Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. Č. ir D. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams D. Č., A. Č., D. Č., V. Č., V. Č. dėl sandorio pripažinimo panaudos sutartimi ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. Atsakovas D. Č. prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojais byloje šeimos gydytoją V. V., poliklinikos vedėją M. M., vyriausiojo gydytojo pavaduotoją medicinai A. V., pediatrę R. M. V., Respublikinės Ligoninės priimamojo skyriaus vedėją D. J. ir gydytoją I. G..

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantų skundams išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti šalis nėra būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo kviesti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus apeliacinio bylos nagrinėjimo metu, kadangi šie liudytojai neturi informacijos susijusios su byloje kilusiu ginču.

21. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytojus netenkintinas.

Dėl atsakovo D. Č. apeliacinio skundo

Dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų

22. Apelianto D. Č. teigimu, teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė jo tėvo V. A. Č., kuris yra slaugomas ir didžiąją laiko dalį praleidžia nuomojamame bute, iš kurio gali būti iškeldintas neaišku kur. Taip pat teismas neįtraukė apelianto buvusios žmonos D. Č. (M.), su kuria santuoka nutrūko 2012-04-26, kuri būtų galėjusi teismui paaiškinti daug įdomių aplinkybių, susijusių ne tik su dukros D. Č. gyvenamosios vietos deklaracija. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais.

23. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Taigi, asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams.

24. Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad jo tėvas V. A. Č. galimai daug laiko praleidžia ginčo bute, kad jis neturi savo gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šių apelianto nurodomų aplinkybių nepakanka, kad pripažinti V. A. Č. interesą dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

25. Apelianto nurodomos aplinkybės, dėl kurių teismas turėjo į bylą įtraukti apelianto buvusią žmoną D. Č. (M.) yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad D. Č. (M.) yra išsituokusi su apeliantu, jų santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu. D. Č. (M.) negyvena ginčo bute, todėl nagrinėjamu atveju, pripažintina, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturi jokios įtakos jos teisėms ar teisėtiems interesams. Jeigu apeliantas norėjo, kad D. Č. (M.) pateiktų tam tikrus paaiškinimus byloje, galėjo ją prašyti apklausti kaip liudytoją.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo trečiaisiais asmenimis įtraukti V. A. Č. ir D. Č. (M.).

Dėl materialinių ir procesinių normų pažeidimo

27. Apelianto teigimu, jis nėra savavališkai užėmęs gyvenamųjų patalpų, nes nuomos sutartis yra sudaryta, užregistruota registrų centre ir šiandien dar galioja. Sutartis yra laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nepagrįsti.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso gyvenamoji patalpa su rūsiu, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2009-12-01 Buto nuomos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus m. 31 - ojo notaro biure, ginčo butas perduotas atsakovui D. Č. ir jo šeimos nariams. Šalys sutarties 2.1 punkte aiškiai nurodė, jog ši sutartis yra terminuota, t. y. aukščiau nurodytas Turtas išnuomojamas trijų metų laikotarpiui – nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. Ieškovė byloje nurodė, kad atsakovas ir jo šeima nemokėjo už jiems suteiktas komunalines paslaugas ar privalomų mokėjimų susijusiu su turto eksploatacija. Ieškovė 2016-05-12 išsiuntė atsakovui D. Č. pranešimą su reikalavimu nutraukti neteisėtą naudojimąsi svetimu būstu. Atsakovas D. Č. 2016-06-23 atsakymu dėl ieškovės pareiškimo nurodė, kad norėtų gyvenamąją patalpą įsigyti savo asmeninei nuosavybei.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuomos sutartis, sudaryta tarp šalių, buvo terminuota ir atsakovas D. Č. bei jo šeimos nariai privalėjo išsikelti iš savininkei (ieškovei) priklausančio buto nuo tada, kai gavo nuomotojos pranešimą. D. Č. ir jo šeimos nariams neišsikėlus iš ginčo buto, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio buto (CK 6.613 straipsnis).

30. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybės, kad ir po sutarties pasibaigimo termino atsakovas D. Č. ir jo šeimos nariai liko toliau gyventi nuomojamame bute, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad tarp šalių susiformavo neterminuoti buto nuomos teisiniai santykiai. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad sutartis yra laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui. Pažymėtina, kad pagal CK 6.582 straipsnio 4 dalį šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Šalių sudaryta ir notaro patvirtinta buto nuomos sutartis turėjo būti pratęsta notarine forma. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių 2009-12-01 sudaryta buto nuomos sutartis yra pasibaigusi 2012-12-01, o atsakovai toliau neteisėtai naudojasi jiems nepriklausančiu butu.

31. Apelianto teigimu, ieškovei leidus, išsinuomotą turtą jis pagerino, todėl turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kad išsinuomotą butą pagerino. Nors apeliantas į bylą pateikė keletą įrodymų apie atliktus mokėjimus, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad apeliantas sąžiningai ir tvarkingai nemokėdavo mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų susidarė skolos už ginčo butą, o susidariusias skolas turėjo dengti ieškovė.

32. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą – iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio buto.

Dėl neteisėtos teismo sudėties

33. Apeliantas teigia, kad teisėjas Jonas Stubrys negarantavo asmens teisės į nešališką teismą, pats nenusišalino CPK 66 straipsnio pagrindu.

34. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Patvirtinus teismo šališkumą, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas byloje teikė nušalinimą teisėjui ir visam teismui. Jo prašymai buvo netenkinti, nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų. Taip pat CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais.

37. Bylos duomenimis (2017 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas) nustatyta, kad teisėjas teismo posėdžio metu pasakė tokias frazes: „panašiai kaip su Pūku... kai gydytojai išgirdo, ką pasakė Konstitucinis - tai dabar jau kažkaip tai pradėjo mąstyti... Eilinis teismas dar nieko nereiškia, turėtų būti lygybė tarp tų teismų...“; „žinomas klientas, vaikštantis po miestą...“; „žmogus, sugebantis visą teismą, visus kitus, teisėsaugos institucijas, vaiko teises priversti šokinėti apie jį...“; „žino, kad nėra ko kariauti su tokiu garsiu personaliniu bylininku...“; „teismas vėl įvarytas į kampą“. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokių pasisakymų teisėjas turėtų vengti, tokie pasisakymai galimai pažeidžia teisėjų etikos reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka nenustatyta nei materialinės, nei procesinės teisės pažeidimų, byla išnagrinėta teisingai, teismo išvados yra nuoseklios ir nelogiškos. Byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, o neetiški pasisakymai neįrodo subjektyvaus teisėjo Jono Stubrio šališkumo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjas subjektyviąja prasme buvo šališkas. Nenustačius apelianto teisės į nešališką teismą pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38. Apeliantas teigia, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino buto savininko konstitucinę nuosavybės teisę ir neatsižvelgė į kitas Konstitucijoje įtvirtintas teises - kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Pažymėtina, kad 2009-12-01 Buto nuomos sutartis galiojo iki 2012-12-01, pratęsta ar atnaujinta ji nebuvo. Ieškovė nurodė, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui žodžiu informavo apeliantą, kad jis turi išsikelti iš nuomojamo buto. Teisėjų kolegijos vertinimu nuo 2012-12-01, vėliausiai nuo ieškovės apeliantui pranešimo su reikalavimu nutraukti neteisėtą naudojimąsi svetimu būstu, iki dabar apeliantas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kita šeimos gyvenamąja vieta. Taip pat pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad apelianto žmona A. Č. turi nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą tame pačiame daugiabutyje – (duomenys neskelbtini). Taigi į šį butą gali išsikelti atsakovai ir jų nepilnamečiai vaikai. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo butu A. Č. negali naudotis. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu priimtas sprendimas apeliantą ir jo šeimos narius iškeldinti iš ginčo buto niekaip nepažeidžia apelianto ir atsakovės nepilnamečių vaikų interesų.

40. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai išnagrinėjo bylą, kai nebuvo byloje atsakovų D. Č. ir A. Č., negalėjusių atvykti ir iš anksto informavusių apie tai teisėją.

41. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

42. Atsakovai D. Č. bei A. Č. 2017-11-21 teismui pateikė pareiškimus, kad 2017-11-22 teismo posėdyje nedalyvaus dėl ligos. Teisėjų kolegija pažymi, jog neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti atidėtas bylos nagrinėjimas (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad byloje jau buvo atidėdami teismo posėdžiai dėl ligos. Ieškovės atstovas prašė bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant. Apeliantas nenurodo ką būtų papildomai ir svarbaus nurodęs 2017-11-22 teismo posėdyje nei buvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovams nedalyvaujant.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovės D. Č. apeliacinio skundo

44. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantės procesinė padėtis – atsakovė – byloje tinkama. Šioje byloje apeliantė išvis neturėjo būti įtraukiama į bylą kaip atsakovė ar kaip trečiasis asmuo. Apeliantė ginčo bute niekada faktiškai negyveno ir negyvena. Nėra aišku kokiais motyvais teismas padarė išvadą, kad apeliantė gyvena ginčo bute. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai ir neteisingai ieškovės patirtas 283,66 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apeliantės D. Č..

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą.

46. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Reiškia, teismas ieškovui gali tik pasiūlyti spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, tačiau negali už ieškovą parinkti tinkamo atsakovo, ar įsakmiai nurodyti ieškovui, kas ieškinyje turi būti nurodytas atsakovu.

47. Nagrinėjamu atveju, byloje buvo duomenys, kad D. Č. ginčo bute buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė turėjo pagrindą apeliantę D. Č. nurodyti atsakove bei prašyti ją iškeldinti sujos daiktais iš ginčo buto.

48. Šalies netinkamumas yra konstatuojamas bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad asmuo nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė D. Č. savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ginčo bute niekada faktiškai negyveno ir negyvena. Taip pat nurodė, kad artimiausiu metu ketina pakeisti savo deklaruotą gyvenamąją vietą.

49. Pažymėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog ji ginčo bute negyvena ir yra pakeitusi savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Minėti įrodymai pateikti tik su apeliaciniu skundu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas byloje turėjo duomenų, kad apeliantė D. Č. galimai ginčo bute negyvena. Pažymėtina, jog byloje pats ieškovės atstovas nurodė apeliantės kitą gyvenamąjį adresą – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu teismas apeliantei ir siuntė procesinius dokumentus. Dėl to, teismas galėjo pasiūlyti ieškovei D. Č. pašalinti iš atsakovų.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui turint duomenų, kad atsakovė D. Č. galimai negyvena ginčo bute ir yra netinkama atsakovė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį atsakovės D. Č. atžvilgiu.

51. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį atsakovės D. Č. atžvilgiu, sutiktina su apeliante, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos neturi būti teisiamos iš apeliantės.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsakovų D. Č., A. Č. ir jų nepilnamečių vaikų atsakovų: V. Č. ir V. Č. atžvilgiu, kurį naikinti ar pakeisti D. Č. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau nepagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį atsakovės D. Č. atžvilgiu, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas naikintinas iš dalies ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės R. K. ieškinys atsakovei D. Č. atmetamas. Taip pat naikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

53. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos sprendimą iš esmės panaikino tik vienoje dalyje ir toje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovės R. K. ieškinį atsakovei D. Č. atmetė. Iš esmės ieškovės ieškinys lieka tokiu pat procentu patenkintas iš dalies. Pažymėtina, jog nei ieškovė nei kiti atsakovai neskundė sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo pakartotinai teisėjų kolegija nebevertina. Tik jas perskirsto tarp likusių atsakovų, kurių atžvilgiu patenkintas ieškinys – ieškovei iš atsakovų D. Č. ir A. Č. priteistina po 425,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovas D. Č. sumoka ieškovei 425,50 Eur ir atsakovė A. Č. sumoka ieškovei 425,50 Eur. Byloje patirtos 12,54 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovų D. Č. ir A. Č. priteistina po 6,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Atsakovė D. Č. pirmojoje instancijoje bylą vedė pati, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Nagrinėjamu atveju atsakovo D. Č. apeliacinis skundas netenkintas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė byloje patyrė 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo D. Č. apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš atsakovo D. Č. priteistina 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

56. Atsakovės D. Č. apeliacinis skundas tenkintas. Atsakovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 78,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš ieškovės valstybei priteistina 78,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį atsakovės D. Č. atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės R. K. ieškinį atsakovei D. Č. atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po 425,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų D. Č. ir A. Č. po 6,27 Eur (šešis eurus 27 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. K. valstybei 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo D. Č. ieškovei R. K. 120,00 Eur (šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.