- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-1764-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02934-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Suinteresuotas asmuo
- Energijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Blokelių gamykla“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje, dėl termino paduoti prieštaravimus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Energijos skirstymo operatorius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Blokelių gamykla“ bankroto administratoriaus įgaliotasis asmuo R. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino civilinėje byloje Nr. eL2-5162-637/2017 prieštaravimams pateikti, atnaujinimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Blokelių gamykla“ iškelta bankroto byla. Teigia, jog bankroto administratoriui apie ginčijamą 2017 m. vasario 27 d. nutartimi priteistą skolą tapo žinoma tik 2017 m. rugsėjo 4 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-09-14 nutartimi atsisakė priimti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Blokelių gamykla“ bankroto administratoriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Admonitus“, prašymą dėl termino atnaujinimo bei bankroto administratoriaus pateiktus prieštaravimus. Nurodė, kad ginčijamas teismo įsakymas įsiteisėjo 2017-04-28, o vykdomasis dokumentas perduotas vykdymui.Taip pat nurodė, kad LR CPK XXIII skyriaus nuostatos nereglamentuoja prašymo dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti priėmimo atsisakymo, todėl teismas taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir atsisakė priimti prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Blokelių gamykla“ bankroto administratoriaus įgaliotasis asmuo R. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-14 nutartį bei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodė, kad teismas savo nutartyje nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo nagrinėti bankroto administratoriaus pateiktą prašymą, nes Klaipėdos apygardos teisme BUAB „Blokelių gamykla“ bankroto byloje bus sprendžiamas klausimas dėl AB “Energijos skirstymo operatorius” kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Mano, jog Klaipėdos apygardos teismas, vadovaujantis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomo vykdymo principu, privalės vadovautis įsiteisėjusiu 2017-02-27 teismo įsakymu dėl priteistos skolos ir įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo šioje dalyje nebus galima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ar bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai taikė termino skolininko prieštaravimams paduoti praleidimo teisines pasekmes, pažymi, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę prieštarauti kreditoriaus pareiškimui, priimtam teismo įsakymui, apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Teisė prieštarauti kreditoriaus pareiškimui ir jo pagrindu išduotam teismo įsakymui įgyvendinama per Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą, kurio praleidimas asmeniui sukelia teisines pasekmes - asmuo praranda teisę reikšti prieštaravimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis).Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis). Praleisto procesinio termino atnaujinimui reikšminga yra jo praleidimo priežasčių svarba. Įstatyme nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis sprendžiant jo atnaujinimą. Taigi, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia ir pripažįsta teismas, nagrinėdamas konkretų prašymą (CPK 78 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-27 priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš atsakovės UAB „Blokelių gamykla“ 7 243,18 Eur skolos, 129,08 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų bei 41,23 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“. Skundžiamas teismo įsakymas 2017-04-07 buvo tinkamai įteiktas, todėl teismo įsakymas 2017-04-28 įsiteisėjo. Pažymėtina, jog skolininkas UAB „Blokelių gamykla“ šio teismo įsakymo neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ji su teismo įsakymu sutiko. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), o įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi būti vykdomi (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 588 str. 1 d.).Taip pat teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog 2017-06-05 UAB „Blokelių gamyklai“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriaus teigimu, jam apie 2017-02-27 teismo įsakymą tapo žinoma tik 2017-09-04. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai teisinės reikšmės teisingam šio skundo išnagrinėjimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas teismo įsakymas buvo priimtas bei įsiteisėjo dar iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „Blokelių gamykla“ galėjo ginti savo teises, tačiau ji prieštaravimų nereiškė, t. y. pripažino skolą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.