Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2016 m. gegužės 23 d. surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2016 m. gegužės 22 d. 13.30 val. Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, sukdamas į kairę į pagrindinį kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės ir spausdamas akceleratoriaus pedalą, sukėlė automobilio ratų šoninį padangų slydimą. 2016 m. gegužės 22 d. rašytiniame paaiškinime M. J. nurodė, jog tą dieną iki parduotuvės automobilį jis vairavo būdamas blaivus. Su draugu apsipirkęs parduotuvėje jis išvažiavo iš žvyrkelio aikštelės į asfaltą, per daug paspaudė sankabos pedalą, ratai prasisuko ir per posūkį išsinėrė ratas. Gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 17).

2016 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresnioji specialistė L. B. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-62725254-16, kuriuo pripažino M. J. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskyrė 300 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi M. J. skundo netenkino. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda M. J. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad jam skirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, individualios atsakomybės principą, turės auklėjamąjį poveikį ir nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš skundo argumentų matyti, kad iš esmės skundas motyvuojamas tuo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra visų privalomųjų požymių, būtinų kvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Taip pat skundu keliamas bausmės individualizavimo klausimas ir prašoma pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nėra jokio skirtumo, ar asmuo automobilį privertė slysti tyčia, panaudodamas rankinį automobilio stabdį, spausdamas automobilio akceleratoriaus pedalą bei kitokiais būdais, ar automobilis šonu ėmė slysti dėl neatsargaus atsakomybėn patraukto asmens elgesio, jam netinkamai įvertinus kelio dangos būklę ir kitas eismo sąlygas, nepasirinkus saugaus automobilio greičio ar išbandant ratų sukibimą su kelio danga, nes visais atvejais šonu slystantis ir dėl to sunkiau kontroliuojamas automobilis sukelia pavojų eismo ar kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui nepriklausomai nuo to, ar asmuo padarė tai tyčia, ar ne, ar šalia yra kitų eismo dalyvių bei svetimo turto, ar jų nėra, tačiau kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį svarbiausia yra nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui, bet ne kiekvieną KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas.

Skundu nurodoma, kad M. J. chuliganiškų paskatų neturėjo. Tačiau, apygardos teismo nuomone, tokia pateikta įvykio versija yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami jo veiksmuose konstatuoti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalies, sudėtį.

Priešingai, nei teigiama skunde, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje faktinėms aplinkybėms nustatyti ir jo kaltei įrodyti rėmėsi policijos pareigūnų ir liudytojo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tarnybiniu pranešimu. Nors skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai D. P. ir I. G. parodymams teikė pirmenybę prieš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotus paaiškinimus ir jo pateiktą rašytinę medžiagą, taip pat nurodoma, jog su šiomis liudytojomis santykiai yra konfliktiški ir jos nepagrįstai siekė jį apkalbėti, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiais argumentais.

Liudytoja D. P. parodė, kad išgirdo padangų cypimą ir nukreipusi žvilgsnį į tą pusę pamatė, kaip automobiliu aplink parduotuvę „paišomos saulutės“, dulkių debesį, skraidančius akmenis. Tuomet automobilis dideliu greičiu įvažiavo į pagrindinį kelią, o nuo didelio greičio nusimovė padanga. Buvo dviese. Dar bandė patys pasikeisti padangą, bet nerado rakto. Tuomet kažkas sušuko, kad atvyksta policija, todėl jie nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tuomet atvyko žalias automobilis, kurį vairavo mergina. Jie susirinko alkoholinius gėrimus iš savo automobilio ir išvažiavo. Visa tai sukėlė jos pasipiktinimą ir kėlė pavojų su ja buvusiems mažamečiams vaikams. Nuo tos vietos, kur ji buvo su drauge ir vaikais, iki parduotuvės aikštelės buvo apie 20 metrų. Iki to įvykio M. J. ir jo draugo ji nepažinojo.

Liudytoja I. G. teisme parodė, kad iki to įvykio M. J. nepažinojo. Ji dirba (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. 2016 m. gegužės 22 d. ryte jie atvyko į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų ir išvažiavo „piešdami saules“. Tuomet ji nematė, kas vairavo automobilį. Po kokių trijų valandų jie vėl grįžo į parduotuvę, vėl pirko alkoholinių gėrimų. Išėjusi iš paskos jų į lauką, pamatė dulkes, skraidančius akmenis, „piešiamas saules“. Buvo didelis garsas, cypė padangos. Vairavo M. J.. Nusimovus padangai, atvyko mergina, su kuria jie išvažiavo. Prie parduotuvės buvo daug žmonių.

Liudytojas A. A., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d., dirbdamas kartu su tyrėju T. R., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis chuliganiškai važinėja, nusimovė padanga. Atvykę prie parduotuvės, kiek tolėliau rado tą automobilį, kurio dešinės pusės priekinis ratas buvo nusimovęs. Aikštelėje matė važiavimo žymes, buvo giliai „prakasta“, kažkiek buvo prakirstas asfaltas. Greičiausiai dėl nusimovusio rato. Asmenų prie automobilio nebuvo. Priėję liudytojai pasakė, kad automobilį vairavę asmenys nuvažiavo link ežero. Tuomet jie su kolega nusprendė ten nuvažiuoti ir pagal nurodytus požymius minėtus asmenis rado einančius keliu. M. J. prisipažino, kad vairavo automobilį ir per daug nuspaudė akceleratoriaus pedalą. Nurodė, jog kelio danga buvo žvyrkelis. Padanga, jo nuomone, išsinėrė nuo staigaus sukimo ir greito važiavimo.

Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti ištirtais duomenimis, liudytojo policijos pareigūno ir liudytojų I. G. ir D. P. parodymais, kadangi šie yra pakankamai nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą patvirtinantys ir išsamūs, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai vertintini tik kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį, jų objektyviai ir neginčytinai nepatvirtina jokie duomenys. Bylos duomenimis nenustatytas parodymus teikusių asmenų suinteresuotumas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apkalbėti.

Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad M. J. būtent iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams tyčia automobilį privertė slysti šonu, suktis ratu, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir sau, tuo jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Taip pat apygardos teismas mano, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nėra. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, jog skunde apygardos teismui nenurodomos jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog M. J. apylinkės teisme nurodyta aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl to, jog jo mama yra neįgali, nesuteikia pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kadangi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Be to, apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog M. J. yra ne kartą baustas administracine tvarka, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus charakterizuoja M. J. kaip nerūpestingą, neatidų vairuotoją, kuris nelinkęs paisyti nustatytų taisyklių ir visuomenėje nusistovėjusių normų.

Apygardos instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį priimta išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsniu). M. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą ir administracinė nuobauda paskirta tinkamai.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.