Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-790-1050/2020 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, bei pagal atsakovės S. V. priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) A.V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, D. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, bei pagal atsakovės S. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų.

2. 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės S. V. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. V. laikiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 610,00 EUR iki civilinės bylos išnagrinėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

15. Vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas – įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje. Įstatymo leidėjas CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtino lygias tėvo ir motinos teises ir pareigas savo vaikams. Abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Be to, įstatymų leidėjas nustatė tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaiko raidai sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei būklei (CK 3.192 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jeigu tai galima padaryti įvertinus tėvų turtinę būklę (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Jei to padaryti negalima, tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas paliko savo mažametę dukrą be išlaikymo prieš pat didžiausias metų šventes; dėl nesuprantamų priežasčių situaciją įvertino ne pagal prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, tačiau pagal asmeninius ieškovo interesus; nutartis priimta neobjektyviai vertinant byloje nustatytas aplinkybes.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė S. V. prašė iš ieškovo A. V. nepilnamečiui vaikui priteisti laikiną išlaikymą po 610,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašymas buvo grindžiamas vien tuo, kad ieškovas geranoriškai nebeteikia dukrai išlaikymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas išlaikymą teikia reguliariai, išskyrus išlaikymą už 2019 m. gruodžio mėnesį. Skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškovas jau buvo sumokėjęs visą išlaikymą ir jokių įsiskolinimų nebuvo, kaip ir šios nutarties priėmimo metu nėra duomenų apie ieškovo įsiskolinimą, taip pat nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo nusišalinimą ar nenorą geranoriškai teikti išlaikymą vaikui kol bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Šios aplinkybės neginčija ir pati apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad vieną kartą pavėlavo sumokėti išlaikymą, nėra pakankama išvadai, kad ieškovas nusišalino nuo pareigos išlaikyti vaiką ar tai daro piktybiškai ir dėl to yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ne tik į vienkartinį išlaikymo nepilnamečiui vaikui pavėluotą sumokėjimą, bet ir į kitas aplinkybes, susijusias su būsto, kuriame gyvena šalių vaikas, išlaikymą, prieš tai buvusį ieškovo elgesį išlaikant vaiką ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes apie ankstesnį ieškovo elgesį (reguliarų išlaikymo teikimą, prisidėjimą prie dukters išlaikymo, užtikrinant jos teisę į gyvenamąjį būstą), visiškai pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nagrinėjimo stadijoje nėra poreikio taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias teisės nuostatas, įpareigojančias teismą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti per 3 darbo dienas.

21. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

22. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasinaudojo įstatyme suteikta teise apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti ieškovui ir skundžiamą nutartį priėmė tik po to, kai buvo gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors įstatyme nustatytas bendrasis 3 darbo dienų terminas, per kurį privaloma išnagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau šiuo atveju neturėjo ir negalėjo būti taikomas, nes akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką nėra įmanoma pateikti atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nustačius šio termino nesilaikymą, vien ši aplinkybė nesudarytų pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms (įskaitant šalių turtinės padėties, vaiko poreikių ir pan.), šalys turi teisę vėl kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų pakeitimo, panaikinimo. Tikroji šalių turtinė padėtis, galimybė bei būtinumas teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bus nustatytos ir įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir kokia reikalinga optimali kiekvienam vaikui išlaikyti suma. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Šios aplinkybės rodo tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas, tik preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis, tik laikinai užtikrina nepilnamečių vaikų interesus.

24. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.