltimų recidyvas turi būti tinkamai įvertintas išsprendus sunkinančios aplinkybės nustatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir jos įtakos bausmės skyrimui klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

2.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d.) V. K. buvo nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad naują tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) V. K. padarė 2024 m. sausio 30 d., t. y. jau būdamas teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Pažymima, kad asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

2.5. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistasis V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė V. K. teistumus, o motyvuodamas bausmės skyrimą nuteistajam, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Dėl to pirmosios instancijos teismas, netaikęs nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, ši aplinkybė neįvertinta individualizuojant bausmę V. K.

2.6. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas iš esmės formaliai įvardino minėtuose BK straipsniuose nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, tačiau nepateikė jokių motyvų, kodėl ir kokios konkrečios aplinkybės leidžia spręsti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti parenkant vėl tą pačią švelniausią bausmę, kuri nepasiekė bausmės tikslų, nes asmuo nepasibaigus bausmės įvykdymo terminui vėl padarė analogišką veiką. Priešingai, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ši bausmė nepasiekė tikslų ir asmuo nepadarė išvados.

Šalies argumentai

2.7. Individualizuojant bausmę V. K. vertintina tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau, kaip minėta, priešingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyta ir V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iki šio nusikaltimo padarymo V. K. buvo du kartus teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, šiuo atveju vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kadangi ji buvo atimta padarius ankstesnį nusikaltimą. Po šio nusikaltimo padarymo V. K. yra nuteistas dar kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Per paskutinius penkerius metus kaltinamasis yra vienuolika kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kai ji yra atimta, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Be to, V. K. pripažino turintis alkoholio vartojimo problemą, tačiau nurodė problemos nesprendžiantis, remiantis jo sutuoktinės parodymais, jis reguliariai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra, turima priklausomybė yra viena iš nusikaltimo padarymo priežasčių. V. K. vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini).

2.8. Taigi, vertinant aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad V. K. padėtį lengvinančios aplinkybės neatsveria jo padaryto teisės pažeidimo šiurkštumo bei neigiamai jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Pabrėžiama, kad nors nuteistasis šioje byloje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, visgi matyti, kad teigiamų išvadų dėl praeityje padaryto analogiško nusikaltimo nepadarė, bauda kaip bausmė (kurią leista sumokėti per 36 mėnesius iki 2024 m. gruodžio 12 d.) tikslų nepasiekė, nes dar nepasibaigus sumokėjimo terminui, t. y. neatlikus bausmės, padarė analogišką veiką. Po šio nusikaltimo padarymo V. K. yra nuteistas dar kartą (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam ne kartą skirtos piniginės sankcijos (taikant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę) realios įtakos neturi, kadangi tai nesulaiko jo nuo naujų teisės pažeidimų, ir V. K. ne visas baudas sumoka. Be to, kaip minėta, alkoholio vartojimo problemos nuteistasis niekaip nesprendžia, toliau daro įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl to teigiama, kad V. K. nusikalto ne atsitiktinai ir ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo elgesio. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai rodo didėjantį V. K. pavojingumo laipsnį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti parenkant tą pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Šiuo konkrečiu atveju bauda kaip bausmė nebus veiksminga ir nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Be to, tokia bausmė, nors kartu buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, laikytina akivaizdžiai per švelnia valstybės reakcija į nuteistojo padarytą veiką.

Šalies argumentai

2.9. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė gali suformuoti kaltininkui supratimą apie pernelyg švelnią baudžiamąją politiką ir neskatinti susilaikyti nuo draudžiamo, pavojingo elgesio.

2.10. Skundą teikiančios prokurorės įsitikinimu, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. Dėl priimto teismo sprendimo kaltininko sąmonėje gali susiformuoti lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, specialiajai bei bendrajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

2.11. Siekiant pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo, visuomenės intereso ir bausmės tikslų realizavimo, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, nuteistajam V. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą turi būti skirta maksimalaus BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio arešto bausmė, t. y. 90 parų arešto. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 60 parų arešto.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniu skundu prašoma pripažinti V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad veiką padarė recidyvistas, to pagrindu nuteistajam paskirti griežtesnę bausmės rūšį – 90 parų arešto bausmę, kiti klausimai nėra skundžiami. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tikrina dėl bausmės skyrimo.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Pažymėtina, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai – baudžiamajame įstatyme nustatyti reikalavimai, kurių privalo laikytis teismas skirdamas bausmę, ir aplinkybės, kurias teismas privalo įvertinti individualizuodamas skiriamą bausmę. Vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgia teismas skirdamas bausmę, yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – aplinkybės, kurios didina nusikalstamos veikos arba kaltininko pavojingumą ir leidžia teismui griežtinti baudžiamąją atsakomybę.

9. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

10. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Bylos duomenimis V. K., be kita ko, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjęs 2021 m. gruodžio 14 d.) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, V. K. padarė 2024 m. sausio 30 d., t. y. neišnykus teistumui pagal 2021 m. spalio 22 d. baudžiamąjį įsakymą. Nustačius nuteistojo V. K. nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), nustatytina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas).

11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tinkamai nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių, dėl ko paskyrė neteisingą ir nepagrįstą bausmę. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir bausmės skyrimo klausimas spręstinas iš naujo.

12. Kaip minėta, individualizuojant bausmę svarbu tinkamai taikyti BK bendrosios dalies nuostatas, įvertinti kiekvienos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės reikšmę, individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

13. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir V. K. paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 18 parų arešto bausmė ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalis.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo V. K. buvo du kartus teistas, be kita ko, ir už analogišką nusikalstamą veiką, jam jau buvo skirtos baudos ir arešto bausmės, tačiau tai įtakos pavojingam V. K. elgesiui nepadarė, įvertindama apeliacinės instancijos teismo nustatytą V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė), sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus griežtesnę bausmės rūšį – arešto bausmę, jos terminą nustatant šiek tiek didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas konkretų arešto bausmės taikymo terminą, atsižvelgdamas į šiuo nuosprendžiu nustatytas papildomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad V. K., pripažintam kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirtina 60 parų arešto bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.

16. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistajam skiriama nauja bausmė, iš naujo spręstinas ir bausmių bendrinimo klausimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas ir paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 18 parų arešto bausme. Apeliacinės instancijos teismas bendrindamas šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę, bausmių bendrinimo būdo nekeičia, todėl paskirta 40 parų arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 40 parų arešto bausmės pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 18 parų arešto bausmės – 15 parų, t. y. bausmės dalį, ne mažesnę negu minimalus šios bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis, 49 straipsnio 3 dalis) ir paskiriant V. K. galutinę subendrintą 55 parų arešto bausmę. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę atliko 2024 m. rugpjūčio 2 d., todėl į šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytina pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atlikta bausmė.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

17. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 26 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo V. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 100 Eur.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju V. K. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas prokurorės pateiktas apeliacinis skundas, t. y. apeliacinis procesas vyko ne nuteistojo iniciatyva, apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Be to iš V. K. valstybės naudai šioje byloje konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 600 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. paskirtos bausmės – V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą 55 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą arešto bausmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 100 Eur iš nuteistojo V. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Darius PrankaSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė