- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- 1-1137-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28051-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- N. A.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. A. smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui fizinį skausmą, o būtent:
N. A. 2020 m. liepos 15 d., apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,41 prom. girtumas) savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina A. A. metu, rankomis sugriebė jai už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas savo artimam giminaičiui - motinai A. A. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis N. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad mamos jis nesmaugė, fizinio skausmo jai nesukėlė. 2020 m. liepos 15 d. jam paskambino mama ir pakvietė išsikepti šašlykų. Jie visi kartu gėrė. Tarp jo ir mamos kilo konfliktas. Paskui jis nuėjo miegoti. Jis tiksliai nepamena, ar mamą pastūmė, ar ne. Gal ir galėjo paimti mamą už kaklo, bet tikrai nesmaugė ir nesmurtavo. Mama jį galėtų apkalbėti, nes jie dažnai pykstasi.
Kaltinamasis N. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis su savo sugyventine R. M. gyvena (duomenys neskelbtini), namas priklauso jo seneliams, po jų mirties atsikraustė jie. Jie turi 8 mėnesių berniuką. Jų šeima priklauso socialinės rizikos grupei. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 15 d. jis su savo šeima atvažiavo pas tėvus būdamas neblaivus ir dar su jais vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo tiek jo tėvai, tiek jis, tiek jo sugyventinė. Buvo dar jo tėvo sesuo V., bet ji alkoholio nevartoja, nes turi negalią ir sunkiai bendrauja. Pavakarį jau daugmaž visi išsiskirstė miegoti, o jis ir mama liko lauke, tarp jų kilo žodinis konfliktas, bet dėl ko kilo jis nežino. Matomai jį mama įpykdė, kažką pasakė ir jis supyko, greičiausiai dėl to griebė rankomis jai už kaklo ir suspaudė, kad nutiltų, jis neturėjo tikslo jos pasmaugti, gal daugiau pagąsdinti. Jis visų aplinkybių neprisimena, nes buvo gerokai girtas, kaip per miglą prisimena tą paėmimą mamai už kaklo. Jis iškart pradėjo jos atsiprašinėti supratęs, ką padarė. Jis nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, buvo jau per daug alkoholio. Ar kas matė jų konfliktą jis nežino, pats nieko nematė (b.l. 69-71).
Nukentėjusioji A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną alkoholinius gėrimus jie vartojo penkiese: ji, jos vyras P. A., sūnus N. A., jo sugyventinė R. M. ir vyro sesuo V. A.. Išgėrė nedaug. Sūnus jau atvažiavo pas juos išgėręs. Tada prasidėjo N. A. konfliktas su sugyventine. Ji pradėjo ginti sūnų, o jis liepė nesikišti. Ji išėjo į lauką, N. A. pribėgo, gal norėjo pagriebti už kaklo ir truputį pastūmė, pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais. Ją truputį užgavo/užkliuvo. Konflikto metu jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Pirminiai parodymai gali būti netikslūs, nes visi buvo išgėrę. Pareigūnai ją apklausė iš karto, tuo metu ji buvo neblaivi. Ji pareigūnams sakė, kad jis norėjo pagriebti už kaklo, bet kad griebė tai tikrai ne. Su kaltinamuoju susitaikė, kai jis kalbėjo telefonu su savo sugyventine gal po poros savaičių po to įvykio. Jis jos parodymų pakeisti neprašė. Po paskutinio teismo posėdžio su juo nekalbėjo, nesimatė.
Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 19.40 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jos sūnus N. A. rankomis sugriebė ją už kaklo ir ėmė smaugti, dėl ko jai sukėlė fizinį skausmą. Prieš tai jie visi, tai yra sūnus, vyras P. A., vyro sesuo V. A., sūnaus sugyventinė R. M., vartojo alkoholinius gėrimus. Konfliktas su sūnumi įvyko dėl turtinių reikalų. Jos sūnus su ja nuolat negyvena, atvyko į svečius 2020 m. liepos 15 d. apie 11.00 val. Įvykį matė vyro sesuo V. A., tačiau nežino ar ji galėtų kažką paliudyti, nes turi fizinę negalią (sunkiai kalba). Jos vyras įvykio nematė, nes miegojo kambaryje, o ar įvykį matė sūnaus sugyventinė, ji nežino. Jos sūnus smurtauja ne pirmą kartą, 2020 m. liepos 15 d. tik smaugė rankomis, kitų veiksmų nepadarė (b.l. 2).
Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konflikto nematė, nes tuo metu buvo užėjusi į namus. Ji gyvena kitoje pusėje ir tuo metu buvo pas save. Ji nematė, kad jie pyktųsi ar kad A. A. būtų suėmę už kaklo. Apie patį konfliktą nieko negirdėjo.
Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į šią šeimą važiuoja ne pirmą kartą. Tą dieną su A. A. dirbo vienoje pamainoje. Budėjimo metu buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai atvyko į jų kiemą, juos pasitiko A. A., kuri skundėsi, kad namuose girtas sūnus ją smaugė, smurtavo. Tuo pagrindu N. A. buvo sulaikytas, patalpintas į automobilį. Į tarnybinį automobilį buvo pasodinta ir mama, kuri vietoje ir buvo apklausinėjama. Ji sakė, kad ją smaugė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. A. A. buvo išgėrusi, buvo nustatytas girtumas, tačiau ji elgėsi adekvačiai. Surašytus parodymus jai perskaitė pareigūnas A. A.. Ant A. A. kaklo gal paraudimas koks ir buvo. Jis asmeniškai jos kaklo neapžiūrinėjo. Jie klausė nukentėjusios, ar nereikia medikų. Jam atrodo, ji pasakė, kad jai medikų nereikia.
Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivus sūnus agresyvus, smurtauja prieš savo motiną. Atvykus juos pasitiko nukentėjusioji A. A.. Sūnus N. A. buvo išėjęs į kiemą. Besiaiškinant aplinkybes motina nurodė, kad sūnus prieš ją smurtavo, sukėlė fizinį skausmą, berods griebė už kaklo stipriai suspaudė. Motinos kelis kartus buvo paklausta, ar tikrai taip buvo, išaiškinta, kokia tvarka yra dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat išaiškinta atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo. Motina kelis kartus patvirtino, kad tikrai buvo smurtas. Abejonių jiems nesukėlė, nes į šitą šeimą tenka važiuoti dažnai, o ypač kai sūnus N. A. atvažiuoja į svečius. Tada ten vyksta išgertuvės, konfliktai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms jie sūnų sulaikė ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tuo metu ir pats sūnus pripažino, kad truputį per smarkiai su motina pasielgė. N. A. sakė, kad jis buvo girtas, susipyko, sunervavo. Jis smulkiai nedėstė, ką jis darė. Jie suprato, kad jis pripažįsta savo kaltę. A. A. buvo nustatytas neblaivumas, bet ji bendravo adekvačiai. Sūnus gal daugiau buvo išgėręs. Ten dar buvo tėvas, tačiau jis nieko neliudijo, nes sakė, kad tuo metu miegojo. Daugiau liudininkų nebuvo, kurie galėtų patvirtinti tas aplinkybes. Nukentėjusioji su apklausos protokolu buvo supažindinta.
2020 m. liepos 15 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad gyvenamasis namas yra medinis vieno aukšto, randasi (duomenys neskelbtini), pamiškėje šalia Neries upės. Gyvenamoji sodyba yra neaptverta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įėjimas į namą yra iš rytų pusės, lauko durys praviros. Ties lauko durimis yra išbetonuotas pakilimas. Praėjus pro duris patenkama į virtuvės patalpą, kur toliau yra kiti kambariai, namuose tvarkinga aplinka. Padarytos nuotraukos (b.l. 2, 7-9).
Alkoholio kiekio matuokliu 2020 m. liepos 15 d. 20.17 val. A. A. nustatytas 1,92 prom. girtumas (b.l. 53).
Alkoholio matuokliu 2020 m. liepos 15 d. 20.22 val. N. A. nustatytas 3,41 prom. girtumas (b.l. 53).
2020 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuotas 2020 m. liepos 15 d. skambutis tarp A. A. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos. Skambučio metu A. A. sako, kad į svečius atvažiavęs sūnus pradėjo ją smaugti, kad jis ją užpuolė.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodytu, kad N. A. tyčia rankomis sugriebęs motinai A. A. už kaklo ją smaugė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais paties parodymais, t. y. jo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų S. B. ir A. A. parodymais ir 2020 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu.
Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir kaltinamojo kaltės neigimas teismo posėdžio metu, nurodant, kad jis galimai tik netyčia stumtelėjo motiną arba jeigu ir paėmė už kaklo tai tikrai jos nesmaugė. Vertinant šių kaltinamojo teiginių pagrįstumą ir objektyvumą visų pirma pažymėtina, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, bet ir paties kaltinamojo parodymų nuoseklumas viso baudžiamojo proceso metu. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai visiškai nenuoseklūs ir iš esmės skiriasi duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę pripažino ir nurodė, kad mamą smaugė siekdamas ne ją pasmaugti, o tik norėdamas pagąsdinti, o teismo posėdžio metu jis kaltę visiškai neigė. Todėl teismas juos laiko nepatikimais.
Vertinant nukentėjusiosios parodymų objektyvumą, atsižvelgiant į tai, kad ji yra kaltinamojo motina, neignoruotinas ir galimas jos suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, siekiant padėti savo sūnui išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad teismo posėdžio metu ji nurodė, jog šiuo metu su sūnumi yra susitaikiusi. Nukentėjusiajai nurodžius, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu galimai buvo netikslūs arba neteisingai juos užrašė policijos pareigūnai, jos parodymams patikrinti teisme buvo apklausti į įvykį atvykę ir ją apklausę policijos pareigūnai S. B. ir A. A.. Apklausos metu jie nurodė, kad apklausos protokolas surašytas iš nukentėjusios A. A. žodžių, nukentėjusioji keletą kartų buvo paklausta apie įvykio aplinkybes ir ji nuolat kartojo, jog ją sūnus smaugė, protokolas jai buvo perskaitytas ir ji su juo sutiko ir nors jai buvo nustatytas girtumas, nukentėjusioji buvo visiškai adekvati. Remiantis jų parodymais, kaltės įvykio vietoje neneigė ir kaltinamasis. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų nusiteikę priešiškai ar turėtų kokį asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Be to, tai, kad A. A. buvo smaugiama, ji nurodė ir skambindama Bendrosios pagalbos centrui ir tai užfiksuota 2020 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole. Visa tai rodo, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius aiškius parodymus apie patirtą fizinį smurtą, o teismo posėdžio metu pakeitė parodymus bandydama padėti sūnui arba jo bijodama, nes iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, o teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai S. B. ir A. A. nurodė, kad kaltinamajam atvykus pas tėvus nuolat kyla konfliktai ir dėl to tenka dažnai važiuoti policijos pareigūnams.
Remdamasis aukščiau išdėstytu teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami N. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
Skiriant bausmę N. A., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuris yra baigtas, nusikaltimas sunkesnių pasekmių nesukėlė, padarytas vienu veiksmu, nebuvo intensyvus, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą už smurtą artimoje aplinkoje, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, šiuo metu atlieka arešto bausmę.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą paskiriant laisvės atėmimą trims mėnesiams.
Kadangi kaltinamasis neprisipažino BK 64¹ straipsnio nuostatas taikyti nėra pagrindo.
Ši bausmė subendrinama su 2019-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista 2018-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir N. A. skiriama galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti požymius, kurie lemia asmens pavojingumą ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.).
Šiuo atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, jam reikia išlaikyti vaiką, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam būnant neblaiviam, nusikaltimas yra nesunkus, sunkesnių pasekmių nesukėlė, turtinė žala nepadaryta, kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, į tai, kad konfliktai kyla kaltinamajam nuvykus pas tėvus, kur yra daug girtaujama, kad darydamas šį nusikaltimą nebuvo atlikęs su laisvės atėmimu susijusios bausmės, mano, jog šiuo atveju tikėtina, jog bausmės tikslus galima pasiekti bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams su įpareigojimais dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti (duomenys neskelbtini). Įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų skiriamas atsižvelgiant į tai, kad tiek šis nusikaltimas, tiek ankstesnis padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nurodė, kad paprastai konfliktai vyksta jam atvykus pas tėvus, kur yra girtaujama, manytina, jog tikslinga apriboti jo ir tėvų bendravimą tėvų namuose, kur yra vartojamas alkoholis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
N. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista 2018-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir N. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nesilankyti (duomenys neskelbtini).
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-15 iki 2020-07-16 ir bausmės dalį atliktą pagal 2018-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.