Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Ž. A. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–7), kurį patikslino (b. l. 44–46), prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 62-424, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 68-468, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2015 m. kovo 13 d. nutarimu drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, kadangi jokių režimo pažeidimų jis nepadarė. 2015 m. kovo 12 d. apie 14 val. 30 min. administracijos atstovams įėjus į gyvenamąją patalpą pareiškėjas gulėjo ant lovos ir užsidėjęs ausines kompiuteryje žiūrėjo filmą. Jo lova pastatyta gyvenamosios patalpos kampe ir įėjimo durų nesimato. Dėl šios priežasties ir dėl to, jog buvo užsidėjęs ausines, jis negirdėjo, kad į patalpą įėjo administracijos atstovai. Priėjus administracijos pareigūnui prie lovos pareiškėjas iš karto išlipo iš lovos ir atsistojo. Asmens ženklo pareiškėjas nebuvo prisisegęs ir atsisakė jį prisisegti prie drabužių bei nešioti, kadangi toks reikalavimas žemina jo garbę bei orumą. Asmens ženklo kortelėje nurodyti pareiškėjo asmeniniai duomenys, kurie yra viešai rodomi kitiems asmenims. Pareiškėjas sutinka asmens ženklą nešiotis su savimi ir pateikti jį pareikalavus administracijos atstovams. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad nedidelėje teritorijoje, kurioje vienas su kitu nuteistieji susitinka kiekvieną dieną, yra kalinami žmogžudžiai, prievartautojai, plėšikai, vagys, maniakai, ginklų pardavėjai ir kiti nusikaltėliai, kurie kiekvieną dieną mato pareiškėjo duomenis (vardą su pavardę, gimimo metus ir gyvenamąją vietą). Viešai deklaruojami duomenys kelia pareiškėjui pavojų, taip pat ir jo daiktams, sveikatai bei gyvybei, nes įvykus konfliktinei situacijai tarp nuteistųjų, yra tiksliai žinomi jo asmeniniai duomenys. Šiuos argumentus pareiškėjas išdėstė ir rašytuose paaiškinimuose bei Drausmės komisijos posėdžio metu. Drausmės komisija turėjo atkreipti dėmesį į pareiškėjo argumentus ir imtis priemonių išsiaiškinti, kokiu pagrindu nuteistasis nurodo, kad ženklo nešiojimas žeidžia jo orumą, kokios aplinkybės verčia jį taip jaustis ir tik tada spręsti dėl siūlymo skirti drausminę nuobaudą, tačiau to nepadarė. Be to, pareiškėjas jokio režimo pažeidimo nepadarė ir 2015 m. kovo 18 d. apie 13 val. 50 min., todėl 2015 m. kovo 20 d. nutarimu drausminė nuobauda jam taip pat paskirta nepagrįstai. Pareiškėjui administracijos atstovai demonstratyviai nurodė išplauti koridorių. Pareiškėjas viešai atsisakė tai padaryti. Pagrindinė šio reikalavimo nevykdymo priežastis buvo tiesioginis jo orumo žeminimas. Pareiškėjas iš Švedijos Karalystės likusiai bausmės daliai atlikti perkeltas į Lietuvą. Švedijoje priverstiniu darbu nėra baudžiama ir privalomo darbo nei apmokamo, nei nemokamo neskiriama. Pareiškėjui iki 2015 m. kovo 18 d. 13 val. 50 min. nebuvo nurodytas objektas (patalpa), kurį jis privalės sutvarkyti. Prie pareiškėjo priėjo 3 administracijos pareigūnai ir demonstratyviai iškvietė jį prieiti. Matant bei girdint kitiems nuteistiesiems, pareiškėjui administracijos atstovas liepė plauti būrio koridorių. Pareigūnai savo reikalavimą dėstė užgauliu tonu. Tokie pareigūnų veiksmai žemino jo orumą, demonstratyviai rodė jų viršenybę prieš pareiškėją. Tokie veiksmai siejami su tiesioginiu pareiškėjo asmenybės menkinimu ne tik prieš komisijos narius, bet ir prieš kitus nuteistuosius. Nei vienas teisės aktas nedetalizuoja pačios drausminės nuobaudos įvykdymo mechanizmo ir nenustato laiko nuobaudos įvykdymui. Nuteistasis turi pats pasirinkti laiką, kada jam patogiau įvykdyti reikalavimus.