Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo I. S.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

<u o 4-» >cn d O* O 4-> O § ‘5b <D Pi Valstybinėje įmonėje buvo įregistruotas, o ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandoris Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinėje įmonėje įregistruotas nebuvo. Paaiškėjus šiai aplinkybei pati kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centrą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos nuosavybės teisės į valdomą nekilnojamąjį daiktą - ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau gavo atsakymą, kad prašymas yra atmestas, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas per kurį dovanojimo sutartis turėjo būti patekta registravimui. Be to, VĮ Registrų centro sprendime yra nurodyta, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Dovanojimo sandorio sudarymo metu tiek pati, tiek ir jos tėvas I. S. faktiškai buvo suklaidinti notaro, kuris parengė dovanojimo sutartį bei patvirtino nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, todėl įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu Žemės ir kito nekilnojamojo turte kadastro ir registro Valstybinei įmonei nebuvo pateikta registracijai ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis. 2000 m. liepos 17 d. atvykus į Šalčininkų rajono pirmąjį notarų biurą, notarės buvo paprašyta parengti dovanojimo sutartį bei patvirtinti nekilnojamojo turto, t. y. ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, o taip pat ir ½ dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį, notarė neinformuodama bei nieko nepaaiškinusi sudarė ne vieną dovanojimo sutartį, į kurią turėjo būti įtrauktas visas dovanojamas nekilnojamasis turtas, bet buvo sudarytos dvi atskiros nekilnojamojo turto dovanojimu sutartys, t. y. 2000 m. liepos mėnesio 17 d. dalies gyvenamojo namo ir ūkio pastatų dovanojimo sutartis (notaro registro Nr. 4154) ir 2000 m. liepos 17 d. žemės sklypo dovanojimo sutartis (notaro registro Nr. 4153). Kadangi nei pati, nei jos tėvas I. S., teisiškai nėra išprusę, todėl pasirašydami šias atskiras nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis sąžiningai klysdami buvo įsitikinę, kad pasirašo vieną sutartį dėl dalies gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir žemės sklypo dovanojimo, o kita sutartis yra tik pagrindinės sutarties kopija. Pažymėtina tai, kad Šalčininkų rajono pirmojo notarų biuro notarė nepaaiškino, kad pastaroji parengė dvi atskiras nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis ir, kad jas abi privalu pateikti registracijai Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinei įmonei. Todėl po nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio sudarymo per įstatymų nustatytą trijų mėnesių laikotarpį pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinei įmonei nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį tam, kad pastaroji būtų įregistruota, manydama, kad teisinė registracija yra atlikta visam jai padovanotam nekilnojamajam turtui. Nuo nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio sudarymo ji yra tiek ½ dalies gyvenamojo namo su ūkio pastatais, tiek ir ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Per visą šį laikotarpį ji prižiūri, valdo ir naudoja padovanotą žemės sklypo dalį ir jokių abejonių dėl to, kad nuosavybės teisės į padovanotą žemės sklypo dalį nėra registruotos jos vardu net nekilo iki to momento, kuomet iš tėvo I. S. atsitiktinai sužinojo, jog žemės sklypo dalies dovanojimo sandoris nėra registruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinėje įmonėje. Tėvas I. S. taip pat buvo įsitikinęs, kad ji yra padovanotos ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, kadangi dovanojimo sandoris atitiko jų abiejų valią. Be to, sandoris buvo visiškai įvykdytas – I. S. siekė padovanoti, o ji – priimti nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos pareiškimo, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2000 m. liepos 17 d. tarp I. S. ir pareiškėjos buvo ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis. Sutartį patvirtino Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Česlava Bogdiun, registro numeris 4153 (b. l. 7). 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registro centrą dėl nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo atmesti kadangi sutartis pateikta praleidus įstatymų nustatytą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre terminą (b. l. 9).

2000 m. liepos 17 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. 1964 m Civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai ir per tris mėnesius įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis, nes įstatymas numatė galimybę jį atnaujinti (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja per 1964 m. Civilinio kodekso nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties neįregistravo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėja nurodo maniusi, kad 2000 m. liepos 17 d. buvo sudaryta viena nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis, ir jai pateiktos jos kopijos, šią sutartį įregistravo ir manė, kad be kito turto įregistravimo taip pat bus įregistruotos nuosavybės teisės ir į ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teigia buvusi suklaidinta notaro. Termino praleidimo priežastimi pareiškėja taip pat įvardija savo teisinį neišprusimą. Pareiškėja nurodo sužinojusi, kad praleido terminą sandoriui registruoti tik tuomet, kai tėvui I. S. nusprendus likusią nekilnojamojo turto dalį padovanoti jos seseriai ir bei tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkio pastatų dovanojimo sandoris Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro

<u o 4-» >cn d O* O 4-> O § ‘5b <D Pi Valstybinėje įmonėje buvo įregistruotas, o ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandoris Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinėje įmonėje įregistruotas nebuvo, o kreipusis į VĮ Registrų centrą buvo netenkintas jos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymas įregistruoti dovanojimo sutarties pagrindu įgytas nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo daikto.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškimą, konstatuotina, jog galima abejoti, kad pareiškėjai nebuvo išaiškintas dovanojimo sutarties registravimo būtinumas. Be to, toks reikalavimas nurodytas pačioje sutartyje. Tačiau yra pagrindo manyti, kad pareiškėja J. S. dėl teisinių žinių neturėjimo galėjo nesuvokti sandorio neįregistravimo pasekmių, o vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.

Kaip matyti, pareiškėja J. S. sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamąjį daiktą. Be to, sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – I. S. siekė dovanoti, o pareiškėja siekė priimti dovanojamą nekilnojamąjį turtą. Įrodymų, kad sandoris dėl kažkokių priežasčių įvyko ne sutarties šalių gera valia ar dėl kitų priežasčių, išskyrus registravimą, galėtų būti niekinis ar galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nepateikta. Minėtas sandoris sudarytas notarine tvarka, šalių valia nustatyta ir įforminta rašytine sutartimi, kaip to reikalavo įstatymas.

Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja teisėtai įsigijo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, jį valdė ir disponavo juo, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjos kaip sąžiningo turto įgijėjo teisė disponuoti jai priklausančia nuosavybe.

Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 578 straipsniais,

Nutaria:

Pareiškėjos J. S. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti 2000 m. liepos 17 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės (notaro registro Nr. 4153), kurios pagrindu pareiškėja J. S. įgijo ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.