Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. S. skundą dėl 2022 m. balandžio 5 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 60 Eur bauda. R. S. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį su priekaba Neptun, (duomenys neskelbtini), priverstinai sustojo ten, kur sustoti ir stovėti yra draudžiama, nepastatė avarinio sustojimo ženklo, paliko ją stovėti važiuojamojoje dalyje, taip trukdydamas ir keldamas pavojų kitų transporto priemonių eismui.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Iš viso to darytina išvada, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, taigi asmuo negali atsakyti už kito asmens padarytą veiką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, tačiau to byloje padaryta nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

R. S. skunde teigia, kad administracinio nusižengimo nepadarė, nes tuo metu dirbo užsienyje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju institucija pakankamai nesiaiškino, ar administracinį nusižengimą iš tiesų padarė R. S. ir ar 2022 m. kovo 18 d. administracinio nusižengimo protokolą pasirašė R. S., o ne kitas asmuo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ant administracinio nusižengimo protokolo bei teismui pateikto R. S. skundo pasirašyti parašai yra iš esmės skirtingi, galimai pasirašyti skirtingų asmenų, todėl yra tikslinga atlikti papildomą tyrimą, siekiant tiksliai nustatyti, kas administracinio nusižengimo metu vairavo automobilį. Be to, pati institucija teismo posėdžio metu prašė teismo grąžinti skundo medžiagą institucijai, nes reikia atlikti papildomą tyrimą, apklausti liudytojus, peržiūrėti vaizdo įrašus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.