Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. R., nukentėjusiajam S. J., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-05-23, 15.50 val., kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, 187,51 km, P. R. vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo lenkimo manevro, atlikdamas lenkimo manevrą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino iki galo, kad tai daryti saugu, dėl ko P. R. pradėjęs lenkti, privertė kitą automobilio vairuotoją S. J., staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas vienas automobilis. P. R. pažeidė KET 9, 141.1. p. reikalavimus, P. R. veiksmai įvertinti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R. pripažino vairavęs įvykio vietoje automobilį bei atlikęs lenkimo manevrus, kurių metu jokios avarinės situacijos kitiems nesukėlė. Eismo įvykio nepastebėjo. Po lenkimo manevro nuvažiavus apie kilometrą jį šviesos ir garsiniais signalais sustabdė vilkiko vairuotojas, kuris nurodė grįžti į sukeltą eismo įvykio vietą. Pasakė, jog automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. P. R. į įvykio vietą negrįžo, teikdamas, jog skubėjo, turėjo svarbesnių reikalų, kurių nenurodė. Į policiją kreipėsi po kelių valandų, pranešdamas apie įvykį. Patvirtino, jog įvykio metu vairavo blaivus, kartu važiavo sutuoktinė (40 b. l.).

Liudytoja J. R. paaiškino, jog įvykio metu sutuoktinis P. R. vairavo automobilį ir lenkė vilkiką. Lenkimo metu negirdėjo jokių garsų, nieko įtartino nepastebėjo. Nuvažiavus apie 1 km, vilkiko vairuotojas šviesų ir garsiniais signalais reikalavo sustoti. Vilkiko vairuotojas priėjęs prie automobilio pasakė, jog sukėlėme eismo įvykį, nuo kelio nuvažiavo automobilis ir apsivertė, liepė grįžti į įvykio vietą. Į įvykio vietą negrįžo, nes skubėjo, turėjo svarbesnių reikalų, kurių nenurodė (43 b. l.).

Nukentėjusysis S. J. paaiškino, jog įvykio metu priekyje važiavo vilkikas, už vilkiko važiavo PASSAT markės automobilis, už jo važiavo AUDI markės automobilis. Po šių automobilių, važiavo nukentėjusysis S. J., kuris vairavo FORD markės automobilį. AUDI markės automobilis parodęs posūkį ir aplenkė vilkiką. Po to, S. J. parodęs posūkį pradėjo lenkti PASSAT markės automobilį, jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juosta, staiga PASSAT automobilis, taip pat pradėjo vilkiko lenkimo manevrą, dėl ko nukentėjusysis vengdamas susidūrimo su PASSAT automobiliu, priepriešinėje eismo juostoje, pradėjo stabdyti, sukdamas automobilio vairą į kairės pusės šalikėlį. Tuo metu, nukentėjusiojoje automobilio priekis buvo ties PASSAT markės automobilio, galiniu raktu. Po ko, nukentėjusiojo vairuojamas automobilis, tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. PASSAT markės automobilio vairuotojas, turėjo matyti šią situaciją per šoninio vaizdo veidrodėlį bei vairuotojo šoninį langą. Turėjo girdėti automobilio stabdymo garsą. Be to, avarinėje situacijoje, PASSAT markės automobilio vairuotojas, padidino greitį, tam, jog jo nekliudytų nukentėjusiojo vairuojamas automobilis. PASSAT markės automobilio vairuotojas po įvykio nesustojo ir įvykio vietą negrįžo. Prašo priteisti eismo įvykio metu patirtą turtinę, neturtinę žalą bei procesines išlaidas (53-54 b. l.).

Liudytojas M. D. patvirtino, jog įvykio metu vairavo vilkiką, per šoninio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip jo vairuojamą vilkiką ketina lenkti FORD markės automobilis. Lenkimo metu, FORD markės automobiliui važiuojant priešpriešinėje eismo juostoje, kai staiga, išlindo PASSAT markės automobilis, užkirtęs kelią FORD markės automobiliui. Po ko, FORD markės vairuotojas stabdė automobilį, sukdamas į kairįjį kelkraštį, po ko FORD markės automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Tuo metu, PASSAT markės automobilio vairuotojas pristojo ir po to padidinęs greitį nuvažiavo. Po ko, liudytojas M. D. signalizavo garsiniu ir šviesų signalais, norėdamas sustabdyti PASSAT markės automobilį. Pastarasis sustojo tik nuvažiavęs apie 1 km atstumą. Priėjęs M. D. prie PASSAT markės automobilio vairuotojo pasakė, jog pastarasis sukėlė eismo įvykį bei pasakė, jog gali būti sužeistų ar žuvusių žmonių bei nurodė, grįžti į įvykio vietą. Vairuotojas į įvykio vietą negrįžo, apie įvykį liudytojas M. D. pranešė Bendrajam pagalbos centrui (54-55 b. l.).

Vertinant byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, jog surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių aplinkybes, jog P. R. pažeidė LR Vyriausybės nutarimo, Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo 141.1. reikalavimus. P. R. prieš pradėdamas lenkti, privalėjo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti. Byloje apklaustas nukentėjusysis S. J. ir liudytojas M. D. patvirtino, jog nukentėjusysis vairuodamas FORD markės automobilį ir atlikdamas lenkimo manevrą, visu automobiliu buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juosta, kai tuo metu PASSAT markės automobilio vairuotojas P. R., atlikdamas taip pat lenkimo manevrą, sudarė nukentėjusiojo S. J. vairuojamam automobiliui kliūti dėl ko S. J. nesuvaldęs automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Vertinant aukščiau nustatytas aplinkybes P. R. veika vertinta pagal ATPK 127 str. 2 d., tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims transporto priemonės sugadinimą. Nukentėjusiojo S. J. automobilio apgadinimus patvirtina FORD MONDEO, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas (9 b. l.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R. taip pat padarė teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d., pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Šiuo atveju, P. R. pripažino, jog M. D. buvo informuotas apie sukeltą eismo įvykį, tačiau į įvykio vietą negrįžo teikdamas, jog turėjo svarbesnių asmeninių reikalų, kurių teismui neįvardijo.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. P. R. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis S. J. prašo priteisti dėl eismo įvykio metu patirtą turtinę, neturtinę žalą bei proceso išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog savo reikalavimų dėl proceso išlaidų nukentėjusysis S. J. nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl žalos priteisimas asmuo turi kreiptis ne administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimai gali būti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiojo prašymas priteisti žalą, paliekamas nenagrinėtu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, P. R. skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, P. R. skirti administracinę nuobaudą – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir P. R. skirti galutines administracines nuobaudas – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui.

Bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-73-904/2016, ROIK 16058657434, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.