Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1362-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
2S-1362-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijai
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1362-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.1.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės D. V. ieškinį atsakovui Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijai dėl neteisėto atleidimo ir grąžinimo į darbą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. V. 2009-07-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijai ir prašė pripažinti, kad ji atleista iš darbo be teisėto pagrindo, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, sugrąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovės D. V. ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, jog ieškinys nepasirašytas nei ieškovės, nei kito įgalioto asmens, t.y. ieškinį D. V. vardu teismui padavė neįgalintas tai padaryti asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Be to ieškovė prašo teismo pripažinti, kad ji atleista iš darbo neteisėtai ir grąžinti į darbą, tačiau ieškinio padavimo dieną ji iš darbo dar nėra atleista, todėl toks ieškinys nenagrinėtinas teisme.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė D. V. prašo nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Nurodo, kad teismas, gavęs nepasirašytą ieškinį, neturėjo pagrindo atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, o turėjo nustatyti terminą ieškinio trukumams pašalinti (CPK 115 str.). Teismas taip pat DK 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio senaties termino skaičiavimo pradžią nepagrįstai susiejo su ieškovės atleidimo iš darbo diena, o ne su dokumento, patvirtinančio atleidimą, gavimo diena. Zarasų rajono Antalieptės pagrindinės mokyklos direktorius 2009-06-25 priėmė įsakymą Nr. P-57, kuriuo nutraukė su ieškove sudarytą darbo sutartį, išmokant priklausantį atlyginimą iki atleidimo datos, kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2008-09-01 iki atleidimo datos ir išeitinę išmoką už 4 mėnesius. Atleidimo iš darbo data perkelta iki 2009-07-30. Minėtą įsakymą ieškovė gavo 2009-07-25, todėl terminas ieškiniui paduoti suėjo 2009-07-25. Teismas nutartimi apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą, pažeidė LR Konstitucijos 30 straipsnio įtvirtintą teisę. Teismas taip pat neatsižvelgė į darbo byloms nagrinėti CPK nustatytus ypatumus, veikė atsakovo interesais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės D. V. ieškinį dėl neteisėto atleidimo ir grąžinimo į darbą tuo pagrindu, kad ieškovės ieškinys nėra pasirašytas nei ieškovės, nei kito įgalioto asmens, dėl ko laikė, jog ieškinį ieškovės vardu teismui padavė neįgalintas tai padaryti asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Taip pat teismas konstatavo, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškovė prašo teismo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ją į darbą, nors ieškinio padavimo dieną ji iš darbo dar nėra atleista. Apeliantė (ieškovė) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, jog teismas nustatęs, kad ieškinys nepasirašytas, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti jos ieškinį. Taip pat apeliantė laiko, kad teismas DK 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio senaties termino skaičiavimo pradžią nepagrįstai susiejo su ieškovės atleidimo iš darbo diena. Teisėjų kolegija iš dalies su tuo sutinka.

Kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovė D. V. 2009-07-27 padavė teismui ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, kuris nėra pasirašytas jį padavusio asmens (b.l. 1-5). Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nustatė ir konstatavo, jog toks ieškinys, nepasirašytas nei ieškovės, nei kito įgalioto asmens, negali būti priimtas, todėl atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Iš tikrųjų CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų, o ieškinys yra vienas iš tokių dokumentų, formai ir turiniui, tarp kurių yra ir reikalavimas, jog kiekviename procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas (CPK 111 str. 2 d. 6 p.). Tačiau šio reikalavimo nesilaikymas dar nereiškia, kad pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), kadangi CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, yra taikomas trūkumų šalinimo institutas, t.y. teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, jog paduotame teismui D. V. ieškinyje nėra jos ar kito įgalioto asmens parašo, sudarė pakankamas prielaidas taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115 straipsnio 2 dalyje, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog D. V. ieškinys nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškovė prašo teismo pripažinti, kad atleista iš darbo neteisėtai ir grąžinti ją į darbą, kai ieškinio padavimo dieną ji iš darbo dar nėra atleista. Ieškovė su tokia teismo argumentacija nesutinka ir teisėjų kolegija apeliantei pritaria, kadangi tokia teismo motyvacija iš esmės nėra pagrįsta ir teisinga, nes teismas, konstatuodamas esminius trūkumus dėl reiškiamų reikalavimų netikslumo, iš esmės jau ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi spręsti (pasisakyti) dėl nagrinėtino ieškinio esmės. Tuo tarpu šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad teismas darbo byloje yra aktyvus (CPK 417 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Pagal įstatyme suformuluotą apibrėžtį darbo ginčai – tai nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisų ir pareigų įgyvendinimo, kurių nepavyko sureguliuoti derybomis (DK 285 str.). Darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (DK 286 str. 1 d.), pagal DK 289 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę darbo ginčams taikoma privaloma išankstinė nagrinėjimo tvarka, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Privalomos išankstinės tvarkos išimtys nurodytos DK 295 straipsnio 2 dalyje, vienas tokių atvejų – kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę (DK 295 str. 2 d. 5 p.). Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti tarp šalių susiklosčius darbo teisinius santykius, būtina nustatyti esminius darbo sutarties požymius, įtvirtintus DK 93 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-408/2003; 2006-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006). Skiriamieji darbo teisinių santykių požymiai yra darbuotojo vykdomų funkcijų tęstinis pobūdis ir pavaldumas darbovietės darbo tvarkai; darbo teisiniams santykiams taip pat būdingas atlygintinumas bei darbdavio įsipareigojimai suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą ir užtikrinti deramas darbo sąlygas. Kai darbuotojo ir darbdavio nesieja tarpusavio ryšiai, atitinkantys darbo sutarties požymius, nėra pagrindo konstatuoti darbo teisinių santykių buvimo.

Nagrinėjamoje byloje įsakymas dėl darbuotojos atleidimo iš darbo buvo priimtas 2009-06-25, atleidimo datą nukeliant 2009-07-30. Analogiškose situacijose nagrinėjant ginčus, kilusius po įsakymo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo priėmimo ir darbuotojui ieškinį teismui pateikus iki įsakyme nurodytos atleidimo iš darbo datos, dėl privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal tai, ar šiuo laikotarpiu darbuotoją ir darbdavį siejo faktiniai ryšiai, atitinkantys DK 93 straipsnyje nurodytus darbo sutarties požymius. Jeigu po įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo darbuotojas toliau nebedirbo darbdavio suteikto darbo, paklusdamas darbovietės darbo tvarkai, tai reiškia, kad, nepaisant formalios atleidimo iš darbo datos nukėlimo, darbo santykiai yra pasibaigę (nutrūkę). Tokiu atveju tarp buvusių darbuotojo ir darbdavio kilusių darbo ginčų nagrinėjimui turi būti taikoma DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto norma, kad tokie ginčai nagrinėjami nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aukščiau paminėtų aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, jog D. V. ieškinys nenagrinėtinas teisme, kadangi ji ieškinio padavimo dieną iš darbo dar nėra atleista.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o D. V. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovės D. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius