Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo atsisakymo išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpų, mokėtų už laikotarpiu nuo 2013-11-26 iki 2014-03-31 ir nuo 2016-03-14 iki 2016-07-17 suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas, skirtumus, netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ribojimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra profesinės karo tarnybos karė. Į bylą pateikta 2016-10-11 pažyma Nr.VL-603 nustatyta, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2013-12-26 įsakymu Nr.A-011-954 pareiškėjai nuo 2013-11-26 iki 2014-03-31 buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Atsakovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad šiuo atveju skaičiuojant motinystės pašalpą pareiškėjos vidutinis vienos tarnybos dienos atlyginimas apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-10-31, buvo 96,94 Eur (10372,89 Eur : 107 d. d.). Kadangi jis buvo didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, atsakovas apskaičiuodamas motinystės pašalpą, taikė 68,14 Eur dydžio maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, ir taip apskaičiavo ir pareiškėjai išmokėjo 5792,03 Eur (68,14 Eur x 85 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą.

Departamento direktoriaus 2016-03-14 įsakymu Nr.A-011-142 pareiškėjai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos nuo 2016-03-14 iki 2016-07-17. Skaičiuojant motinystės pašalpą pareiškėjos vidutinis vienos tarnybos dienos atlyginimas apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-02-29, ir sudarė 99,95 Eur (11394,73 Eur : 114 d. d.). Šiuo atveju apskaičiuodamas motinystės pašalpą atsakovas taip pat taikė 68,14 Eur dydžio maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį ir taip apskaičiavo ir pareiškėjai išmokėjo 5899,47 Eur (68,14 Eur x 85 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą.

Pareiškėja 2016-08-25 prašymu kreipėsi į atsakovą prašydama perskaičiuoti išmokėtas išmokas už atitinkamus laikotarpius ir išmokėti motinystės pašalpas paskaičiuotas pagal 100 proc. jos darbo užmokestį, netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ribojimo. Prašymą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu.

Atsakovas atsakė 2016-09-02 raštu Nr. IS-3482 ir prašymo netenkino nurodydamas, kad išmokos buvo paskirtos vadovaujantis išmokų skyrimo metu galiojusiais teisės aktais, apskaičiuotas dydis viršijo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, todėl buvo išmokėta Vyriausybės patvirtintų atitinkamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos motinystės pašalpa. Taip pat nurodė, jog Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas nėra paskelbtas teisės aktų registre, nėra įsigaliojęs, todėl nestabdo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies taikymo.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsisakymo išmokėti motinystės pašalpų už nėštumo ir gimdymo atostogas skirtumus, netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ribojimo. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti 2013-2014 ir 2016 metais jai išmokėtas išmokas už suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ribojimo ir išmokėti 5244,05 Eur dydžio susidariusią nepriemoką. Pareiškėjos nuomone, Konstituciniam Teismui 2016-03-15 nutarimu antikonstituciniu pripažinus aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su nėštumo ir gimdymo atostogų metu skiriamų ir mokamų motinystės pašalpų dydžio ribojimu, ir šį Konstitucinio Teismo nutarimą nustatyta tvarka paskelbus, jai motinystės pašalpos turi būti perskaičiuotos netaikant maksimalaus dienos kompensuojamojo uždarbio dydžio ribojimo. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos nurodytos nepriemokos dydžio, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog pareiškėjos nurodoma nepriemokos suma yra teisinga.

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau - KASOKTĮ) numato, jog profesinės karo tarnybos kariams, be kitų tikslinių atostogų, yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (KASOKTĮ 59 str. 3 d. 1 p., redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01). KASOKTĮ (redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01) 68 straipsnio 7 dalyje (laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-01-01 galiojusios redakcijos 6 dalyje) nustatyta, jog 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, profesinės karo tarnybos kariams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Taigi pašalpos dydis, apskaičiavimo tvarka buvo sureguliuota KASOKTĮ 68 straipsnio 7 dalies ir Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau - Tvarkos aprašas) bei Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatomis. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu kario vidutinio atlyginimo skaičiuojamasis laikotarpis yra 6 paeiliui einantys kalendoriniai mėnesiai prieš nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį. Pagal Tvarkos aprašo 6 punktą, kario vidutinis tarnybos dienos atlyginimas apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio (6 mėnesių) atlyginimą dalijant iš faktiškai tarnautų per tą laikotarpį dienų skaičiaus.

Įstatymo 6 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01), be kita ko, buvo nustatyta, kad: kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (6 str. 2 d.); maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (6 str. 5 d.).

Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarime Nr. KT8-N5/2016 Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį tiek, kiek jame nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2017-01-02.

Konstitucinis Teismas oficialų nutarimo paskelbimą atidėjo, atsižvelgdamas į tai, kad jo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, kad būtina tinkamai pasirengti motinystės pašalpų, kurių dydis tiek, kiek nurodyta, nebūtų ribojamas, skyrimui ir mokėjimui. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarimo konstatuojamosios dalies V skyriaus 1 punkto antroje pastraipoje nurodė: „Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nuostatos tiek, kiek nurodyta, negalės būti taikomos, t. y. visoms dirbančioms motinoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką turės būti mokamos per nustatytą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančios motinystės pašalpos.“ Įvertinusi šiuos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime išdėstytus motyvus, susijusius su šio nutarimo oficialaus paskelbimo atidėjimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konstitucinis Teismas aiškiai išreiškė siekį pratęsti pripažinto antikonstituciniu Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011-12-15 redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo galiojimą, taigi ir jo taikymą, iki 2017-01-02.

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-06-28 priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymą (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris, išskyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017-01-01. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2016-12-20 įstatymo Nr. XIII-138 redakcija, galiojanti nuo 2016-12-30) nustatyta, kad: asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus asmenis, kurie nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką; asmenims, nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017-03-31 perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017-06-30 išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas; šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Įvertinus Įstatymo (2016-06-28 įstatymo Nr. XII-2501 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) turinį, matyti, kad jame kompensuojamojo uždarbio dydis, kuris taikomas skaičiuojant motinystės pašalpas, nėra ribojamas ir nepriemokos turi būti išmokamos iki 2017-06-30.

Kaip minėta, byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja teisę į motinystės pašalpą įgijo atitinkamai 2013-11-26 ir 2016-03-14. Departamento direktoriaus 2013-12-26 įsakymu Nr.A-011-954 ir 2016-03-14 įsakymu Nr.A-011-142 pareiškėjai suteikiant nėštumo ir gimdymo atostogas motinystės pašalpos jai apskaičiuotos pritaikius maksimalų (t. y. apribotą Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytu dydžiu) kompensuojamąjį uždarbį.

Kadangi pareiškėjai apskaičiuojant ir mokant motinystės pašalpą buvo taikytos Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos ir joje nurodytas ribojimas, o pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį asmenims nuo 2016-03-15 (t.y. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo), iki šio įstatymo įsigaliojimo (t.y. 2017-01-01) įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą jos turi būti perskaičiuotos, netaikant Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto ribojimo, šios nuostatos iš dalies taikytinos ir pareiškėjai (tik motinystės pašalpai mokėtinai už laikotarpį nuo 2016-03-15 iki 2016-07-17).

Įpareigoti Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos perskaičiuoti motinystės pašalpą (pareiškėjai mokėtą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-15 iki 2016-07-17) netaikant kompensuojamojo darbo užmokesčio ribojimo ir iki 2017-06-30 išmokėti pareiškėjai šiuo laikotarpiu susidariusį motinystės pašalpos skirtumą.