- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- e1-1902-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00448-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- A. A.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. davė melagingus parodymus apklausiama liudytoja (nukentėjusiąja).
A. A. 2020 m. rugsėjo 2 d. laikotarpyje tarp 9.00 val. ir 9.22 val. ir 2020 m. spalio 2 d. laikotarpyje tarp 9.30 val. ir 10.07 val., būdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose, esančiuose Širvintose, Vilniaus g. 29, teisiamųjų posėdžių metu apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-1137-880/2020, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašais pasižadėjime, davė teismui melagingus parodymus, kad 2020 m. liepos 15 d., apie 19.40 val. kaltinamasis N. A. jos už kaklo neėmė ir jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas, ji nesakė atvykusiems pareigūnams, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas ar, kad ji buvo smaugiama.
Kaltinamoji A. A. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena, kai sūnus prieš ją smurtavo, bet už tai jis buvo teisiamas teisme ir pripažintas kaltu. Ji pirmiausiai davė parodymus byloje, kad jis ją smaugė, o vėliau jau teismo posėdžio metu parodymus pakeitė, nors buvo įspėta ir parašu patvirtino, kad duos teisingus ne melagingus parodymus teismo posėdyje. Parodymus pakeitė, kadangi pagailėjo sūnaus, nes jis augina mažą vaiką, ir jam reikia tėvo, pats sūnus jos to daryti neprašė, ji pati sugalvojo. Su sūnumi yra ne kartą konfliktavusi jam atvažiavus pas ją į svečius į (duomenys neskelbtini). Supranta, kad konfliktai kildavo būnant neblaiviems. Nuoširdžiai gailisi, kad teisme posėdžio metu davė melagingus parodymus, tiesiog galvojo ir norėjo, kad sūnus išvengtų bausmės, už tai ką jai padarė. Sūnus jos atsiprašė, o ji kaip mama jam atleido. Sūnus yra laisvėje, tiesiog gavo lygtinumą ir nesiartinti prie jos namų (b.l. 47-49).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1137-880-2020 N. A. buvo pripažintas kaltu, kad smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui fizinį skausmą, o būtent: jis 2020 m. liepos 15 d., apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,41 prom. girtumas) savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina A. A. metu, rankomis sugriebė jai už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas savo artimam giminaičiui - motinai A. A. fizinį skausmą. Šiais veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas 2020 m. spalio 7 d. nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius aiškius parodymus apie patirtą fizinį smurtą, o teismo posėdžio metu pakeitė parodymus bandydama padėti sūnui arba jo bijodama, nes iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, o teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai S. B. ir A. A. nurodė, kad kaltinamajam atvykus pas tėvus nuolat kyla konfliktai ir dėl to tenka dažnai važiuoti policijos pareigūnams (b.l. 26-31).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pasižadėjime ir priesaikoje užfiksuota, kad A. A. buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir savo parašu patvirtino supažindinimą (b.l. 32).
2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuoti A. A. parodymai duoti teismui (b.l. 18-25).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios A. A. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jos prisipažinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1137-880-2020, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pasižadėjimu ir priesaika, 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolais, tai yra įrodyta, kad A. A. davė melagingus parodymus apklausiama liudytoja (nukentėjusiąja).
Kaltinamosios A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji nusikalstama veika žalos nepadarė, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamoji A. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Byloje yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. A. neteista, administracine tvarka nebausta (b.l. 36), dirba (b.l. 38). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Atsižvelgiant į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad artimos minimaliai sankcijoje numatytai baudai – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos paskyrimas A. A., atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. A. kalta prisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jai sumažinama trečdaliu.
Kaltinamajai A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme, tačiau prašė leisti sumokėti baudą per 12 mėnesių (b. l. 52).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamosios prašymą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 MGL (3000 eurų) bauda.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė mažinama trečdaliu ir galutinė bausmė A. A. skiriama 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, A. A. nustatyti 1 (vienerių) metų terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.