- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 2-25-399/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Marijampolės butų ūkis“, E. M., S. M., A. M.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant J.Petraitienei, dalyvaujant ieškovei S. M., atstovei advokatei S.Staniukynienei, atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovams A.Pudzinskienei, po pertraukos - V.Andruliui, trečiojo asmens UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovui R.Krikštolaičiui, trečiajam asmeniui E. M., S. M., A. M., po pertraukos – E. M. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui Marijampolės savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Marijampolės butų ūkis“, E. M., S. M., A. M., A. M. dėl pažeistų teisių gynimo (teisės privatizuoti butą pripažinimo) ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė palaiko savo reikalavimus ir prašo pripažinti teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį Marijampolė, Kauno g. 39-21, pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad ieškovė bute gyvena nuo 1992 metų. 1993m. gruodžio mėnesį dėl buto privatizavimo padavė pareiškimą tuometinės savo darbovietės Marijampolės valstybinio verpimo fabrikui, vaikai buvo nepilnamečiai ir susitarimo reikėjo tik su vyru, kuris sutiko butą privatizuoti jos vardu, vyras mirė 1995 metais . Buvo atlikta buto inventorizacija , kurios išlaidas apmokėjo ieškovė ir dokumentai buvo perduoti vykdyti tolesnę privatizavimo procedūrą dabartinei UAB „Marijampolės butų ūkis“. Ieškovė gavusi kvietimą nuvyko ir susipažino su buto įkainojimo aktu, kaina ją tenkino, tačiau tuo metu vyras buvo ligoninėje ir įkainojimo akto kopiją nešė parodyti jam. Daugiau pranešimų negavo. Ji (ieškovė) kelis kartus teiravosi ar jau baigti tvarkyti dokumentai ir jai atsakydavo, kad jeigu negavo pranešimo, vadinasi, jų dar nereikia atvykti. Bute visą laiką gyvena, moka mokesčius tiekėjams už komunalines paslaugas. Kito gyvenamojo būsto neturi, nepasinaudojo Valstybės parama jį įsigyti. . Kadangi buto privatizavimo procedūra buvo nebaigta ne dėl jos kaltės, prašo pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas pripažinti teisę privatizuoti minėtą butą. Apie tai, kad yra pasibaigęs įstatymo galiojimas ji sužinojo tik 2002 metais, sudarant buto nuomos sutartį. Jai žinoma, kad vykstant namo bendrijos susirinkimui dėl namo renovavimo savivaldybės atstovė pati nurodė galimybę privatizuoti butus, kurie dar neprivatizuoti, o dabar nesutinka su jos reikalavimais.
Atsiliepimas
Atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovai nesutiko su ieškiniu motyvais išdėstytais atsiliepime bei paaiškino, kad butas, esantis Marijampolė, Kauno g. 39-21 yra Marijampolės savivaldybės nuosavybė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atliko reikalingus veiksmus butui privatizuoti, ieškovės reikalavimai nepagrįsti, todėl prašo jų netenkinti ir atmesti ieškinį, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kuris buvo trys metai ir pasibaigė 1996 metais.
Tretieji asmenys palaikė atsiliepimus ir paaiškino, kad palaiko ieškovės reikalavimus, savarankiškų reikalavimų byloje neturi, negali paaiškinti dėl faktinių buto privatizavimo aplinkybių, nes tuo metu buvo nepilnamečiai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovas paaiškino, kad savarankiškų reikalavimų neturi, palaiko atsakovo poziciją, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad atliko visus veiksmus, susijusius su buto privatizavimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis mirė 1995-10-16, tretieji asmenys (fiziniai) yra jos vaikai ieškovė gyvena bute, esančiame Marijampolė, Kauno g. 39-21 (b.l.7, 8,9-12), tuometinio Marijampolės valstybinio verpimo fabriko profsąjungos komiteto protokolo Nr. 56, 1992-12-29 ir Marijampolės valdybos orderio pagrindu ieškovės šeima apsigyveno ginčo bute (b.l. 13-15). 1994-02-23 sudaryta buto nuomos sutartis, 2002-10-21 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l. 16-18, 30-34). Ieškovė bute gyvena ir moka reikalingus mokesčius.
Marijampolės miesto valdybos potvarkiu 878m, 1993-12-31 namas esantis Kauno 39, Marijampolė iš valstybinio akcinio verpimo fabriko balanso buvo perduotas Valstybinei butų remonto ir eksploatavimo įmonei (dabartinė UAB „Marijampolės butų ūkis“).
Iš pateiktos buto, esančio Marijampolė, Kauno g. 39-21, techninės apskaitos bylos matyti, kad buto pagrindinė inventorizacija atlikta 1993-12-01 ir buto fondas tituliniame lape nurodytas privatus (b.l. 19-24).
Marijampolės savivaldybės administracija ieškovės atstovei suteikė 2011-09-30 raštu (b.l. 26) informaciją, kad dėl buto Marijampolė, Kauno g. 39-21 privatizavimo niekas nesikreipė, tačiau šie duomenys nėra teisingi, kadangi butas nuo 1995-05-10 iki 2011-09-16 nuosavybės teise priklausė Marijampolės savivaldybės tarybai,o nuo 2011-09-16 priklauso Marijampolės savivaldybei. Ieškovė gi prašymą leisti privatizuoti butą pateikė 1993m. gruodžio mėn. valstybiniam verpimo fabrikui (profsąjungos komitetui), tai nustatyta ne tik pareiškėjos aiškinimu, bet ir liudytojų I. B. bei M. M. parodymais, tai patvirtina ir buto inventorizacijos atlikimas 1993-12-01. Aplinkybę, kad ieškovės dokumentai buvo priimti privatizavimą vykdžiusioje institucijoje Marijampolės savivaldybės UAB „Marijampolės butų ūkis“ patvirtina ir buto įkainojimo aktas. Liudytoja I. B. daug metų dirbusi UAB „butų ūkis“ ir buvusi butų privatizavimo komisijoje, paaiškino, kad matė ieškovę lankantis UAB „Marijampolės butų ūkis“ (tuo metu buvo kitu pavadinimu įstaiga) kai buvo vykdomas butų privatizavimas ir patvirtina, kad byloje esantis įkainojimo aktas surašytas tuometinės UAB „Marijampolės butų ūkis“ darbuotojos D. S.. Jeigu nebūdavo prašymo ir susitarimo kieno vardu bus privatizuotas butas, tai nebūdavo skaičiuojama buto kaina, sudaromas įkainojimo aktas.
Liudytoja M. M patvirtino, kad prašymus dėl buto privatizavimo ieškovė pateikė Vernito fabrikui, kuris juos perdavė UAB „Marijampolės butų ūkis“, nes jeigu prašymas ir kiti dokumentai nebūtų buvę perduoti, nebūtų reikėję užsakyti ir nešti buto techninės apskaitos bylos pagal kurią paruošė įkainojimo aktą.
Atsakovo prašymu byloje liudytoja buvo apklausta liudytoja B. S., dirbusi nuo 1987m. iki 1998 UAB „Marijampolės butų ūkis“. Liudytoja patvirtino, kad jos ranka pildytas byloje esantis buto įkainojimo aktas ir tvirtino, kad tai yra tik juodraštis, nes užpildytas ranka, o turėjo būti spausdintas rašomąja mašinėle, tai yra įkainojimo akto forma užpildyta spausdintu tekstu. Teismas šiuos liudytojos parodymus, kad privalomas spausdintu tekstu užpildytas įkainojimo aktas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes tokio reikalavimo nebuvo nustatyto nei Butų privatizavimo įstatyme, nei Taisyklėse ir be to teismo nagrinėtose kitose to paties pobūdžio bylose taip pat yra įkainojimo aktų surašytų ranka ir šia aplinkybe – privalomai spausdintu įkainojimo aktu- atsakovas neatsikirtinėjo nei vienoje byloje (LR CPK 178 str.).
Asmenų teisė privatizuoti butus atsirado Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374, 1991-05-28 pagrindu. Privatizuoti butus turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai arba kuriems po minėto įstatymo įsigaliojimo butai (gyvenamoji patalpa) buvo suteikta nustatyta tvarka (minėto įstatymo 2 str.,3 str. 4 str. 2 d.). Asmuo norintis privatizuoti gyvenamąją patalpą turėjo paduoti pareiškimą atitinkamai savivaldybei ar įmonės (įstaigos ) administracijai (minėto įstatymo 4 str. 1 d.). Be prašymo leisti privatizuoti gyvenamąją patalpą asmenys turėjo pateikti ir susitarimą tarp pilnamečių šeimos narių kieno vardu bus privatizuojamos gyvenamosios patalpos ir kas taps jų savininku, šis susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai, nesutarus pirkti gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d.). Susitarimą privatizuoti butą turėjo teisę tvirtinti ne tik notaras, bet ir asmenys išvardinti Notariato įstatymo 16-1 str. (1991-07-29 įstatymo nr. I-1620 redakcija), tame tarpe ir „ asmens ...gyvenamosios vietos butų ūkio tarnyba...“.
Buto ginčo privatizavimą pradėjo vykdyti įmonės administracija – valstybinio verpimo fabriko, toliau vykdė tiesiogiai Marijampolės savivaldybės UAB „Marijampolės butų ūkis“ veikusi privatizavimo komisija.
Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimu ir tvirtindamas, kad ieškovė neatliko veiksmų reikalingų buto privatizavimo procedūrai prasidėti, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, tai yra nenuginčijo, kad ieškovė padavė prašymą butui privatizuoti bei, kad privatizavimo procedūra buvo pradėta - atlikta buto inventorizacija, butas įkainotas ir ieškovė sutiko su buto įkainojimu.
Tokiu būdu atsakovas bando pareigą atlikti privatizavimo procedūros veiksmus perkelti išimtinai ieškove nors jai, esant fiziniu asmeniu, kaip tik turi būti taikomi vidutinio atidumo ir rūpestingumo standartai, priešingai Marijampolės savivaldybei taikytini padidinto atidumo ir rūpestingumo standartai, kadangi būtent savivaldybės (tuometinės miestų, rajonų valdybos) vykdė savivaldybėms priklausančių butų privatizavimą, tai numatė LR Vyriausybės nutarimu Nr. 309, 1991-07-31, patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės (taisyklių 2 str., 3 str.), kurios reglamentavo, kad sudaryta Privatizavimo komisija turi atlikti konkrečius veiksmus, tai yra priimti asmenų pareiškimus ir susitarimus, juos registruoti, įkainoti butus, su įkainojimo aktu supažindinti asmenis (taisyklių 10 str.,11 str.) ir būtent Miestų, rajonų valdybos surenka visus reikalingus dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir ... suderinę su notaru kreipiasi dėl tokių sutarčių tvirtinimo, kurios tvirtinamos ir teisiškai įregistruojamos vienu metu (taisyklių 19 str., 20 str.). Esant išvardintoms aplinkybėms visiškai neaišku kodėl Privatizavimo komisija įkainojo ieškovės butą bei priėmė inventorinę bylą kadangi nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Marijampolės butų ūkis“ nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės pateikti dokumentai nebuvo tinkami buto privatizavimui vykdyti ar, kad buvo pareikalauta iš ieškovės pateikti papildomus ar patikslintus dokumentus ir kokius. Tokiu būdu Privatizavimo komisija turėjo toliau vykdyti buto privatizavimo procedūrą ir ieškovei pranešti kada atvykti pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, o nustačius, kad dokumentai netinkami ar jų nepakanka pranešti privalėjo ieškovei, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kad jos pareiškimas dėl buto privatizavimo netenkinamas, kad ieškovė galėtų tokį Privatizavimo komisijos sprendimą apskųsti nustatyta tvarka (ginčyti atsisakymą leisti privatizuoti butą). Atsakovas nei trečiasis asmuo UAB „Marijampolės butų ūkis“ negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių šis butas liko neprivatizuotas.
Byloje yra pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kauno g. 39, Marijampolė, (toliau DNB „Mauras“) protokolas nr. 1, kuriame fiksuota, kad name 19 butų priklauso Savivaldybei ir dalyvavusi Marijampolės savivaldybės deleguota atstovė patvirtino, kad jau yra 3 asmenys ( name Kauno g. 39), kuriems teismas leidęs privatizuoti butus, tai matyti ir iš vieningos LITEKO duomenų bazės, o būtent teismo sprendimais leista privatizuoti butus, esančius Marijampolė, Kauno g. 39 -13 (civilinė byla Nr. 2-5082-91/2010, sprendimas įsiteisėjęs), Marijampolė, Kauno g. 39-1 (civilinė byla Nr. 2-198-374/2010, teismo sprendimas įsiteisėjęs), Kauno g. 39-7 (civilinė byla 2-4746-399/2011, teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka).
.Be to ir Marijampolės savivaldybė perimdama pagal aktą nepatikrino kodėl butai liko neprivatizuoti ir nepranešė gyventojams, kad jų prašymai (pareiškimai privatizuoti butą) liko neišspręsti.
Taip pat atsakovas neįrodė, kad būtent dėl ieškovės kaltės nebuvo vykdoma toliau jos buto privatizavimo procedūra, tai yra nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo pranešta kokių dokumentų trūksta tolesniems veiksmams atlikti bei nustatytas terminas jiems atlikti ir, kad ieškovė tokio pranešimo nevykdė.
Ieškovė vadovaudamasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. prašo pripažinti jam teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, esančią Marijampolė, Kauno g. 39-21, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.
Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01 (nustojo galioti Lietuvos Respublikos Seimo 1997-04-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. teisė nuomininkams privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas teismo sprendimu gali būti pripažinta tik tais atvejais, kai teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas buvo įgyta pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, šiam įstatymui galiojant ir ši teisė buvo pažeista, tai yra gyvenamosios patalpos privatizavimo procedūra buvo nebaigta ne dėl paties nuomininko kaltės (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025/200, Teismų praktika Nr. 14, p.214-218, LR Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, Teismų praktika Nr. 18, p. 14-21, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006-12-20, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis 2010-03-01, byloje Nr. 3K-3-67/2010).
Teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra tinkamas subjektas dėl buto, esančio Marijampolė, Kauno g. 39-21, privatizavimo, tai yra ieškovė atliko veiksmus reikalingus butui privatizuoti, pateikė pareiškimą, sudarė su sutuoktiniu susitarimą, kad jos vardu bus privatizuojamas butas, buto inventorinę bylą, šių dokumentų ydingumas (jų trūkumai) nebuvo nustatyti ir apie tai ieškovė nebuvo informuota, tokiu būdu ieškovė turėjo teisėtus lūkesčius, kad taps šio buto savininke ir tai leidžia teigti, kad jos teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas buvo pažeista, nes gyvenamosios patalpos privatizavimo procedūra neatlikta ne dėl jos pačios veiksmų (jų neatlikimo), kadangi nei Butų privatizavimo įstatymas, nei taisyklės nenumatė terminų nei kreipimosi kartų (skaičiaus, kiekio) dėl buto privatizavimo eigos, kadangi asmuo turėjo pagrindo tikėtis, kad valstybės, savivaldybės institucija tinkamai atlieka savo funkcijas (pareigas).
Ieškovė domėjosi pagal savo sugebėjimus buto privatizavimo eiga, keletą kartų domėjosi UAB „Marijampolės butų ūkis“ kada bus baigta buto privatizacija.
Be to nepranešta ieškovei jog trūksta kokių nors dokumentų be kurių negalima buto privatizacija. Savivaldybei butų privatizavimas buvo viena iš funkcijų priskirtų kompetencijai teisės aktais, tai yra neįteikus mokestinio pranešimo, nepranešus kada atvykti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė ir negalėjo įtakoti buto privatizavimo procedūros. LR Butų privatizavimo įstatymo paskirtis, vykdant vieną iš socialinių ekonominių valstybės funkcijų, buvo leisti piliečiams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti vieną būstą privačion nuosavybėn ir nustačius, kad butų privatizavimo įstatymui galiojant (galiojo iki 1998-07-01) ieškovė įgijo teises kaip buto privatizavimo subjektas, jos įgytos teisės gintinos ir pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 42-44) prašo taikyti ieškinio senatį ir nurodo, kad ieškovė 1993 m. jau žinojo, kad nebus vykdomos buto privatizavimo procedūros ir nuo tada skaičiuoja trejų metų ieškinio senaties terminą pagal tuo metu (iki 2001-07-01) galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 84 str. ir nurodo, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 1996 metais ir , vadovaujantis LR civilinio kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Ieškinio senatis, tai yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ir interesus, pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatis yra taikoma tuomet kai to prašo viena ginčo šalių. Ieškinio senatis prasideda nuo to momento kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.124 str., 1.126 str., 1.127 str.).
Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad apie tai, jog jos teisė, privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, pažeista sužinojo tik 2002-10-21 kai buvo sudaroma nauja buto nuomos sutartis (b.l. 4) Iki to laiko nei Marijampolės savivaldybė, nei UAB „Marijampolės butų ūkis“ ieškovei nepranešė jokiu būdu (raštu, žodžiu), kad jos teisė butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nebus ginama ir teismas konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido ir atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį netenkinamas, o ieškovės teisė ginama, kadangi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2002-10-21, tai yra jau įsigaliojus 2001-07-01 LR civiliniam kodeksui, numatančiam 10 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str. 1 d., LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.).
Valstybės parama butui įsigyti ieškovei nebuvo teikiama. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar kitų pagrįstų motyvų, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjusi privatizuoti ginčo butą, nepateikta.
Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo butus. 1998 07-01 Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtos ir nebaigtos procedūros užbaigtinos pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. , tai yra gintinos asmens subjektinės teisės, kurios buvo įgytos Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu ir pažeistos, tai yra buto privatizavimo procedūra nebaigta ne dėl paties asmens kaltės. Byloje nenustatyta, kad buto privatizavimo procedūra nebaigta dėl ieškovės kaltės, butas yra privatizavimo objektas, ieškovė yra tinkamas subjektas buto privatizavimo, išreiškusi valią dėl buto privatizavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei, pateikus prašymą privatizuoti butą, ne dėl jos kaltės nebuvo atlikti visi veiksmai nustatyti buto privatizavimą vykdžiusiam asmeniui (valstybinio ar visuomeninio butų fondo savininkui (valdytojui) nustatyti 1991-07-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 309, tai yra nei Marijampolės savivaldybė, nei UAB „Marijampolės butų “ tiesiogiai vykdžiusi buto privatizavimą neinformavo ieškovės dėl tolesnės privatizavimo eigos, dėl atvykimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ar pateikti trūkstamus dokumentus (jeigu jų trūko).
Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo teisę privatizuoti butą ir privatizavimo procedūra buvo pradėta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių ši teisė nebuvo įgyvendinta, siekiant pašalinti ieškovės teisės pažeidimus, pripažintina ieškovei teisė privatizuoti butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą (LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 260 str. 268 str., 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti keturių kambarių butą 81,08 bendro ploto su rūsiu, pažymėtu R-21 ir įstiklinta veranda 3,71 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės vardu, pagal LR Butų privatizavimo įstatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.