Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.1.; 2.5.10.5.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4. (S)

2016 m. kovo 22 d.

tretiesiems asmenims A. Š., V. S., G. K., UAB „Valkirsta“ direktoriui V. S., jo atstovei advokatei Rimai Žiautienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams S. M., R. J. M., BUAB „Šilrausa“, tretiesiems asmenims A. Š., V. S., G. K., UAB „Valkirsta“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. M., R. J. M. ir UAB „Šilrausa” 8 196,25 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-08-22 tarp ieškovo ir atsakovo S. M. buvo sudaryta ilgalaikė žemės sklypo nuomos sutartis dėl 19,9652 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos tikslu vykdyti minėtame sklype žemės ūkio veiklą. Minėtos sutarties 11 p. numato, kad šios sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo schema, be to, sudarant minėtą nuomos sutartį, atsakovui buvo įteiktas ir Nekilnojamojo turto registro išrašas. Žemes sklypo plane bei minėtame išraše nurodyta, kad bendras sklypo plotas yra 27,3308 ha, iš kurių 19,9612 ha yra žemės ūkio paskirties žemė, o 4,1258 ha - saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Sudarant nuomos sutartį, buvo aptartos ir nurodytos ribos žemės ūkio veiklai vykdyti, į kurias neįėjo miško plotas. Nuomos sutarties 6 p. numato, kad nuomos gavėjas savo nuožiūra ir laisva valia pasirenka gamybos procesų vykdymo būdus, tuo nepablogindamas nuomos gavėjui privažiavimo iki turimos nuosavybės esančios šiame sklype, ir be išankstinio derinimo iškerta savaime prižėlusius medžius ir krūmus. LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyris 2014 m. lapkričio mėn. nustatė, kad minėtame sklype, neteisėtai plynu kirtimu iškirsta 2,4 ha miško, padaryta žala - 8 196,25 EUR. 2013-11-05 atsakovas R. J. M., sudarė sutartį su UAB „Šilrausa“, pagal kurią pastaroji įsipareigojo išpjauti krūmynus minėtame ieškovo sklype. Atsakovas UAB „Šilrausa“ subrangos pagrindu pasamdė trečiuosius asmenis UAB „Valkirsta“, G. K. ir V. S., jog šie atliktų atsakovų R. J. M. ir UAB „Šilrausa“ nurodytus kirtimo darbus. Jie, plynu kirtimu neišnuomotoje žemės sklypo dalyje, iškirto 2,4 ha miško bei ieškovui padarė žalos. Atsakovai S. M. ir R. J. M. netinkamai vykdė sudarytą nuomos sutartį, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes R. J. M., sudaręs sutartį su UAB „Šilrausa“ dėl iškirtimo, nurodė netinkamas kirtimo ribas (t.y. nurodė/leido kirsti visame žemės sklype, nors pagal minėtą nuomos sutartį buvo išnuomota tik dalis sklypo, kurioje nėra miško ir kuri tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti), taigi tokiu būdu neužtikrino, kad nebūtų padaryta žalos ieškovui. Atsakovas UAB „Šilrausa“, sudaręs sutartį su R. J. M., neturėdamas išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto ieškovo sklype mišką, tuo padarydamas ieškovui žalą. Dėl atsiradusios žalos atsakovams kyla civilinė atsakomybė, todėl jie privalo solidariai atlyginti ieškovui padarytą žalą. Ieškovas pateikė atsakovams rašytines pretenzijas, prašydamas atlyginti žalą, tačiau atsakovai jos neatlygino.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį prašė tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų 8 196,25 EUR turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prašymus, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus.

Atsakovai S. M. ir R. J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu R. J. M. buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 294 str. 1 d., tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2015-05-05 Valstybinė miškų tarnyba R. J. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 62¹ str. 4 d. Kadangi nuomos sutarties sąlygos leido ieškovo sklype kirsti krūmynus, R. J. M. su UAB „Šilrausa” atstovu nuvyko į išsinuomotą sklypą bei parodė V. J. sklypą ir planą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Šilrausa” direktorius V. J. R. J. M. paaiškino analogiškai, kad, prieš pradedant darbus, paims sklypo plano kopiją ir tada susiras sklypo riboženklius. R. J. M. UAB „Šilrausa” direktoriui paaiškino, jog šis gali sklypą išvalyti nuo krūmokšnių ir pavienių savaiminio užsisėjimo medžių bei sudarė tokios paslaugos sutartį. Paaiškino, kad R. J. M. nei UAB „Šilrausa” direktoriui V. J., nei tretiesiems asmenims nėra užsiminęs apie sklype esančių didelių medžių kirtimą (plyną kirtimą), nes tam būtų reikėję atitinkamo leidimo. Žala atsirado ne dėl atsakovų R. J. M. ir S. M. veiksmų, o dėl kirtėjų savavališkų veiksmų, kurie neturėdami atitinkamo leidimo kirsti mišką savavališkai tai padarė, o medieną pasiėmė. Tai patvirtina ir sutartis, kurioje šalys aiškiai apibrėžė atliktinų darbų ribas, t.y. krūmynų kirtimą, ir nustatė kainą. Jokie kiti darbai nebuvo užsakyti ir numatyti, todėl jiems neaišku, kaip jų elgesys gali būti vertinamas, kaip aplaidus ir nerūpestingas. Nesutinka su ieškinio argumentu, kad atsakovai galėjo ir turėjo užtikrinti, kad kirtimo darbus atlikę asmenys nepažeistų tam tikrų reikalavimų, tačiau to nepadarė ir tokios kaltės formos civilinę atsakomybę reglamentuojantys įstatymai nenumato, todėl atsakovų (M.) solidari atsakomybė kartu su neteisėtus kirtimus atlikusią įmone čia negalima. Ieškovui turtinė žala buvo padaryta ne dėl to, kad atsakovas R. J. M. sudarė sutartį krūmynams iškirsti, o dėl neteisėto medienos iškirtimo ir pagrobimo, t.y. dėl tiesioginių UAB „Šilrausa“ ir trečiojo asmens UAB „Valkirsta“ darbuotojų ir samdytų asmenų veiksmų. Mano, kad atsakomybė už atsiradusią žalą tenka mišką kirtusiems asmenims, nes jie privalėjo vadovautis esamais dokumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė, atsižvelgdama į tai, kad Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.3.-231-732/2015 įsiteisėjęs, su ieškiniu iš esmės sutiko, žalos dydžio neginčijo, ji, kaip atstovaujanti atsakovą S. M. ir R. J. M., prašė ieškinį atmesti S. M. atžvilgiu, kadangi jis nebuvo organizatorius ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Paaiškino, kad atsakovas S. M. tik sudarė sutartį su ieškovu, o viską organizavo tėvas R. J. M.. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus.

Atsakovas BUAB „Šilrausa“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį kviestas bankroto administratorius neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Trečiojo asmens UAB „Valkirsta“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad BUAB „Šilrausa“ yra samdžiusi UAB „Valkirsta“, kad atliktų tam tikrus darbus ir atsakovo BUAB „Šilrausa“ direktorius nurodė kiek darbų turėjo atlikti ir kokia apimtimi. Pažymėjo, kad UAB „Valkirsta“ jokių medžių nekirto, jie tik dalyvavo išvežant smulkintą medieną ir trečiųjų asmenų klausimas dėl atsakomybės priklausys nuo šios bylos baigties. Trečiojo asmens direktorius V. S. papildomai paaiškino, kad jis negalėjo žinoti tarpusavio susitarimo tarp M. ir UAB „Šilrausos“. Jis klausė M. ar dokumentai tvarkingi, ar gali kirsti, jis parodė sklypo ribas. M. atvyko, kai buvo atlikta apie 80 proc. darbų, tačiau jokių pastabų, kad daro kažką ne taip, nebuvo.

Tretysis asmuo G. K. patvirtino viską, ką pasakė V. S.. Nurodė, kad R. J. M. viską tvarkė: rodė ribas, planus.

Tretysis asmuo V. S. ir A. Š. taip pat patvirtino, kad R. J. M. viską tvarkė: rodė ribas, planus. S. M. jie niekada nematė. Buvo kalba iškirsti apie 30 ha ir palikti tik kelis medžius.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2013-08-22 tarp ieškovo ir atsakovo S. M. buvo sudaryta ilgalaikė žemės sklypo nuomos sutartis dėl 19,9652 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos tikslu vykdyti minėtame sklype žemės ūkio veiklą. Sutarties 11 p. numatė, kad šios sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo schema, taip pat, sudarant minėtą nuomos sutartį, atsakovui buvo įteiktas ir Nekilnojamojo turto registro išrašas. Žemes sklypo plane bei minėtame išraše nurodyta, kad bendras sklypo plotas yra 27,3308 ha, iš kurių 19,9612 ha yra žemės ūkio paskirties žemė, o 4,1258 ha - saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Sutarties 6 p. numatė, kad nuomos gavėjas savo nuožiūra ir laisva valia pasirenka gamybos procesų vykdymo būdus, tuo nepablogindamas nuomos gavėjui privažiavimo iki turimos nuosavybės esančios šiame sklype, ir be išankstinio derinimo iškerta savaime prižėlusius medžius ir krūmus. 2013-11-05 atsakovas R. J. M., sudarė sutartį su UAB „Šilrausa“, pagal kurią pastaroji įsipareigojo išpjauti krūmynus minėtame ieškovo sklype. Atsakovas UAB „Šilrausa“ subrangos pagrindu pasamdė trečiuosius asmenis UAB „Valkirsta“, G. K. ir V. S., jog šie atliktų atsakovų R. J. M. ir UAB „Šilrausa“ nurodytus kirtimo darbus. Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių.

LR CK 6.263 str.1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. LR CK 6.264 str. nuostatomis samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. LR CK 6.245 str. 4 d. nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Ieškovas, pareikšdamas ieškinio reikalavimą dėl jam padarytos žalos, privalo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Pagal LR CPK 182 str. 2 p. nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais įsigaliojus teismo sprendimui. 2015-11-20 Molėtų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-231-732/2015 buvo priimtas nutarimas, kuris yra įsiteisėjęs ir kuriuo nubaudė R. J. M. pagal LR ATPK 62¹ str. 4 d. 3620 EUR bauda. R. J. M. buvo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais neteisėtai, neturėdamas leidimo, organizavo krūmų ir pavienių medžių iškirtimą, dėl ko R. J. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo plynai iškirsta 2,4 ha miško (283 ktm žalių medžių) ir padaryta 5144,14 EUR žala aplinkai; M. Ž. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo plynai iškirsta 0,7 ha miško (107,067 ktm medžių) ir padaryta 1698,96 EUR žala aplinkai. Iš į bylą pateikto LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2014-11-12 pranešimo Nr. S-7K-03-41 apie padarytos žalos apskaičiavimą, matyti, kad neteisėtu kirtimu padaryta žala savininkui (ieškovui) – 8 196,25 EUR (28 300 Lt). Kadangi atsakovo R. J. M. neteisėti veiksmai yra nustatyti minėtu įsiteisėjusiu prejudicinę reikšmę turinčiu teismo nutarimu administracinėje byloje, šio fakto papildomai įrodinėti nereikia. Pažymėtina, kad byloje dėl žalos dydžio ginčo nėra.

Atsakovų atstovė advokatė prašė ieškinį, dalyje dėl solidarios žalos priteisimo iš S. M., atmesti, nes neva nėra jo neteisėtų veiksmų.

LR CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų yra neteisėtas veikimas, t. y. civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Atsakovai S. M. ir R. J. M. netinkamai vykdė sudarytą nuomos sutartį ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. R. J. M. sudaręs sutartį su UAB „Šilrausa“ dėl kirtimo, nurodė netinkamo kirtimo ribas ir tokiu būdu neužtikrino, kad nebūtų padaryta žalos ieškovui. UAB „Šilrausa“ minėtos sutarties pagrindu, iškirto ieškovo sklype ne tik krūmynus, bet ir mišką (kuriam kirsti reikalingas leidimas, o tokio įmonė neturėjo) tuo padarydamas ieškovui žalą. S. M. ir R. J. M. galėjo ir turėjo žinoti bei žinojo, jog pagal sudarytą nuomos sutartį turi teisę kirsti tik savaime prižėlusius medžius ir krūmus, ir tik išnuomotoje žemės sklypo dalyje (19,9652 ha) bei galėjo ir turėjo užtikrinti, kad kirtimo darbus atlikę asmenys nepažeistų šių reikalavimų, tačiau to nepadarė. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad jeigu atsakovai S. M. ir R. J. M. būtų laikęsi minėtų reikalavimų, žalos nebūtų kilę.

Ieškovas prašo žalą iš atsakovų priteisti solidariai ir vadovaujasi LR CK 6.6 str. 3 d., kurioje nurodyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (LAT 2008-03-26 nutartis Nr. 3K-7-59/2008). Byloje nustatyta, kad atsakovus siejo bendri neteisėti veiksmai, jie prisidėjo prie žalos padarymo ir dėl jų veiksmų ieškovas patyrė 8 196,25 EUR žalą. Ieškovas 2015-03-23 pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl solidarios žalos atlyginimo, tačiau atsakovai žalą atlyginti gera valia nesutiko.

Solidariai iš atsakovų ieškovui, ginant jo pažeistas teises ir ieškinį tenkinant visiškai, priteistina 8 196,25 EUR patirtai žalai atlyginti.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kadangi byla Molėtų rajono apylinkės teisme iškelta 2015-09-17, palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos dienos.

Patenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 EUR sumokėtas žyminis mokestis ir 1 124,46 EUR už išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 1 154,46 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovas sumokėjo 30 EUR žyminio mokesčio, o už ieškinį šioje byloje mokėtinas 184 EUR žyminis mokestis, todėl iš atsakovų valstybei priteistina 154 EUR žyminio mokesčio.

Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš atsakovų valstybei priteistinos 13,55 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 185 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir BUAB „Šilrausa“, j.a.k. 302615707, solidariai 8 196,25 EUR (aštuonis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus, 25 ct) padarytai žalai atlyginti, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (8 196,25 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 154,46 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus, 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir BUAB „Šilrausa“, j.a.k. 302615707, valstybei po 51,33 EUR (penkiasdešimt vieną eurą, 33 ct) žyminio mokesčio ir po 4,52 EUR (keturis eurus, 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurie turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.