Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-193-553/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
2A-193-553/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26112-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Bujokaitė, Liuda Uckienė
Ieškovas
A. Ž.
Trečiasis asmuo
„BTA Insurance Company“ SE
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-193-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26112-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2351-465/2014 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei advokatei N. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovės advokatės N. Ž. netinkamą antrinės teisinės pagalbos teikimą neteisėtu neveikimu ir priteisti iš atsakovės ieškovui 155,78 Lt turtinės žalos ir 50 000,00 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau –VGTP tarnyba) 2013-02-08 sprendimais S-402-13 bei S-400-13 nusprendė ieškovui teikti antrinę teisinę pagalbą vykdomojoje byloje Nr. 0007/13/00177 rengti procesinius dokumentus, atstovauti ieškovo interesams vykdymo procese bei civilinėje byloje dėl antstolės M. L. veiksmų apskundimo. Teikti antrinę teisinę pagalba buvo paskirta šios bylos atsakovė advokatė N. Ž.. Ieškovas nurodė, kad pagalbą teikti paskirta advokatė jam primygtinai patarė neskųsti antstolės veiksmų, skundą surašė praleidusi terminą jam apskųsti. Trakų rajono apylinkės teismas 2013-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1071-463/2013 ieškovo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, sužinojusi apie šią nutartį, išreiškė nuomonę, kad šios nutarties apskundimas nėra perspektyvus ir pasiūlė kreiptis dėl antrinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus VGTP tarnybai paskyrus kitą advokatę, dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-19 nutarties buvo surašytas skundas Vilniaus apygardos teismui. Ieškovas dėl atsakovės neteisėto neveikimo patyrė 155,78 Lt turtinės žalos (kelionės, pašto, telefono išlaidos ir kt.), taip pat patyrė 50 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos, kuri pasireiškia jo turėtais nepatogumais vykstant pas naujai paskirtus advokatus, patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, sukeltu stresu dėl pažeminimo, kuriuos patyrė antstolės patvarkyme pamatęs jam mestus kaltinimus dėl vykdymo proceso vilkinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Paaiškino, kad ji teikė ieškovui antrinę teisinę pagalbą pagal Vilniaus VGTP tarnybos 2013-02-08 sprendimus. Ieškovas buvo priimtas 2013-02-14 skubos tvarka dėl antstolės veiksmų apskundimo. Susipažinusi su ieškovo pateiktais dokumentais atsakovė nustatė, kad ieškovas yra gavęs antstolės raginimą per 10 d. įvykdyti sprendimą – sumokėti išieškotojai D. Ž. 35 530,00 Lt skolos bei 504,00 Lt. vykdymo išlaidų. Ieškovo nuomone, antstolė pažeidė jo teises, surašydama Turto arešto aktą, nepraėjus 10 d. terminui. Atsakovė išsiaiškinusi, kad nurodytos sumos ieškovas neturi, pasiūlė jam kreiptis dėl skolos išdėstymo, kartu teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovui ji paaiškinusi, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 658 str. 2 d., turi teisę areštuoti skolininko turtą, todėl, net ir paaiškėjus pažeidimui, priverstinio vykdymo procedūra bus neišvengiama. Atsakovė, manydama, kad ieškovas ketinimų skųsti antstolės veiksmus atsisakė, ėmėsi rengti pareiškimą dėl skolos išdėstymo, kurio projektas 2013-02-22 jam buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Tokio pareiškimo ruošimui terminas nenustatytas, todėl, jei ji būtų supratusi, kad ieškovas skųsti antstolės veiksmų nepersigalvojo, ji visų pirma būtų rengusi skundą. Pasitikėdama ieškovu, ji neprašė jo rašytinio atsisakymo dėl antstolės veiksmų apskundimo. 2013-02-25 ieškovas atvykęs į jos kontorą, pasirašė paruoštą pareiškimą dėl skolos išdėstymo, tačiau klausimo dėl skundo, susijusio su antstolės veiksmais parengimo, nekėlė, nors tą dieną jau suėjo 20 d. nustatytas terminas juos apskųsti. Todėl atsakovė buvusi priblokšta, kai ieškovas, tik praėjus keletui dienų, pasidomėjo dėl skundo surašymo. Supratusi, kad ieškovas savo nuomonę pakeitė, skubiai surašė skundą bei 2013-03-01 pateikė elektroniniu paštu. Laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-04-29 atsakovė nuolat teikė ieškovui teisinę pagalbą tiek raštu, tiek žodžiu. Pasak atsakovės, Trakų rajono apylinkės teismas netenkino ieškovo skundo ne dėl praleisto termino, bet kitais motyvais. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad ieškovas nenurodė visų sąlygų, reikalingų civilinei atsakomybei kilti.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad advokato paslaugos buvo teikiamos VGTP Tarnybos sprendimo pagrindu, todėl šalių santykiams taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos. 2012-07-18 atsakovė advokatė N. Ž. yra sudariusi Advokatų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. PCAD 014380, draudimo suma vienam draudžiamam įvykiui - 100 000,00 Lt. Nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė būtų teikusi paslaugas nesąžiningai ar nerūpestingai, todėl nesuprantama, kokie anot ieškovo buvo atsakovės neteisėti veiksmai. Taip pat ieškovas nenurodė, kokiu priežastiniu ryšiu yra susiję civilinėje byloje patirtos išlaidos. Trečiojo asmens nuomone, nesant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atmestinas. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl ir jai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą). Trečiojo asmens nuomone, ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl ieškinį laiko atmestinu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-06 sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad pradžioje ieškovas sutiko su advokatės argumentais ir tik vėliau, jau įteikęs teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pareikalavo rengti skundą dėl antstolės veiksmų, nors terminas jau buvo pasibaigęs. Konstatavo, kad ieškovo skundas dėl antstolės veiksmų, nors ir buvo paduotas praleidus terminą, tačiau teismo atmestas ne dėl termino praleidimo, kurį atnaujinti ieškovas net neprašė, o įvertinęs ieškovo galimybes geranoriškai sumokėti iš jo priteistą žmonai 35 530,48 Lt. kompensaciją ir 504,00 Lt. vykdymo išlaidų. Įvertinęs šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu teismas nusprendė, kad teikdama antrinę teisinę pagalbą advokatė N. Ž. aiškino ieškovui jo procesines teises, teismų sprendimų vykdymo praktiką bei kitus jį dominančius klausimus, rengė ir siuntė jam procesinius dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad advokatė N. Ž. tinkamai atliko savo pareigas, nepažeidė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nenusižengė profesinės veiklos taisyklėms ir standartams bei teisės normoms, nustatančioms advokatės teises ir pareigas, veikė atidžiai ir rūpestingai jo interesais, bendradarbiavo su pareiškėju, išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2351-465/2014 ir priimti naują sprendimą - pripažinti atsakovės advokatės N. Ž. netinkamą antrinės teisinės pagalbos teikimą neteisėtu neveikimu ir priteisti iš atsakovės ieškovui 155,78 Lt turtinės žalos ir 50 000,00 Lt neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Byla dėl antstolės veiksmų pralaimėta dėl to, kad teismui reikalingų dokumentų atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtino, todėl ieškovui teko pateikti juos nepatvirtintus. Todėl Trakų rajono apylinkės teismas jų nepriėmė ir priimdamas sprendimą neatsižvelgė;2013-04-29 be atsakovės pagalbos ieškovas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, tačiau teismas 2013-05-09 nutartimi jo prašymą atmetė, kadangi prašymą pateikė be atskirojo skundo. Atsakovė nepaaiškino ieškovui, kaip skundžiami teismų sprendimai apeliacine tvarka, o jis teisinio išsilavinimo neturi. To nebūtų buvę, jei atsakovė nebūtų nepraleidusi termino įstatymų nustatyta tvarka parengti visus reikiamus procesinius dokumentus;Pirmosios instancijos teismas netyrė ir sprendime visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, patvirtinančių atsakovės neteisėtą neveikimą netinkamai teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui, todėl padarė CPK 185 str. 1 d. pažeidimą;Vadovaujantis CK 6.245 str. 1 d. ir CK 6.251 str. 1 d. bei panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė ir iš atsakovės priteisiamos ieškovo turėtos 155,78 Lt išlaidos. Taip pat dėl streso dėl pažeminimo, kai pamatė antstolės patvarkyme jam mestus kaltinimus vykdymo proceso vilkinimu, dvasinių išgyvenimų, ieškovas patyrė 50 000,00 Lt neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimą.

Nurodo, kad:

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog jam nebuvo paaiškinta Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-19 nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Šią aplinkybę patvirtina 2013-04-25, 2013-04-26 elektroniniai laiškai, kuriais jam buvo išaiškinta teismo nutarties apskundimo tvarka ir terminai;Pavėluotas skundo parengimas ir pateikimas teismui neturėjo lemiamos reikšmės, nes ieškovo skundus nagrinėję teismai antstolio veiksmų pažeidimų nenustatė ir atmetė ne dėl praleisto termino;Ieškovo nurodoma žala sietina ne su atsakovės veiksmais, o su ieškovo apsisprendimu teikti atskirąjį skundą bei ieškinį atsakovės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra nei vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, jog teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino advokatės neteisėto neveikimo teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui. Pasak ieškovo, advokatės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji padavė atskirąjį skundą praleidusi terminą, įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtino teismui reikalingų dokumentų, dėl ko ieškovui buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Esą pirmosios instancijos teismas neištyrė minėtų aplinkybių, padarė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos pažeidimą, todėl šis teismo sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Vieni iš advokatų veiklos pagrindinių principų yra advokatų veiklos teisėtumas, lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas, taip pat nepriekaištingas elgesys (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3, 5, 6 punktai). Pagal Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, advokatas privalo: sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai, pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Vadovaudamasis advokatūros įstatymo 40 straipsniu, atsisakyti teikti teisines paslaugas advokatas gali tik dėl svarbių priežasčių ir apie tokį atsisakymą nedelsdamas turi pranešti klientui.

Pagal Advokatų etikos kodekso 6.3 punktą, advokatas, įsitikinęs, kad kliento reikalavimai arba atsikirtimai aiškiai nepagrįsti (nėra teisinės pozicijos), gali jam patarti nesiimti procesinių veiksmų, taip pat manydamas, kad kliento reikalavimai yra susiję su teisine rizika, privalo jį įspėti apie ją ir galimus tokių konsultacijų įgyvendinimo padarinius. Pagal Advokatūros įstatymo 6.6 punktą, advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Vadovaujantis advokatų etikos kodekso 10.3 punktu, advokatas, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje klientui ar gindamas teisiamąjį, negali remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa.

Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktus, vieni iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principų yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, taip pat draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas.

Kiekvienam privalu lakytis įstatyme nustatytų draudimų. Advokatas ir advokato padėjėjas, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą. Advokatas ar advokato padėjėjas, pažeidęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei nepakankamu įstatymo detalumu. Įstatymo ir profesinės etikos taisyklių nuostatas advokatas ar advokato padėjėjas privalo žinoti ex officio. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse taikomų standartų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2009 m. vasario 23 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, nagrinėjo tiek ieškovo nurodytas ieškinio aplinkybes, tiek atsakovės atsikirtimus į jį. Byloje nustatyta, kad 2013-02-14 susitikime atsakovė ieškovui paaiškino, kad nesant galimybių nustatytu terminu sumokėti pilnos priteistos sumos, antstolės veiksmų skųsti nėra prasmės ir buvo surašytas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Vėliau, ieškovo reikalavimu, skundą dėl antstolės veiksmų atsakovė parengė, tačiau jis buvo atmestas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovo skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, nenustačius duomenų, jog taikant areštą ieškovo butui antstolė būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Ieškovo pateikti teismui rašytiniai įrodymai buvo nevertinti ne dėl to, kad dokumentų kopijos nebuvo patvirtintos, o todėl, kad teismas sprendė, jog jie neturi jokios įrodomosios galios. Dėl panašių aplinkybių nebuvo remtasi ir vaizdo medžiaga, sprendžiant, kad ji nėra reikšminga skundo išnagrinėjimui. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apelianto argumentai, jog dėl advokatės neteisėto neveikimo jis pralaimėjo bylą yra nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad nepasiektas ieškovo norėtas rezultatas, t. y. netenkintas ieškovo atskirasis skundas, savaime nelemia atsakovės suteiktos teisinės pagalbos (paslaugos) nekokybiškumo, nes atsakovė, teikdama ieškovui teisinę pagalbą, turėjo advokato fiduciarinę pareigą dėti maksimalias pastangas ieškovo pavedimui įvykdyti, bet neturėjo pareigos gauti ieškovui palankų rezultatą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, padarė pagrįstą išvadą, kad teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovė advokatė N. Ž. tinkamai aiškino ieškovui jo procesines teises, teismų sprendimų vykdymo praktiką bei kitus jį dominančius klausimus, rengė ir siuntė jam procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai atliko advokatės pareigas, nepažeidė prisiimtų įsipareigojimų, nenusižengė profesinės veiklos taisyklėms ir standartams bei teisės normoms, nustatančioms advokatės teises ir pareigas, veikė atidžiai ir rūpestingai atstovaujamojo interesais, bendradarbiavo su pareiškėju, išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniai skundai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.). Šios taisyklės išimtis nustato CPK 322 straipsnis - apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamuoju atveju apeliantas prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvavo visiškai nepagrįstais teiginiais apie jo teisių ignoravimą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad ieškovas kartu su atstove advokate dalyvavo bylos nagrinėjime ir jo visos teisės, tame tarpe ir teisė būti išklausytu, buvo užtikrintos, sprendžia, jog pagrindų pripažinti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu nėra, todėl apelianto prašymas netenkinamas (CPK 322 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėLoreta BujokaitėLiuda Uckienė