- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-300-360/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-61273-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- N. F.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. F. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (2260 Eur) dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nustatyta galutinė bausmė – 38 MGL (1431 Eur) bauda.
Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 24 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Nissan Note“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. F. nuteista už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2017 m. lapkričio 23 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro “(duomenys neskelbtini)”, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį „Nissan Note“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
Nuteistoji N. F. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti nuosprendį, kuriuo baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą. Nurodo, kad kalta prisipažino, aplinkybės dėl jos kaltės nustatytos teisingai, gailisi dėl to, ką padarė, pažada, jog tai daugiau nepasikartos, gyvenime nusikalto pirmą kartą. Yra padariusi administracinių pažeidimų, tačiau jie nepiktybiški, padaryti daugiau dėl neapdairumo. Yra pensininkė, jos pragyvenimo galimybės skurdžios, užsidirbti galimybių nebeturi, kartu gyvena neįgalus sūnus, kuriuo reikia rūpintis, taip pat reikia prižiūrėti garbaus amžiaus sunkiai besiverčiantį tėvą, paskirta bauda iš jos ir artimųjų atima normalų gyvenimą, todėl prašo pasigailėti.
Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas posėdyje išsamiai apklausė siūlomą laiduotoją V. Č. ir galėjo įsitikinti, jog jis yra padorus, garbingo amžiaus žmogus, gaunantis senatvės pensiją, neteistas, neturi administracinių nuobaudų, todėl daugiau charakterizuojančių duomenų apie jį nebeįmanoma surinkti. N. F. teigia, kad V. Č. yra ne tik pažįstamas, bet ir artimas žmogus, visą gyvenimą bendravo jų šeimos, vieni kitiems padėdavo, bendrauja ir su V. Č. sutuoktine, kuri yra morali, kai būtina, padeda materialiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas taip pat ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistoji N. F. apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantė prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
BK 40 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio nuostatos numato konkrečias sąlygas, kurioms esant, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y.: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu žala buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
N. F. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantės pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli – pripažino, kad transporto priemonę vairavo išgėrusi, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Baudžiamosios bylos duomenimis, apeliantė nei karto neteista (b. l. 139). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad N. F. praeityje yra buvusi bausta administracine tvarka, tačiau pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, o padaryti daugiau dėl neapdairumo (greičio viršijimas, sustojimas ne vietoje). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė taip pat pasisakė, kad N. F. netesėtas elgesys buvo atsitiktinis, ankstesni pažeidimai nepasižymi sistemingumu ir neturėtų apeliantės neigiamai charakterizuoti. Pagal bylos duomenis, N. F. nuo nusikalstamos veikos padarymo (2017 m. lapkričio 23 d.) jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė. Nusikalstama veika nebuvo padaryta žala. Apeliantė yra pensinio amžiaus, vienintelės jos pajamos – pensija. Sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Aptartų aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad N. F. nėra linkusi pažeidinėti įstatymų nuostatų ir jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkei neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje nebesėsti prie vairo esant neblaiviai.
BK 40 straipsnio nuostatos reikalauja asmens, šiuo atveju – apeliantės šeimos draugo V. Č., prašymo perduoti kaltininkę jo atsakomybei pagal laidavimą. Toks prašymas byloje yra (b. l. 178-179). V. Č. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Jis aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už N. F., nurodė ją pažįstantis daugiau nei 30 metų, dirbo su jos vyru, pastarajam mirus, jie bendrauja ir toliau, N. F. pati jam sakiusi, kad daugiau apsvaigusi nuo alkoholio nebevairuos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad V. Č. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė nedviprasmišką sutikimą būti laiduotoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Aptariamos BK 40 straipsnio nuostatos numato, kad laiduotoju turi teisę būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. V. Č. yra apeliantės šeimos draugas. Jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 195, 196). Jis yra sulaukęs senatvės pensinio amžiaus, gauna senatvės pensiją. Kaip matyti iš rašytinio V. Č. prašymo, jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jam rūpi N. F. gerovė, jie dažnai susitinka, todėl, teismo vertinimu, šis asmuo turi galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad V. Č. darys teigiamą įtaką apeliantės elgesiui.
Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, N. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo V. Č. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei. Atsižvelgiant į apeliantės tiek skunde, tiek teisme nurodytus argumentus dėl sunkios jos finansinės padėties, laidavimas skiriamas be užstato.
Skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu apeliantei taikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji prašė palikti automobilį. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad N. F. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Nissan Note“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso N. F., ir šis turtas laikytinas aptariamo nusikaltimo padarymo priemone.
Vertinant automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrįstumą, aptariamu atveju, pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.
Nustatyta, kad N. F. vairavo transporto priemonę, kai jos kraujyje nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantę kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, skyrė jai galutinę 1431 Eur dydžio baudą, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės apeliantę, pastaroji nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jai nebus skirta bausmė ir neturės teistumo. Kaip minėta, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Aptariamu atveju, apeliantės kraujyje buvo nustatytos 1,72 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Taigi automobilio palikimas kaltininkės nuosavybėn neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui N. F. nepateikė jokių duomenų, kad jai automobilis itin reikalingas. Šiuo konkrečiu atveju, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimą akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas, o taip pat ir uždraudimas vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistosios N. F. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį dalyje dėl N. F. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
N. F., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoju paskirti V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą N. F. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti N. F., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. Č., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.