- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- I-3278-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01224-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Vilniaus pataisos namai, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (b. l. 9), kuriuose prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 1 789 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – 10 parų kamerų tipo patalpoje, pažeidžiant jo teises.
Paaiškina, kad užėjo į 2 laiptinę, nes norėjo susitikti su vienu iš 3-iojo būrio nuteistųjų ir tuo metu sutiko pareigūną. Mano, kad negalėjo pažeisti nutarime nurodytų teisės aktų nuostatų dėl drausmės tvarkos nesilaikymo, nes pareigūnai nedavė nurodymų, kuriuos jis būtų atsisakęs vykdyti.
Taip pat paaiškina, kad ties 2 laiptine nėra jokių linijų ar draudžiamųjų ženklų ten užeiti, jo pasirašytinai su tokiu draudimu nesupažindino. Mano, kad jokie teisės aktai nenustato ribojimo užeiti į bendro naudojimo patalpą (laiptinę).
Su kita nutarimo dalimi, kurioje konstatuota, kad nesegėjo ženklo, pareiškėjas sutinka.
Nurodo, kad dėl paskirtos nuobaudos sutriko miegas, patyrė stresą, emocinį diskomfortą, pablogėjo bendravimo galimybės. Kamerų tipo patalpoje negalėjo maitintis, todėl 4 dienas badavo, negalėjo mokytis kalbos, pasigaminti maisto, bendrauti su kitais nuteistaisiais, nusiprausti prieš penktadienio maldą, būti lauke ilgą laiką, nes lauke leidžiama būti tik 1 valandą per parą. Be to, jis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės laiko ir nori, kad būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, o drausminė nuobauda jį neigiamai charakterizuoja.
Neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad pataisos įstaiga diskriminuoja jį dėl religijos, nes nesuteikia maitinimo, koks yra nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 173 straipsnio 4 dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. 11.00 val. pareiškėjas buvo pastebėtas 1-ojo gyvenamojo korpuso 2 laiptinėje (užeinantis į 3-iąjį nuteistųjų būrį). Ten pareiškėjui draudžiama būti, nes jis ten negyvena ir nedirba. Pareiškėjas tuo metu gyveno 1-ajame nuteistųjų būryje, į kurį įėjimas yra visiškai kitoje 1-ojo gyvenamojo korpuso (pastato) pusėje.
Pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Draudimas nuteistiesiems lankytis vietose, kur negyvena ir nedirba, sietinas su prevenciniais tikslais siekiant užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų platinimą įstaigoje ir kitus neteisėtus veiksmus. Taigi kadangi pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. gyveno l-ajame nuteistųjų būryje, kuriam įrengtas atskiras įėjimas į 1-ąjį gyvenamąjį korpusą, jis neturėjo teisės būti laiptinėje, skirtoje kitiems nuteistųjų būriams, o tuo labiau užeiti į 3-iąjį nuteistųjų būrį.
Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į dokumentinę medžiagą, padarytų pažeidimų aplinkybes, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 28-835(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė nuobaudą – 10 (dešimt) parų kalėjimo tipo patalpoje. Mano, kad šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam galimai padarytos žalos, jo reikalavimas paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis, o tai tik įrodo, kad jis kreipėsi į teismą galimai siekdamas tik pasipelnyti iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl Vilniaus PN 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.
Taigi, siekiant konstatuoti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
CK 6.250 straipsnio taikymo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Vilniaus PN direktoriaus nutarimo Nr. 28-835(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda.
Iš 2016 m. rugsėjo 26 d. APS prižiūrėtojo T. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. 11.00 val. buvo pastebėtas 1-ajame korpuse, užeinantis į 3-iąjį būrį, ir sulaikytas, nes ten negyvena ir nedirba. Į klausimą, ką nuteistasis ten veikia, jis atsakė, kad „Tu man neuždrausi vaikščioti, kur aš noriu“. Iš 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. 51-2621(1) dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu matyti, kad pareiškėjas atsisakė teikti paaiškinimus raštu, tačiau žodžiu paaiškino, kad „kur norėsiu, ten ir vaikščiosiu, nieko aš tau nerašysiu“.
Iš 2016 m. rugsėjo 22 d. APS prižiūrėtojo V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad rugsėjo 22 d. 10 val. 30 min. 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje buvo pastebėtas ir sulaikytas 1-ojo būrio nuteistasis I. S., kadangi matomoje vietoje ant drabužių neturėjo administracijos išduotos vardinės kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde.
2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-835(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1–2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus. Nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą – 10 parų kalėjimo tipo patalpoje. Šiame nutarime nurodyta, kad nuobauda per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas šio nutarimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad sutinka su nutarimo dalimi, kurioje jam pareikšta nuobauda už tai, kad neturėjo ženklo.
Kai ginčijamas nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda, paprastai įvertinamas ne tik teisinis, bet ir faktinis tokios nuobaudos paskyrimo pagrindas. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus konstatuotina, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.
Kaip minėta, viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų žalai kilti yra neteisėti veiksmai. Taigi, nesant Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatymas neturi teisinės prasmės, o pareiškėjo prašymas priteisti 1 789 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pataisos įstaiga diskriminuoja jį dėl religijos, nes nesuteikia maitinimo, koks yra nustatytas BVK 173 straipsnio 4 dalyje.
Pažymėtina, kad dėl žalos, kurią grindžia diskriminavimu dėl religijos, nesuteikiant maitinimo, atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1824-789/2017. Dėl tų pačių aplinkybių pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas ir Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3286-402/2016, šis 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė laikotarpio, kada jis buvo diskriminuojamas dėl maisto religiniu požiūriu, o Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo žinioje yra bylos tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.