Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda M. J., jo atstovui advokatui R. K.,

institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2016 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-62725254-16, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresnioji specialistė L. B. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-62725254-16, kuriuo pripažino M. J. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir jam paskyrė 300 € baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismo posėdžio metu M. J. ir jo atstovas advokatas R. K. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. Nurodė, jog pačių faktinių bylos aplinkybių M. J. bylos nagrinėjimo metu neneigė. Tačiau L. B. skirdama nuobaudą neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes. Chuliganiškas vairavimas yra toks, kuris yra priežastiniame ryšyje su KET pažeidimu. Protokole nurodyta, jog M. J. pažeidė KET 5, 6, 9 punktų reikalavimus. Šie reikalavimai yra bendro pobūdžio, taikomi visiems eismo dalyviams. Tačiau chuliganiškas vairavimas reikalauja tyčios, t. y. turi būti pažeisti ne bendro pobūdžio reikalavimai, o konkrečios kelių eismo taisyklės. Automobilio ratų prasisukimas savaime negali kelti pavojaus kelių eismo dalyvių saugumui. Chuliganiškų paskatų, tyčios sukelti aplinkinių pasipiktinimą nebuvo. Remtis vien tik liudytojų paaiškinimais traukiant jį administracinėn atsakomybėn negalima. M. J. nurodė, jog tą dieną buvo Požerės poilsiavietėje ir sugalvojo su draugu nuvažiuoti į parduotuvę. Aikštelės kelio danga buvo nelygi, grublėta, su žvyru, o jo automobilio padanga buvo pustuštė, todėl jam sukant į kairę ta padanga nusimontavo. Jis žinodamas, jog gali sukelti kažkokį pavojų kitiems, sustojo dešinėj kelio pusėj. Paskambino tėčiui, kad atvežtų atsarginę padangą, o pats su draugu, atvykus kitiems draugams, išvyko atgal į Požerės poilsiavietę. Ten atvyko policijos pareigūnai ir atsivežė jį į įvykio vietą. Kalta kelio danga.

Institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovė L. B. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

Liudytoja D. P. teisme parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 13.30 val. ji buvo atvykusi pas draugę gerti kavos. Kadangi buvo gražus oras, jos su trimis mažamečiais vaikais kavos atsigerti išėjo į kiemą. Tuomet jos išgirdo padangų cypimą ir nukreipusios žvilgsnį į tą pusę pamatė kaip automobiliu Audi aplink parduotuvę „paišomos saulutės“, dulkių debesį, skraidančius akmenis. Tuomet automobilis dideliu greičiu įvažiavo į pagrindinį kelią, o nuo didelio greičio nusimontavo padanga, todėl dar pavažiavę apie kokį 20 metrų jie sustojo. Buvo dviese. Akivaizdžiai vairuotojas buvo neblaivus, eidamas vinguriavo, keikėsi. Dar bandė patys pasikeisti padangą, bet nerado rakto. Tuomet kažkas sušuko, kad atvyksta policija, todėl jie nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio. Tuomet atvyko žalias automobilis, kurį vairavo mergina. Jie susirinko alkoholinius gėrimus iš savo automobilio ir išvažiavo. Visa tai sukėlė jos pasipiktinimą, ir kėlė pavojų su ja buvusiems mažamečiams vaikams. Nuo tos vietos, kur ji buvo su drauge ir vaikais iki parduotuvės aikštelės buvo apie 20 metrų. Iki to įvykio M. J. ir jo draugo ji nepažinojo.

Liudytoja I. G. teisme parodė, kad iki to įvykio M. J. nepažinojo. Ji dirba Požerės kaime esančioje parduotuvėje. 2016 m. gegužės 22 d. ryte jie atvyko į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų ir išvažiavo „piešdami saules“. Tuomet ji nematė, kas vairavo automobilį. Po kokių trijų valandų jie vėl grįžo į parduotuvę, vėl pirko alkoholinius gėrimus. Išėjusi iš paskos jų į lauką, pamatė dulkes, skraidančius akmenis, „piešiamas saules“. Buvo didelis garsas, cypė padangos. Vairavo M. J.. Nusimontavus padangai, atvyko mergina, su kuria jie išvažiavo. Policiją iškvietė netoli gyvenantys žmonės, kurie turi mažametę dukrą. Dėl jos ir iškvietė. Prie parduotuvės buvo daug žmonių.

Liudytojas A. A., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. dirbdamas kartu su tyrėju T. R., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis chuliganiškai važinėja, išsimontavo padanga. Atvykę prie parduotuvės, kiek tolėliau rado tą automobilį, kurio dešinės pusės priekinis ratas buvo išsimontavęs. Aikštelėje matė važiavimo žymes, buvo giliai „prakasta“, kažkiek asfaltas buvo prakirstas. Greičiausiai dėl išsimontavusio rato. Asmenų prie automobilio nebuvo. Automobilis buvo užrakintas. Priėję liudytojai papasakojo, kad buvo du asmenys, nurodė, kaip jie atrodė. Kažkas pasakė, kad jie nuvažiavo link ežero. Tuomet jie su kolega nusprendė ten nuvažiuoti ir pagal nurodytus požymius minėtus asmenis rado einančius keliu. Pastarieji akivaizdžiai buvo neblaivūs, bet nurodė, jog gėrė po įvykio. M. J. prisipažino, kad vairavo automobilį ir per daug nuspaudė akseleratoriaus pedalą. Tačiau tvirtino, jog vairavo blaivus. Jis su kolega nubraižė įvykio schemą, padarė nuotraukas, paėmė liudytojų paaiškinimus. Nurodė, jog kelio danga buvo žvyrkelis. Padanga, jo nuomone, išsinėrė nuo staigaus sukimo ir greito važiavimo.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Nustatyta, jog M. J. 2016 m. gegužės 23 d. surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, jog jis, 2016-05-22 13.30 val(duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, sukdamas į kairę į pagrindinį kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės ir spausdamas akseleratoriaus pedalą sukėlė automobilio ratų šoninį padangų slydimą. 2016 m. gegužės 22 d. rašytiniame paaiškinime M. J. nurodė, jog tą dieną iki parduotuvės automobilį vairavo jis būdamas blaivus. Su draugu apsipirkęs parduotuvėje, jis išvažiavo iš žvyrkelio aikštelės į asfaltą, per daug paspaudė sankabos pedalą, ratai prasisuko ir per posūkį išsinėrė ratas. Gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 17).

2016 m. birželio 6 d. nutarimu M. J. paskirta administracinė nuobauda Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalies pagrindu - 300 € bauda ir 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)648/2011). Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad M. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teismo posėdžio metu liudytojų D. P., I. G., vyriausiojo patrulio A. A. duoti parodymai įrodo, kad būtent M. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje chuliganiškai vairavo automobilį Audi A4. Be šių liudytojų parodymų, M. J. kaltę patvirtina ir tarnybiniame pranešime, policijos pareigūnų darytose fotonuotraukose, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota informacija. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Teismas pažymi, jog liudytojų D. P., I. G., vyriausiojo patrulio A. A. parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir identiškai atitinka įvykio aplinkybes nurodytas pirminiuose jų pateiktuose raštiškuose paaiškinimuose bei tarnybiniame pranešime. Nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo netikėti D. P., I. G., policijos pareigūno, atlikusio savo tarnybines pareigas, asmeniškai nepažįstančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, parodymais, abejoti jų patikimumu, nes jie atitinka kitais byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, nepagrįstu M. J. nubaudimu.

Teismas turi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. paaiškinimų objektyvumu, nes jie nėra visiškai nuoseklūs. Iš karto po pažeidimo padarymo jis gailėjosi dėl pažeidimo. Skunde bei teismo posėdžio metu faktinių bylos aplinkybių iš esmės neneigė, tačiau savo kaltės dėl įvykio nepripažino. Nurodė, jog aikštelės danga bei galbūt netyčia per daug paspaustas akseleratoriaus pedalas galėjo sukelti didesnį triukšmą. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, nurodyti skunde bei duoti teismo posėdžio metu, kad jis chuliganiškai nevairavo, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, yra paneigti anksčiau aptartų įrodymų visuma, jai prieštarauja, todėl teismas juos vertintina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę.

Sprendžiant ar veika yra chuliganiškas vairavimas ar elementarus kelių eismo taisyklių pažeidimas, reikėtų įvertinti kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, atsakant į klausimą ar kelių eismo taisyklės pažeistos dėl neatsargumo ar tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą ir sukeliant pavojų eismo dalyviams. M. J. teigia, jog jo važiavimas aikštelėje niekam nekėlė grėsmės, tačiau teismas pažymi, jog vien tai, kad pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padarytas pažeidimas nėra pavojingas. Šiuo atveju akivaizdu, kad sukeldamas automobilio ratų šoninį slydimą M. J. nesilaikė elementarių moralės bei elgesio normų, norėjo pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, rodė nepagarbą visuomenei, sukėlė pavojų savo ir keleivio M. K. saugumui be jokios realios priežasties, dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties, todėl toks jo elgesys pripažįstamas kaip chuliganiškas vairavimas. Be to, chuliganišką M. J. vairavimą apibūdina ir tai, kad jis šonu slysdamas viešoje vietoje važiavo ne dėl eismo būtinumo. Teismas pažymi, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl M. J. skunde nurodyti teiginiai, kad jo vairuojamas automobilis negalėjo kelti jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes šalia nebuvo nei vieno eismo dalyvio, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.

Byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka padaryti išvadą dėl M. J. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą – chuliganiškai vairavus transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto pažeidimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Skunde M. J. prašė teismo nutraukti bylą arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį, kuria jam atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš 2016 m. birželio 6 d. nutarimo matyti, jog M. J. skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nutarime nurodyta tai, kad jis padėjo išsiaiškinti pažeidimą, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodyta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma nuobauda. Galimybė neskirti sankcijoje numatytos nuobaudos numatyta ATPK 30¹ straipsnyje, kurio nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-78-697/2015).

M. J. nurodė, kad jo mama yra neįgali, jai nustatytas 50 procentų darbingumas. Tačiau teismo vertinimu, šeimyninė padėtis negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažeidėjo artimųjų asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Be to, M. J. yra ne kartą baustas administracine tvarka. Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus liudija, kad pažeidėjas anksčiau yra padaręs daugybę Kelių eismo taisyklių pažeidimų – ne kartą automobiliu viršijo greitį, vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sukėlė eismo įvykį, važiavo automobilyje neužsisegęs saugos diržo, vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone ir kt. Šie duomenys neigiamai apibūdina M. J. kaip nerūpestingą, neatidų vairuotoją. Pažymėtina ir tai, jog įvykio metu turėjo ne vieną galiojančią nuobaudą. Be to, nors teismo posėdžio metu M. J. faktinių bylos aplinkybių neneigė, tačiau savo kaltės nepripažino, dėl padaryto teisės pažeidimo nesigailėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nenustatė tokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir netaikyti M. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda M. J. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad jam skirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, individualios atsakomybės principą, turės auklėjamąjį poveikį ir nėra per griežta.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniosios specialistės L. B. 2016 m. birželio 6 d. nutarimas, priimtas laikantis įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

2016 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniosios specialistės L. B. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-62725254-16, palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.