Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, Aušrai Sedekerskienei, Laurai Jarušaitei, Salomėjai Muralienei, Ernestai Rakūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p). padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. K. 2012 m. rugpjūčio 10 d., apie 20.15 val., prie Taikos pr. 5 namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus, sudavė R. B. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas apatinės lūpos sumušimus, odos nubrozdinimus veide, kairės alkūnės, kairės šlaunies, kairio žasto sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. K. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o antrame šio namo aukšte gyvena jo pusbrolis G. U., su kuriuo apie 9 metus gyveno R. B., jų namuose nuolat vykdavo girtavimas ir muštinės, kartą R. B. puolė G. U. kirviu, jis bėgo gelbėti, nes pusbrolis prašėsi pagalbos. Nuo 2012 m. balandžio mėnesio R. B. kartu su G. U. nebegyvena, tačiau du – tris kartus į tą namą ateidavo. G. U. blaivas nebūna, nuolat būna girtas, į viską reaguoja neadekvačiai, nuolat namuose riksmai, padaryta landynė. parodė, kad jis 2012 m. rugpjūčio 10 d., apie 18 val., po darbo nuėjo į barą, esantį Taikos pr. 13, išgėrė tris bokalus alaus, tačiau apgirtęs nesijautė. Bare buvo ir G. U., kaip visada girtas. Tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad G. U. girtauja, naktimis triukšmauja, be to, skleidžia paskalas apie jį ir jo asmeninį gyvenimą. Konfliktas neperaugo į muštynes ar stumdymą. G. U. pasakė, kad jis jį, tai yra T. K., pasodins, tačiau už ką nepasakė. Apie 20.20 val. G. U. išėjo namo, o jis kartu su drauge J. P. išėjo į namus už kokių 15 minučių. Priėjęs prie namų pamatė, kad pirmoje eismo juostoje prie namo stovėjo R. B. automobilis Nissan, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Antrame namo aukšte balkone stovėjo G. U. su V. L., kurio pavardės tuo metu nežinojo. G. U. davė ženklą name buvusiai R. B., kažką jai pasakė. Tada iš R. B. nusileido laiptais ir puolė prie jo, ėmė jį spardyti, spyrė jam gal septynis kartus, ranka ir alkūne sudavė jam apie penkis smūgius, jį plūdo, šaukė jam „ar tu mane darei?“. Jis gynėsi, dengėsi nuo smūgių rankomis ir kojomis, pats R. B. jokių smūgių nesudavė. Viskas vyko ant šaligatvio, į gatvės važiuojamosios dalies pirmą juostą vienu metu buvo jie buvo išėję apie metrą. G. U. buvo balkone ir viską stebėjo patenkinta veido išraiška, sprendžiant iš veido išraiškos jam buvo linksma. Su juo buvęs Vydas iš karto ėmė leistis laiptais žemyn iš antro namo aukšto ir atskubėjęs stojo į jų tarpą, kad baigtųsi konfliktas, ramino juos ir juos išskyrė. Tuo metu, kada prie jų priėjo Vydas, jis buvo toje vietoje, kur yra nuolydis prie namo automobiliams statyti. Jo draugė J. P. tuo metu buvo namo kieme. Jis nuėjo namo, matė, kad G. U. nusileido iš antro aukšto ir apie kažką kalbėjosi su R. B.. Nurodė, kad anksčiau su R. B. pasisveikindavo, jų kalbos būdavo taikios, apie betvarkę jis sakė tik G. U., R. B. nieko nesakė, nes juk ji pas jį gyveno, tačiau jis yra tikras, kad R. B. žinojo, jog jis priekaištauja G. U. dėl nuolatinio triukšmo. Kada ji gyveno su G. U., jis ją dažnai matydavo bare, jį gerdavo, o paskui abu naktimis namuose triukšmaudavo. Nuo to laiko, kada buvo pradėta ikiteisminis tyrimas, ji nustojo su juo sveikintis. Po šio įvykio jie kreipėsi į policiją dėl R. B. veiksmų ir jam padarytų sužalojimų, tačiau dėl sužalojimo pas medikus nenuėjo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po savaitės po šio įvykio jis pats matė R. B. su įtvaru ne ant kairės, o ant dešinės kojos. Jis prie durų rūkė, ji atėjo nešlubuodama, o jį pamačiusi ėmė šlubuoti. Kiek jis matė, įtvaras būdavo ant tos pačios dešinės kojos, vieną kartą matė ją einančią, du kartus matė vairuojančią automobilį. Po šio įvykio jį išvežė policijos automobilis, jis matė, kad R. B. išvažiavo pati vairuodama savo automobilį. Mano, kad R. B. nuvažiavo į Jonavos rajono ligoninę ir „pasidarė“ tą sužalojimą. Tvirtina, kad jis R. B. jokių smūgių nesudavė, jos nesužalojo, todėl prašo jį išteisinti.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d., tarp 20 val. ir 21 val., ji išėjo iš namų, esančių Taikos pr. 5, Kaune, sėdo į savo automobilį, atbula išvažiavo į Taikos prospektą, kur pirmoje eismo juostoje stabtelėjo prisisegti diržą. Tada prie automobilio priėjo išgėręs T. K., jis atidarė automobilio dureles, sugriebė ją už peties, už drabužių ir ištraukė ją iš automobilio. Jis suėmė ją abiem rankomis už pečių ir atbulą išstūmė į važiuojamąją Taikos prospekto dalį prieš atvažiuojantį mašinų srautą, sakydamas, kad ji negyvens. Jis nustūmė ją iki antros eismo juostos vidurio, maždaug 3 – 4 žingsnius Tuo metu degė žalias šviesoforo signalas, automobilių buvo mažai. Ji išsilaikė ant kojų, automobilių smūgių išvengė, grįžo į pirmą eismo juostą, prie savo automobilio. Tada T. K. vėl ją stūmė atbulą į antrą eismo juostą, ji vėl grįžo, bandė užeiti už savo automobilio galinės dalies, kuo toliau nuo T. K., jis ėjo jai paskui, plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, ėmė ją spardyti, įspyrė daugiau, nei 10 kartų jai į kojas, kirkšnį, rankas, į apatinę kūno dalį. Ji stengėsi nueiti nuo važiuojamosios dalies, bet jis neleido. Jis ranka smogė jai į veidą, praskėlė lūpą, norėjo kumščiu smogti jai į veidą, tačiau susilaikė. T. K. mušė ją gal 5 minutes, jį atitraukė jos pažįstamas vyriškis, vardu Vydas. Kol buvo mušama, ji stengėsi suduoti atgal, bet nemano, kad jai tai pavyko, daugiausia ji tik gynėsi. Įvykį matė jos draugas G. U., T. K. sugyventinė P. ir R., kurio ji nelabai pažįsta, nežino iš kur jis atsirado. Kai nuo jos Vydas atitraukė T. K., jis ją toliau plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino sunaikinti jos turtą, kad ji nepastatys ten savo automobilio, sakė, kad tuose namuose ji negyvens. Parodė, kad ji apie 24 valandą važiavo į Jonavos rajono ligoninės traumatologinį skyrių, kadangi ji pati dirba Kauno klinikose, kad yra Kaune Raudonojo Kryžiaus ligoninė ir traumatologinis punktas ji pamiršo. Į Jonavą automobilį vairavo G. U.. Nurodė, kad kartą iki šio įvykio T. K. metų bėgyje buvo kiemą užrakinęs spyna. Tada jos draugas, kuris yra kaltinamojo pusbrolis, su juo pasišnekėjo, bet ji taip ir nežino, kodėl kaltinamasis ir tą, iš šį kartą taip pasielgė. Ji ir kaltinamasis yra kaimynai, santykiai neutralūs. Iki šiol T. K. jos neatsiprašė. Po sumušimo jos sveikata buvo bloga, gulėjo lovoje, negalėjo net iki šaldytuvo nueiti, dvi savaites buvo su langete, po to koja buvo mobilizuota elastiniu bintu, ji apie mėnesį negalėjo vairuoti automobilio. Nurodė, kad ji 2012 m. rugsėjo 14 d. neatvyko pas gydytoją, ne užmiršo. Nurodė, kad ji blogai miegojo, gėrė vaistus, jautė baimę, pažeminimą, buvo šokiruota, negalėjo normaliai bendrauti. Dabar ji gyvena pas draugę, nes bijo. Palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti iš kaltinamojo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas G. U. nurodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis, su T. K. po konflikto santykių nebepalaiko, parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d., apie 18 val., jis nuėjo į barą „Egreka“, esantį Taikos pr. 13, Kaune, ten kalbėjosi su žmonėmis. Bare buvo girtas T. K., kuris pradėjo rėkti, šaukti, kad užmaus R. B., kuri su juo, tai yra G. U. gyveno apie 10 metų, plytą ant galvos, jei ji dar važinės. Jis sugrįžo į namus, esančius Taikos pr. 5, Kaune. Po 20 val. R. B. išėjo iš namų, jis liko namie. Netrukus jis išgirdo triukšmą, išgirdo, kad T. K. plūsta R. B., vadina ją prostitute ir kitais necenzūriniais žodžiais. Išėjęs į balkoną jis pamatė, kaip R. B. automobilis stovi prie šaligatvio, T. K. tempia ją iš automobilio ir stumia į gatvę. Ji šonu stumiama ėjo į gatvę, ten suklupo, krito keturpėsčia, po to atsistojo. Ją metė į pirmą juostą, prieš automobilius, ji papuolė į antrą juostą. Ji atsistojo, tačiau nespėjo grįžti į pirmą juostą, kai jis vėl ėmė ją spardyti ir vėl išmušė ją į antrą eismo juostą. T. K. mušė ją kairės rankos delnu antroje prospekto eismo juostoje, automobiliai apvažiuodavo, R. buvo porą kartų suklupus. T. K. mušė R. prie automobilio šono, prie galo, plūdo ją. R. B. nesudavė T. K. jokių smūgių, ji tik gynėsi iškėlusi rankas. Jis iki tol stovėjo balkone, kol T. K. pradėjo ją spardyti. Tada jis pradėjo lipti laiptais, leisdamasis jis pamatė stovintį ant šaligatvio Vydą, jis žiūrėjo išsišiepęs. Jis ėmė šaukti Vydui, kad „gelbėk R., nes jis ją užmuš“. Tada Vydas pribėgo, patraukė T. K. nuo R. B. ir ištempė jį iš antros eismo juostos. Už 20 metrų stovėjo jo pažįstamas, vardu Rokas Nulipęs į apačią jis pamatė T. K. draugę Jūratę, kuri nieko nedarė, stovėjo ir žiūrėjo. R. B. skambino į policiją, o T. K. ją plūdo, jis buvo girtas, matė, kaip tą vakarą bare gėrė alų. Siekiant patikslinti duotus parodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b.l. 34-35), kuriuose G. U. nurodė, kad jis apie 20 val. palydėjo R. B. iki kiemo vartų, tačiau liudytojas nurodė, kad tikslai neatsimena, ar palydėjo ar liko antrame namo aukšte, kur gyvena. Nurodė, kad jis R. vežė į Jonavos ligoninę, kadangi ji dirba klinikose, nenorėjo, kad pagalvotų, kad ji pažymą susiveikė

Liudytojas R. P. parodė, kad pernai jis buvo bedarbis, 2012 m. rugpjūčio 10 d., apie 16 val. jis užėjo į barą, esantį Taikos pr. 13, Kaune, išgerti alaus. Bare jis sėdėjo prie stalo su G. U., prie jų sėdėjo pažįstamas Vydas. Jiems sėdint lauke prie baro, apie 18 val. atėjo gerokai išgėręs kaltinamasis Tomas, kuris ėmė konfliktuoti su G. U. dėl Gotfrido draugės Reginos, sakydamas, kad ji kojos neįkels, daugiau nepasirodys. Netrukus T. išėjo, o jie liko sėdėti. Po kiek laiko iš baro išėjo ir G. U.. Apie 20 val. jis išgirdo triukšmą Taikos prospekte, ir su Vidu nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad už maždaug 100 m nuo baro, Taikos pr. važiuojamoje dalyje, Tomas stumdo ir tampo R., jie buvo perėję į antrą eismo juostą, keli automobiliai sustojo, kad jų nenumuštų. Kol jis su Vydu atėjo nuo baro apie 100 metrų, T. R. mušė, ją tampė, jai sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis, R. traukėsi į kelkraštį. Kad ji būtų nugriuvusi jis nematė, kad R. būtų sudavusi Tomui jis nepastebėjo. Antrame aukšte balkone stovėjo Gotfridas, kuris šaukė „Vydai, patrauk Tomą“. Tada Vydas atitraukė Tomą ant šaligatvio, tuo metu T. K. plūdo R. necenzūriniais žodžiais, jis buvo apgirtęs. Atvažiavus policijos ekipažui, jis su Vydu grįžo į barą.

Liudytoja J. P. nurodė, kad ji dirba bare, esančiame Taikos pr. 13, Kaune, barmene, kaltinamąjį pažįsta, jie yra draugai, parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. ji dirbo bare. Apie 18 val. į barą užėjo T. K., jis atrodė blaivus, užsisakė alaus, išgėrė. Ji išgirdo triukšmą, baro kiemelyje triukšmavo G., kuris šaukė, kad susidoros, pasodins T.. Nurodė, kad G. ir P. yra nuolatiniai baro klientai, kartu su G. ateidavo ir R., kurią apibūdino kaip konfliktinę asmenybę, jie dažnai išgėrę bare konfliktuodavo. Ji į konfliktą nesikišo. T. bare su ja buvo iki jos darbo pabaigos, po darbo jie kartu ėjo apie 100 m. iki namo, esančio Taikos pr. 5, Kaune, prie kurio ji buvo pasistačiusi automobilį. Jiems atėjus, R. išlipo iš automobilio ir užsipuolė Tomą. Tada ji pasivedė Tomą į kiemelį, kad būtų išvengta konflikto. Ji nesuprato, kodėl R. rėkė, kažką apie šnekas. T. R. užlipo į antrą aukštą pas Gotfridą. Ji nuvedė Tomą į namus ir ruošėsi važiuoti namo,. Tomas ėjo parūkyti. Ji ėjo link savo automobilio, tuo metu iš antro aukšto laiptais nulipo R., ji išėjo pro vartelius ir pradėjo šaukti ant T., jį plūsti, rodyti nepadorius gestus. T. klausė, kodėl jį plūsta, tačiau pastaroji neatsakė kodėl. Ji spardės, plaikstėsi rankomis, spyrė T. į koją, kumščiais smogė į pečius, į priekį. T. dengėsi nuo jos smūgių ir ėjo tolyn nuo jos. Ji nematė, kad R. būtų nukritusi. Muštynės buvo ant šaligatvio, kažkiek aikštelėje, kur statomi automobiliai. Po to pati R. ėmė strikinėti po gatvę, tuo metu V. prieš tai buvo balkone antrame aukšte, paskui nulipo žemyn, priėjęs atsistojo priešais Tomą ir paėmęs jį už rankos pavedė jį į šoną, taip juos išskyrė. R. tuo metu plūdosi, matė, kad ji rankose laikė telefoną. G. stovėjo balkone ir šaukė „kviesk policiją“. Ji suprato, kad jis, kaip grasino bare, pasodins Tomą. Ji matė, kaip policija išvežė T., matė, kaip R. pati automobiliu nuvažiavo į komisariatą, ji vairavo automobilį, o Gotfridas sėdėjo šalia keleivio sėdynėje. kadangi ji automobiliu važiavo iš paskos. Parodė, kad nuo baro, esančio Taikos pr. 13, Kaune, neįmanoma girdėti, kas vyksta prie Taikos pr. 5 namo, kadangi vaizdą dengia posūkis, prospektu nuolat važiuoja automobiliai, tikrai negali girdėtis, kadangi namus skiria apie 100 m pakankamai didelis atstumas. Parodė, kad R. P. įvykio metu nebuvo, jis atėjo tik į pačią pabaigą. Nurodė, kad Gotfridas kiekvieną dieną būna girtas, tą dieną išėjo iš baro gerokai išgėręs R. apibūdina kaip konfliktinę asmenybę.

Liudytojas V. L. parodė, kad jis 2012 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. buvo užėjęs pas Gotfridą, jie kalbėjosi balkone. Namuose tuo metu buvo G. draugė R., ji buvo kambaryje, vėliau ji nusileido laiptais į lauką. Tuo momentu parėjo į namus T. K., kuris gyvena pirmame aukšte. Leisdamasi laiptais R. jį užsipuolė, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, kad T. kažką apkalbėjo. T. pasakė, kad daugiau jos čia nebūtų. T. tuo metu buvo ant šaligatvio prie namo. Jis tikrai matė, kaip priėjusi R. sudavė T. kelis kartus, spyrė T. į koją. T. gynėsi, stūmė ją nuo savęs, nuo stumtelėjimo R. pajudėjo ir atsidūrė prospekto pirmoje eismo juostoje prie jau prieš įvykį ten stovėjusio jos automobilio galinės dalies. T. Stūmė ją nuo savęs, o ji vėl priėjo prie jo, sakė „pabučiuok man į šikną“ Parodė, kad T. gynėsi, kad pats negautų, kadangi R. spyrė pakankamai stipriai. R. nugriuvusi atsistojo ir pradėjo lakstyti po 2 ir 3 gatvės juostas, tuo metu mašinų nebuvo. Tomas kelis kartus jai sudavė, spyrė jai du kartus, ar sudavė ranka, negali pasakyti. Jis atitraukė Tomą, kad nebūtų konfliktų, nes G. prašė gelbėti. T. R. vėl pribėgo prie T. priėjo ir plūdosi. Jis Tomą nuvedė namo Parodė, kad T. draugė, kuri yra salėje (parodė į J. P.), tuo metu buvo prie durų, T. K. buvo išgėręs. Parodė, kad jis tą vakarą po įvykio pirmą kartą užėjo į barą, esantį Taikos pr. 13, Kaune, kuriame iki tol nebuvo lankęsis. Žmogų (parodė į R. P.) matė bare po įvykio, nes jis į barą įėjo iš paskos. Ar jis buvo įvykio vietoje nežino, su juo niekada nėra bendravęs, niekada nekalbėjo. Parodė, kad po įvykio G. jam keletą kartų skambino ir grasino, kad jis neitų liudyti, sakydavo, kad jei jis eis liudyti, tada „išsikask sau kapą“. Jis G. paskambinus daugiau jo neklausydavo ir padėdavo ragelį.

Liudytoja R. D. nurodė, kad dirba kavinėje Taikos pr. 13, Kaune, parodė, kad R. su G. kartu ar po vieną ateina į barą 3 – 4 kartus per savaitę, ji yra konfliktiška, konfliktuodavo su Tomu, būdavo, kad apsistumdydavo su G., konfliktuodavo ir su kitais baro klientais. Bare būna R., L. gal vieną kartą yra mačiusi po konflikto, jis bare buvo vienas. Parodė, kad R. bare lankėsi ir po konflikto aprišta koja, ji lankėsi dviejų dienų laikotarpyje po įvykio. Parodė, kad namas, esantis Taikos pr. 5, Kaune, yra tolokai nuo baro, tvirtina, kad bare tikrai nesigirdėtų joks triukšmas, jei prie šio namo kas triukšmautų. Parodė, kad įvykio dieną baro darbuotoja Jūratė su Tomu išėjo iš baro, Tomas nedažnai ateina į barą, tą dieną jis buvo išgėręs, tačiau nesvyravo.

Liudytoja S. M. nurodė, kad ji dirba šeimos gydytoja Dainavos poliklinikoje, parodė, kad 2012 metais pas ją buvo atvykusi pacientė R. B. dėl nedarbingumo lapelio termino pratęsimo, nors gal ir dėl išdavimo, ji tiksliai neprisimena. Lapelį pildė Jonavos ligoninės traumatologas. Parodė, kad pacientė buvo nervinga, emocionali, ji kreipėsi dėl kairės pusės kūno sumušimo, nurodė, kad jos koja lyg nebuvo įmobilizuota, nurodė, kad prie tokių sumušimų įmobilizavimas nereikalingas, nerekomenduojama, nebent labai skauda. Nurodė, kad ligos istorijoje neperskaityti žodžiai yra „hematomos žymės“.

Specialistė Zofija Makšimaitė parodė, kad 2012 m. lapkričio 12 d. ji pagal pateiktus Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus medicininius dokumentus ir asmens sveikatos istoriją ji atliko ekspertizę. Buvo konstatuoti nubrozdinimai veide, lokalizacija nekonstatuota, lūpos, alkūnės, žasto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti nemažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje. Lūpos sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, alkūnės sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant, tiek nugriuvus. Lūpos sumušimas padarytas trauminio poveikio metu, tiesiogiai. Kitose kūno vietose – žaste, alkūnėje – galėjo atsirasti ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, galėjo atsirasti ir trauminio poveikio pasėkoje, ir nugriuvus. Ar reikalinga kelio mobilizacija sprendžia chirurgas. Po sumušimų dažnai mobilizuoja. T00.8 diagnozė reiškia paviršinį sužalojimą. Po sužalojimų žmogus įvairiai pajunta skausmą, stresinė būklė užslopina skausmą, gali skausmą pajusti po kelių valandų nuo sužalojimo. Tynimai ir skausmas dėl sužalojimų, jei stipriai sumušta, gali laikytis ilgiau, ir dvi, ir tris savaites. Tokie skausmai nesuvaidinami. Ji pacientės nematė, rėmėsi chirurgo konsultacija.

Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad jis 2013 m. gegužės 8 d. atliko ekspertizę dėl R. B. sumušimo, kurios metu nustatė, kad nėra objektyvių duomenų apie kraujosruvas žąste, parodė, kad ekspertas rašo, kad „buvusi kraujosruva“, tačiau ar ji buvo objektyvių duomenų nėra. Parodė, kad pagal sužalojimų dydį ramentai nukentėjusiajai reikalingi nebuvo, nebent gali pasiremti, jei taip pacientei patogiau. Parodė, kad mėlynės ir nubrozdinimai negali būti vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Parodė, kad į pirmą klausimą jis atsakė, kad R. B. 2012 08 13 nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės, kairės šlaunies srityse, 2012 08 17 - nubrozdinimas veide, 2012 09 06 - kraujosruva kairėje blauzdoje. Kraujosruvos padarytos buku daiktu, trauminių poveikių į kairės alkūnės, kairės šlaunies, kairės blauzdos sritis pasėkoje, keletas dienų ar savaičių iki jų nustatymo. Nubrozdinimas padarytas buku daiktu, trauminio poveikio į veido sritį pasėkoje, nes jis yra veide, keletas ar keliolika dienų iki jo nustatymo. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant rankomis ir/arba kojomis, nes tai numatyta pačiame klausime. Medicininiuose dokumentuose matyti, kad yra nustatytos kraujosruvos, tačiau nėra duomenų apie dydį, spalvą, formą, todėl pagal tai ką turiu negaliu tiksliai nustatyti, kada padarytos kraujosruvos. Kraujosruvos gali išlikti nuo keleto dienų iki kelių savaičių. Todėl šiuo atveju nustatyti sužalojimai telpa į nurodytą laiką. Į antrą klausimą atsakė, kad R. B. nustatyti sužalojimai - nubrozdinimas veide, poodinės kraujosruvos kairės alkūnės, kairės šlaunies srityse, kairėje blauzdoje - galėjo būti padaryti nutartyje "2" klausime nurodytomis aplinkybėmis. Į 3 klausimą atsakė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buku daiktu ir/arba atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą. Tik yra klausimas, ar negalėjo būti griūnant, mano, kad galėjo. Mechanizmas - arba suduodant arba atsitrenkiant. Atsitrenkti galima einant, griūnant. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti arba suduodant, arba atsitrenkiant. Nubrozdinimas veide gali būti padarytas griūvant ir atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą. Ir taip pat kitos kraujosruvos galėjo būti padarytos atsitrenkiant. Atsakydamas į 4 klausimą nurodė, kad medicininiuose dokumentuose matyti, kad R. B. 2012 08 17 skundėsi raumenų skausmais žasto srityje, 2012 09 07 - kairio žasto patinimu. Medicininiuose dokumentuose taip pat matyti, kad 2012 09 07 chirurgo nustatyta patinimas kairio žasto išoriniame paviršiuje, skausmingumas palpuojant buvusios hematomos (kraujosruvos) vietoje. Toliau rašau savo nuomonę apie skausmą ir patinimą. Skausmas neskiriamas prie objektyvių traumai būdingų pakitimų. Plikomis akimis gydytojo nustatytas patinimas gali būti netrauminės kilmės ir/arba apimties padidėjimas, kuris gali neturėti priežastinio ryšio su trauma. Tai yra adaptacija, ne trauminės kilmės, o kūnas adaptuojasi prie aplinkybių. Medicininiuose dokumentuose iki 2012 09 07 chirurgo konsultacijos, duomenų apie kraujosruvas kairio žasto srityje, nėra. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei nesant duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus kairio žasto srityse, VTMT prie LR TM specialisto išvadoje Nr. G 2985/12(02) minėtas kairio žasto sumušimas negali būti patvirtintas ar kvalifikuojamas, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Turėjau omenyje, kad chirurgas pats rašo „buvusi kraujosruva“ - vadinasi jis nematė kraujosruvos, duomenų apie kraujosruvas kairiame žaste, medicininių dokumentų nėra. Kraujosruva patvirtina, kad buvo trauminis poveikis, jei nebuvo duomenų apie kraujosruvą, nubrozdinimą, lūžį, žaizdą – mes negalime patvirtinti, kad buvo trauminis poveikis. Nurodė, kad chirurgas ir gydytoja teisingai atliko savo pareigą, remiantis paciento nusiskundimais nustatė diagnozę ir skyrė gydymą, tačiau, ar iš tiesų buvo tas sumušimas – trauminis poveikis, nustato teismo medicinos ekspertas, kai mato, kad yra trauminių pakitimų. Šiuo atveju nėra objektyvių duomenų. Gali būti, kad pacientė pasakė chirurgui, kad buvo kraujosruva, negaliu pasakyti, ar melavo – tai ne aš nustatau. Tačiau chirurgas pats nerašo, kad yra kraujosruva, jis rašo „buvo“. Atsakydamas į 5 klausimą nurodė, kad judinant kelio sąnarį, dalyvauja ir šlaunies raumenys bei gilesnės struktūros, todėl esant šlaunies raumenų, kaulų, sąnarių patologijoms, bei norint vengti aukščiau minėtų struktūrų judesius gijimo bei gijimo greičio tikslu imobilizuojamas ir kelio sąnarys. Kai būna trauma kojoje kelio sąnaryje imobilizuojame koją, tam, kad nejudėtų. Organams duodame gyti. Alkūninis ramentas atstovauja kūno dalį, kai šios dalies funkcija dėl įvairių priežasčių, sutrikdyta. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie šlaunies ar kitų kūno dalių raumenų gilesnių struktūrų, kaulų ar sąnarių objektyvius pakitimus, dėl kurių indikuotina imobilizacija ir/arba protezų (ramentų) pagalbą, nėra. Vadinasi, pacientė matė, kad jai patogiau su ramentais, o įstatymas nedraudžia vaikščioti su ramentais, bet poreikio nebuvo. Atsakydamas į 6 klausimą nurodė, kad R. B. nustatyta nubrozdinimas veide, kraujosruvos kairės alkūnės, kairės šlaunies srityse, kairėje blauzdoje. Nubrozdinimas - paviršinių odos sluoksnių vientisumo pažeidimas. Čia paaiškinu, kas yra nubrozdinimas - pilnai gyja keletas dienų nuo jo padarymo - per mažiau nei 10 d. pats nubrozdinimas gyja ir oda jau būna sugijusi. paliekant šašą, kuris gali išlikti ir keliolika dienų. Vadinasi sveikata turi būti sutrikdyta mažiau nei 10 d., kai būna paviršinis nubrozdinimas. Poodinės kraujosruvos susidaro dėl po oda esančių kraujagyslių vientisumo pažeidimo. Ten kur suduodame plyšta kraujagyslė, išsilieja kraujas į aplinkinius minkštuosius audinius. Ko pasėkoje išsilieja kraujas į aplinkinius audinius. Po oda kraujagyslių vientisumo pažeidimas (sienelių plyšimas) pilnai gyja keletas dienų nuo jo padarymo, paliekant keletas dienų ar savaičių plikomis akimis matomas kraujas t.y. kraujosruva. Parodė, kad jo nuomonė skiriasi su ekspertės Zofijos Makšimaitės nuomone ne tik šitoje vietoje nesutampa ir išvados. Konstatuoja, kad nubrozdinimas ir kraujosruvos laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdo mažiau nei 10 d. Pats sužalojimas yra kraujagyslės plyšimas, kuris gyja per mažiau nei keletą dienų, o pagal spalvą – ašį galiu ir dirbti ir būti produktyvus - sveikata nebūna sutrikdyta. Pats sužalojimas yra anatominių struktūrų vientisumo ardymas. Kai plyšta kraujagyslė – jau išardytas jos vientisumas, o kai būna kraujas minkštuosiuose audiniuose – jokia struktūrą neardoma. Atsakydamas į 7 klausimą nurodė, kad patinimas gali būti netrauminės kilmės ir/arba apimties padidėjimas, kuris gali neturėti priežastinio ryšio su trauma – jis gali būti apskritai ne dėl traumos viena ranka didesnė ar mažesnė. Skausmingumas - ne objektyvus pakitimas, kuris taip pat gali būti netrauminės kilmės. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, patinimą bei skausmingumą vertinti bei kvalifikuoti, netikslinga. Atsakydamas į 8 klausimą jis nurodė, kad - nemiga, padidėjęs jautrumas, dirglumas, imlumo sutrikimai, apsunkintas vaikščiojimas, sunkumas priminant kairę koją - tiriamosios nusiskundimai, ne objektyvūs traumai būdingi pakitimai, todėl jų patvirtinti, vertinti ar kvalifikuoti, netikslinga bei prieštarauja sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktui. Pacitavo 12 punktą, kuriame nurodyta, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydimosi trukmę. 12 punkto komentaras – sveikatos sutrikdymo trukmė nustatoma atsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą laikino nedarbingumo trukmę. Gydymo trukmės adekvatumą, per ilgą arba per trumpą sužalojimo arba susargdinimo pobūdžiui teismo medicinos gydytojas privalo vertinti kritiškai ir remiantis tiriamojo asmens būkle ir objektyviais medicininių dokumentų įrašais. Atsakydamas į 9 klausimą nurodė, kad sumušimo sąvoka nepatikslinta. Parodė, kad Lietuvoje nėra sutarta tarp gydytojų ir teismo medicinos ekspertų, advokatų, teisėsaugos, kas yra sumušimas, nėra tokios sąvokos. Anglijoje, Amerikoje – yra sutarta, kad kai rašo sumušimas, vadinasi yra kraujosruva. Lietuvoje to nėra. Lietuvoje sumušimas gali būti nustatomas, remiantis tiriamojo nusiskundimais ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Gydytojas privalo nustatyti diagnozę ir skirti gydymą, jis neprivalo pažiūrėti, ar tikrai yra kraujosruva, kokio dydžio, kokios formos. Tai yra teismo medicinos ekspertų darbas - vertinti objektyvumą. Toliau rašau, kad diagnozė - apatinės lūpos sumušimas - galėjo būti nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes. Kai kurie netrauminės kilmės odos pakitimai gali būti klaidingai aprašyti, kaip sumušimo žymė. Parodė, kad kartais būna hyperpigmentacija, patamsėjusi oda, odos ligos, kurios suklaidina gydytoją arba teismo med. ekspertą. Panašu į kraujosruvas būna mėlyna spalva lūpoje, senas randas, kurie suklaidina. Yra parašyta sumušimo žymė. Sumušimo žymė gali būti nubrozdinimas, kraujosruva, žaizda, lūžis. Parašė, kad kai kalbama apie apatinę lūpą, tai apima gleivinę, raudona vieta, oda. Nurodė, kad dėl išvardintų priežasčių, patvirtinti apatinės lūpos sumušimą, patvirtinti apskritai, ar buvo sužalojimas, jį vertinti bei kvalifikuoti, netikslinga. Nubrozdinimas veide galėjo būti padarytas suduodant buku daiktu ir/arba atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą. Nubrozdinimas veide galėjo būti padarytas nutarties '9" klausime nurodytomis aplinkybėmis. Lūpa yra veido dalis, tai galėjo būti, kad sumušimo žymė lūpoje yra tas pats nubrozdinimas, kuris yra anksčiau aprašytas. Dėl to netikslinga vertinti ir nubrozdinimą, ir sumušimo žymę. Nurodė, kad buvo parašyta, jog yra nubrozdinimas veide, vėliau parašyta, kad yra apatinės lūpos sumušimas – sumušimo žymė. Gali būti, kad mes kalbame apie tą patį nubrozdinimą. Todėl netikslinga vertinti ir viena ir kita, iš įrašo neaišku, ar apie tą patį kalbame.

Dėl sumušimo masto parodė, kad sumušimo laipsnis nubrozdinimas ir kraujosruvos laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu neatsižvelgiant į gydymo arba nusiskundimo trukmę. Konstatuoja, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nubrozdinimas veide ir kiti nustatyti sužalojimai – laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

2012 09 05 R. B. pareiškimas patvirtina, kad pastaroji pateikė Kauno apylinkės prokuratūros Vyr. prokurorui prašymą, kuriuo prašė iškelti baudžiamąją bylą T. K. pagal BK 140 str. 1 d. (b.l. 6).

2012 09 26 parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad nukentėjusioji R. B. parodė įvykio vietą – Taikos pr. 1-ąją eismo juostą, esančią prie Taikos pr. 5 namo, Kaune (1 t., b. l. 24-27).

2012 11 12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2985/12(02) nurodyta, kad R. B. konstatuota odos nubrozdinimai veide, apatinės lūpos sumušimas, kairės alkūnės, kairės šlaunies, kairio žasto sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012 08 10. Kairio žasto, kairės alkūnės, kairės šlaunies sumušimas galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti suduodant smūgius įtariamajam, nekonstatuota. Apatinės lūpos sumušimas, odos nubrozdinimai veide atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairės šlaunies, kairio žasto, kairės alkūnės sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 32 - 33).

2012 08 10 asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2012 08 10, 21.25 val. T. K. buvo nustatytas 1.35 promilės girtumas (1 t., b. l. 15).

2012 09 21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. B. savo iniciatyva pateikė kompaktinę plokštelę „Acme“ su vaizdo įrašu, turinčią reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 42).

2012 10 08 apžiūros protokolas patvirtina, kad kompaktiniame diske „Acme CD-R“ kurio įrašas buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad įrašytas vienas failas – 26 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuriame matyti 2 aukštų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), prie šaligatvio stovintys du automobiliai, stovintis vyriškis. Girdėti vyriškas balsas necenzūriškai su įvairiais keiksmažodžiais šaukiantis, kad išdaužys langus ir už tai jam nieko nebus. Vyriškis įėjo į (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte esančią gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 43 - 44).

2012 08 24 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nuovadoje buvo gautas T. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2012-08-10 apie 20:40 val. R. B., eidama į (duomenys neskelbtini), jį pastūmė ir išplūdo, vėliau ėmė smūgiuoti rankomis bei kojomis. Įvykio aplinkybių patikslinimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nutarime nurodyta, kad iš surinktų duomenų matyti, kad padarytos veikos atitinka požymius nusikaltimų, aprašytų LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 155 str., tačiau sutinkamai su LR BPK 407 str. bylos dėl įvardytų veikų yra privataus kaltinimo ir policija nėra įgaliota pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 60).

2010 10 10 VšĮ K. D. poliklinikos pažyma patvirtina, kad T. K. nėra registruotas VšĮ K. D. poliklinikos Psichikos sveikatos centre (1 t., b. l. 78).

2012 10 10 Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pažyma patvirtina, kad Tomas K. P. ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

2012 10 15 Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažyma patvirtina, kad T. K. nuobaudų neturi (1 t., b. l. 81).

2012 09 19 Sodros išrašas patvirtina, kad T. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 05 11 (1 t., b. l. 82).

2013 03 25 UAB „Jungtis“ charakteristika patvirtina, kad darbdavys apibūdina T. K. kaip drausmingą, pareigingą darbuotoją, tvarkingai atliekantį jam pavestas užduotis. Saugos tarnybos vadovai dėl pareigų atlikimo jam pretenzijų neturi. Per visą darbo laikotarpį T. K. šiurkščių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, nuobaudų neturėjo (1 t., b.l. 118).

2013 05 08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 34/13(02) .G 2985/12(02) pateiktos tokios išvados:

1. R. B. 2012-08-13 nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės, kairės šlaunies srityse, 2012-08-17 - nubrozdinimas veide, 2012-09-06 - kraujosruva kairėje blauzdoje. Kraujosruvos padarytos buku daiktu (-ais), trauminių poveikių į kairės alkūnės, kairės šlaunies, kairės blauzdos sritis pasėkoje, keletas dienų ar savaičių iki jų nustatymo. Nubrozdinimas padarytas buku daiktu (-ais), trauminio poveikio (-ių) į veido sritį pasekoje, keletas ar keliolika dienų iki jo nustatymo. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant rankomis ir/arba kojomis.

2. R. B. nustatyti sužalojimai - nubrozdinimas veide, poodinės kraujosruvos kairės alkūnės, kairės šlaunies srityse, kairėje blauzdoje - galėjo būti padaryti nutartyje ‚2“ klausime nurodytomis aplinkybėmis.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buku daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us).

4. Medicininiuose dokumentuose matyti, kad R. B. 2012-08-17 skundėsi raumenų skausmais žasto srityje, 2012 09 07 - kairio žasto patinimu. Medicininiuose dokumentuose taip pat matyti, kad 2012 09 07 chirurgo nustatyta patinimas kairio žasto išoriniame paviršiuje, skausmingumas palpuojant buvusios hematomos (kraujosruvos) vietoje. Skausmas neskiriamas prie objektyvių traumai būdingų pakitimų. Plikomis akimis gydytojo nustatytas patinimas gali būti netrauminės kilmės ir/arba apimties padidėjimas kuris gali neturėti priežastinio ryšio su trauma. Medicininiuose dokumentuose iki 2012 09 07 chirurgo konsultacijos, duomenų apie kraujosruva (-as) kairio žasto srityje, nėra. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei nesant duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus kairio žasto srityse, VTMT prie LR TM specialisto išvadoje Nr. G 2985/12(02) minėtas kairio žasto sumušimas negali būti patvirtintas ar kvalifikuojamas, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą.

5. Judinant kelio sąnarį, dalyvauja ir šlaunies raumenys bei gilesnės struktūros, todėl esant šlaunies raumenų, kaulų, sąnarių patologijoms, bei norint vengti aukščiau minėtų struktūrų judesius gijimo bei gijimo greičio tikslu imobilizuojamas ir kelio sąnarys.Alkūninis ramentas atstovauja kūno dalį, kai šios dalies funkcija dėl įvairių priežasčių, sutrikdyta. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie šlaunies ar kitų kūno dalių raumenų gilesnių struktūrų, kaulų ar sąnarių objektyvius pakitimus, dėl kurių indikuotina imobilizacija ir/arba protezų (ramentų) pagalbą, nėra.

R. B. nustatyta nubrozdinimas veide, kraųjosruvos kairės alkūnės, kairės šlaunies srityse, kairėje blauzdoje. Nubrozdinimas - paviršinių odos sluoksnių vientisumo pažeidimas - pilnai gyja keletas dienų nuo jo padarymo, paliekant šašą, kuris gali išlikti ir keliolika dienų. Poodinės kraųjosruvos susidaro dėl po oda esančių kraujagyslių vientisumo pažeidimo, ko pasėkoje išsilieja kraujas į aplinkinius audinius. Po oda kraujagyslių vientisumo pažeidimas (sienelių plyšimas) pilnai gyja keletas dienų nuo jo padarymo, paliekant keletas dienų ar savaičių plikomis akimis matomas kraujas.Patinimas gali būti netrauminės kilmės ir/arba apimties padidėjimas, kuris gali neturėti priežastinio ryšio su trauma. Skausmingumas - ne objektyvus pakitimas, kuris taip pat gali būti netrauminės kilmės. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, patinimą bei skausmingumą vertinti bei kvalifikuoti, netikslinga.Nemiga, padidėjęs jautrumas, dirglumas, imlumo sutrikimai, apsunkintas vaikščiojimas, sunkumas priminant kairę koją - tiriamosios nusiskundimai, ne objektyvūs traumai būdingi pakitimai, todėl jų patvirtinti, vertinti ar kvalifikuoti, netikslinga bei prieštarauja sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktui.Sumušimo sąvoka nepatikslinta. Diagnozė - apatinės lūpos sumušimas - galėjo būti nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes. Kai kurie netrauminės kilmės odos pakitimai gali būti klaidingai aprašyti, kaip sumušimo žymė. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, patvirtinti apatinės lūpos sumušimą, jį vertinti bei kvalifikuoti, netikslinga. Nubrozdinimas veide galėjo būti padarytas suduodant buku daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us). Nubrozdinimas veide galėjo būti padarytas nutarties '9" klausime nurodytomis aplinkybėmis.Norint išaiškinti VTMT prie LR TM specialisto išvados Nr. G 2985/12(02) tiriamojoje dalyje 2012 08 23 įrašo dalį, kuri buvo neįskaitoma teismo medicinos ekspertės Zofijos Makšimaitės, tikslinga apklausti gydytoją surašiusį minėtą dokumentą. Norint vertinti aukščiau minėto įrašo duomenis, tikslinga apklausti teismo medicinos ekspertą.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamasis T. K. savo kaltės nepripažino, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios R. B., liudytojo G. U. ir V. L. parodymais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. K. 2012 m. rugpjūčio 10 d., apie 20.15 val., prie Taikos pr. 5 namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus, sudavė R. B. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas apatinės lūpos sumušimus, odos nubrozdinimus veide, kairės alkūnės, kairės šlaunies, kairio žasto sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiosios ir liudytojo G. U. parodymai ne visai atitinka, tai yra ikiteisminio tyrimo metu U. nurodė, kad jis palydėjo R. B. iki jos automobilio, ko nepatvirtino ir pati nukentėjusioji, bei kad jis po įvykio vežė ją į Jonavos ligoninę, ką paneigė liudytoja J. P., kuri važiavo iš paskos ir matė, kad vairuoja pati R. B.. Liudytojas R. P. parodė, kad jis tą dieną buvo bare kartu su V. L., tačiau pastarasis parodė, kad pastarojo nepažįsta, bare buvo pirmą kartą jau po įvykio ir ne kartu su R. P., parodė, kad kai prasidėjo įvykis jis buvo pas G. U., be to, baro darbuotojos J. P. ir R. D. parodė, kad kartu jų nematė, R. D. parodė, kad V. L. matė tą dieną po įvykio pirmą kartą, jis buvo vienas. Be to, abi baro darbuotojos tvirtina, kad nuo baro, esančio Taikos pr. 13, Kaune, iki įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), yra apie 100 metrų atstumas, be to, yra prospekto posūkis, prospektu nuolat važiuoja transporto priemonės, todėl triukšmo per tokį atstumą būnant bare ar prie baro jokiu būdu negalima nei matyti nei girdėti, liudytoją R. P., kaip ir G. U. įvardina kaip dažnus baro lankytojus, todėl šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti G. U. draugei nukentėjusiajai R. B. patvirtinti jos parodymus. Pažymėtina, kad ir G. u. teigė, kad V. Y. ir kitų nukentėjusiosios ir liudytojo G. U. parodymų neatitikimų, tai yra: jie abu nurodė, kad jos automobilis stovėjo pirmoje prospekto eismo juostoje, tuo tarpui kai nukentėjusysis tiek nesuinteresuotas neteisingai liudyti V. L. bei liudytoja J. P. nurodė, kad jos automobilis stovėjo prie namo esančioje automobilių sustojimo vietoje. G. U. nurodė, kad V. L. pamatė tik išgirdęs triukšmą, stovintį ant šaligatvio, tuo tarpu pats V. L. tvirtina, kad jis G. U. kvietimu buvo pas jį namuose antrame aukšte. Nors šioje byloje yra prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, tačiau tai, kad R. B. buvo suduoti keli smūgiai patvirtina, ne tik pati nukentėjusioji R. B. ir liudytojas G. U., tačiau tai patvirtina ir liudytojas V. L., kuris pasakė, kad jis tikrai matė ne tik kaip kaltinamasis sudavė kelis smūgius ir spyrė R. B. į įvairias kūno vietas. Nors kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiąja nekonfliktavo, tačiau jis nepasitenkinimą dėl nukentėjusiosios elgesio išreiškė G. U., įvykio dieną taip pat šaukė jai, kad ji čia nebūtų, todėl akivaizdu, kad konfliktas tarp šių asmenų buvo, kaltinamasis pyko dėl esą nukentėjusiosios keliamo triukšmo, todėl santykiai tarp jų buvo įtempti.

Teismo ekspertų nuomonės išsiskyrė, ekspertė Zofija Makšimaitė nurodė, kad R. B. padarytas nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, o ekspertas Gregoire Abi Chaker nurodė, kad mėlynės ir nubrozdinimai negali būti vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodė, kad tokie sužalojimai gali būti padaromi tiek suduodant tiek griūvant darant kitokį poveikį audiniams. Nors ne visiems sužalojimams patvirtinti yra objektyvūs įrodymai, tačiau pasak nukentėjusiosios ir liudytojų G. U. ir V. L. akivaizdu, kad smūgiai buvo suduoti, tai patvirtina įrašai medicinos dokumentuose. Liudytojas R. P. taip pat tvirtino, kad matė, kaip klatinamasis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajai. Įvykio vietoje buvusi J. P. nematė, ar T. K. sudavė smūgius nukentėjusiajai, tačiau netvirtino, kad jis tokių smūgių nesudavė. Prokuroras prašė perkvalifikuoti kaltinamajam inkriminuotą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. į 140 str. 1 d., nukentėjusioji nurodė, kad savo prašymą dėl BK 140 str. 1 d. palaiko, todėl darytina išvada, kad netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kad T. K. tyčia sudavė nukentėjusiajai R. B. nėra pagrindo.

Kaltinamojo T. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji pareiškė 15 000,00 Lt civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė skausmą, stresą, pažeminimą, nepatogumus, kadangi ji ilgai gydėsi, be to, negalėjo vairuoti automobilio, po patirtų sužalojimų ji patyrė emocinį šoką, išgąstį, pažeminimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis T. K. sudavė smūgius nukentėjusiajai, padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai dvasines kančias, kurios tiesiogiai susijusios su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, neturtinės žalos padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nusikaltimo pasekmės nėra tokios didelės, abi konflikto šalys nors ir neakivaizdžiai, tačiau konfliktavo, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl prašoma priteisti suma yra mažintina. Taigi atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad pareikštas 15 000,00 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiosios turtinei padėčiai, jos sveikatai, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajai priteistina 1 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dirba, teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikimą, tačiau charakterizuojamas teigiamai, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti nėra.

Nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir bylos dokumentų kopijų darymo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, nukentėjusiojo naudai (BPK 103 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį lit0) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios R. B. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios R. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios R. B. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.