Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. skundą atsakovui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti išmokas ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Įstatymo nuostata, jog maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Konstitucijai, prašo priteisti jai nėštumo ir gimdymo atostogų nepriemoką.

Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs iš esmės analogišką nagrinėjamam ginčui administracinę bylą, 2017-02-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1067-821/2017 įpareigojo atsakovą perskaičiuoti motinystės pašalpą pareiškėjai M. G., mokėtą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-15, netaikant kompensuojamojo darbo užmokesčio ribojimo, ir išmokėti pareiškėjai šiuo laikotarpiu susidariusį motinystės pašalpos skirtumą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jos tikslas yra gauti motinystės pašalpos skirtumą už suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas, netaikant kompensuojamojo darbo užmokesčio ribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra profesinės karo tarnybos karė. Į bylą pateikta 2017-08-17 pažyma Nr. VL-479 nustatyta, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. A-011-54 pareiškėjai nuo 2016-02-02 iki 2016-06-06 buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Remiantis Departamento 2017-08-28 raštu Nr. IS-3143, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2016-02-02 iki 2016-06-06 suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos apskaičiuotos taikant 67,81 Eur dydžio maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-01-31. Tuo atveju, jei nebūtų taikytas maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis, mokėtina suma būtų 4 509,37 Eur (76,43 Eur x 59 d. d.).

Pareiškėja 2017-06-12 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama perskaičiuoti išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2016-03-15 iki 2016-06-06 ir išmokėti motinystės pašalpas paskaičiuotas pagal 100 proc. jos darbo užmokestį, netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ribojimo. Prašymą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu.

Atsakovas pareiškėjai atsakė 2017-06-30 raštu Nr. IS-2457, nurodydamas, kad išmokos buvo paskirtos vadovaujantis išmokų skyrimo metu galiojusiais teisės aktais, apskaičiuotas dydis viršijo Įstatymo 6 str. 5 d. nustatytą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, todėl buvo išmokėta Vyriausybės patvirtintų atitinkamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos motinystės pašalpa. Taip pat nurodė, jog Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas įsigaliojo tik 2017-01-01, o pareiškėjos prašyme cituojamas sprendimas taikytinas tik konkrečiai tam asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas buvo priimtas. Paaiškino, kad motinystės išmokos perskaičiuojamos tik tiems asmenims, kurie nuo 2016-03-15 įgijo teisę jas gauti.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo išmokėti motinystės pašalpų už nėštumo ir gimdymo atostogas skirtumus, netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ribojimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti Departamentą perskaičiuoti 2016 metais jai išmokėtas išmokas už suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ribojimo ir išmokėti susidariusią nepriemoką. Pareiškėjos nuomone, Konstituciniam Teismui 2016-03-15 nutarimu antikonstituciniu pripažinus aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su nėštumo ir gimdymo atostogų metu skiriamų ir mokamų motinystės pašalpų dydžio ribojimu, ir šį Konstitucinio Teismo nutarimą nustatyta tvarka paskelbus, jai išmokėtos išmokos turi būti perskaičiuotos netaikant maksimalaus dienos kompensuojamojo uždarbio dydžio ribojimo.

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ) nustato, jog profesinės karo tarnybos kariams, be kitų tikslinių atostogų, yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (KASOKTĮ 59 str. 3 d. 1 p., redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01). KASOKTĮ (redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01) 68 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, profesinės karo tarnybos kariams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Taigi pašalpos dydis, apskaičiavimo tvarka buvo sureguliuota KASOKTĮ 68 str. 7 d. ir Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Įstatymo nuostatomis. Tvarkos aprašo 5 p. nustatyta, kad nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu kario vidutinio atlyginimo skaičiuojamasis laikotarpis yra 6 paeiliui einantys kalendoriniai mėnesiai prieš nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį. Pagal Tvarkos aprašo 6 p., kario vidutinis tarnybos dienos atlyginimas apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio (6 mėnesių) atlyginimą dalijant iš faktiškai tarnautų per tą laikotarpį dienų skaičiaus.

Įstatymo 6 str. (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01), be kita ko, buvo nustatyta, kad: kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (6 str. 2 d.); maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (6 str. 5 d.).

Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarime Nr. KT8-N5/2016 Įstatymo 6 str. 5 d. tiek, kiek jame nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijos 39 str. 2 d. Šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2017-01-02.

Konstitucinis Teismas oficialų nutarimo paskelbimą atidėjo, atsižvelgdamas į tai, kad jo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, kad būtina tinkamai pasirengti motinystės pašalpų, kurių dydis tiek, kiek nurodyta, nebūtų ribojamas, skyrimui ir mokėjimui. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarimo konstatuojamosios dalies V skyriaus 1 punkto antroje pastraipoje nurodė: „Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nuostatos tiek, kiek nurodyta, negalės būti taikomos, t. y. visoms dirbančioms motinoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką turės būti mokamos per nustatytą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančios motinystės pašalpos“. Įvertinusi šiuos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime išdėstytus motyvus, susijusius su šio nutarimo oficialaus paskelbimo atidėjimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konstitucinis Teismas aiškiai išreiškė siekį pratęsti pripažinto antikonstituciniu Įstatymo 6 str. 5 d. (2011-12-15 redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo galiojimą, taigi ir jo taikymą, iki 2017-01-02.

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-06-28 priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuris, išskyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017-01-01. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2016-12-20 įstatymo Nr. XIII-138 redakcija, galiojanti nuo 2016-12-30) nustatyta, kad: asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus asmenis, kurie nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką; asmenims, nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017-03-31 perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017-06-30 išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas; šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Įvertinus Įstatymo (2016-06-28 įstatymo Nr. XII-2501 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) turinį, matyti, kad jame kompensuojamojo uždarbio dydis, kuris taikomas skaičiuojant motinystės pašalpas, nėra ribojamas ir nepriemokos turi būti išmokamos iki 2017-06-30.

Minėtą pakeitimo įstatymo reguliavimą įvertinus kartu su Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime pateiktais išaiškinimais konstatuotina, kad pagal jį asmenims, nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2017-01-01) įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą, motinystės pašalpos, apskaičiuotos pagal kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017-03-31 turi būti perskaičiuotos taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą tokių ribojimų netaikant, ir iki 2017-06-30 tokiems asmenims turi būti išmokėtas susidaręs motinystės pašalpos skirtumas.

Kaip minėta, byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja teisę į motinystės pašalpą įgijo 2016-02-02. Departamento direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. A-011-54 pareiškėjai suteikiant nėštumo ir gimdymo atostogas motinystės pašalpos jai apskaičiuotos pritaikius maksimalų (t. y. apribotą Įstatymo 6 str. 5 d. nurodytu dydžiu) kompensuojamąjį uždarbį. Kadangi pareiškėjai apskaičiuojant ir mokant motinystės pašalpą buvo taikytos Įstatymo 6 str. 5 d. nuostatos ir joje nurodytas ribojimas, o pagal Pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d. asmenims nuo 2016-03-15 (t. y. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo), iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2017-01-01) įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą jos turi būti perskaičiuotos, netaikant Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto ribojimo, šios nuostatos taikytinos ir pareiškėjai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas įpareigotinas pareiškėjai priklausančią (už laikotarpį nuo 2016-03-15 iki 2016-06-06) motinystės pašalpą perskaičiuoti pagal pareiškėjai paskaičiuotą asmens kompensuojamąjį uždarbį netaikant ribojimo, t. y. taikant 76,43 Eur vidutinį vienos tarnybos dienos atlyginimą, ir per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa, išmokėti susidariusį motinystės pašalpos skirtumą.

Dėl atsakovo argumentų, jog pareiškėja praleido terminą skundui pateikti, pažymėtina, kad Departamentas, 2017-06-30 raštu Nr. IS-2457 išnagrinėjęs pareiškėjos 2017-06-12 prašymą, nepasisakė dėl pareiškėjos kreipimosi momento dėl pažeistų teisių gynimo. Nors pareiškėja skundu neginčija Departamento 2017-06-30 rašto, būtent dėl šiame rašte nurodyto Departamento atsisakymo išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpos skirtumą pareiškėja ir kreipėsi į teismą. Todėl Departamentui 2017-06-30 rašte pripažinus, jog pareiškėja šio termino nėra praleidusi (kadangi pareiškėjos 2017-06-12 prašymas buvo nagrinėjamas), nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje teigti priešingai.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (41 str. 1 d.), kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį (41 str. 2 d.). Nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo 22,5 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjos skundą patenkinus visiškai, jos naudai iš atsakovo priteistina 22,5 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str., 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. Z. skundą tenkinti visiškai.

Įpareigoti Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos perskaičiuoti motinystės pašalpą (pareiškėjai mokėtą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-15 iki 2016-06-06) netaikant kompensuojamojo darbo užmokesčio ribojimo ir per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjai šiuo laikotarpiu susidariusį motinystės pašalpos skirtumą.

Priteisti iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškėjai S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 22,5 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.