Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.11.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.16.1.2.3; 2.1.16.2.3; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8

2025 m. rugsėjo 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir skirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi ir skirta galutinė bausmė – 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, transporto priemonės konfiskavimas. Bausmės neatlikęs, 2024 m. rugpjūčio 21 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą dėl baudžiamosios poveikio priemonės, bauda neišieškota (vykdomoji byla Nr. 0117/25/02556),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. P. 2024 m. balandžio 28 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės, t. y. 29 520 Eur, vertės automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2024 m. balandžio 29 d. buvo ieškomas kaip vogta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), ir naudojosi šiuo automobiliu iki 2024 m. balandžio 29 d. 8.10 val., kol šį jo vairuojamą automobilį kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini) su drauge, susipyko, viską paliko ir neturėjo kaip grįžti. Persikėlė keltu į (duomenys neskelbtini), prie kelto rusakalbis nepažįstamas asmuo pasiūlė automobilį. Asmeniui papasakojo savo situaciją, kad neturi kaip grįžti, ir asmuo pasiūlė automobilį. Asmuo – (duomenys neskelbtini). Įsėdus į automobilį, jis jau buvo užvestas. Automobilis užvedamas mygtuko paspaudimu. Nebuvo jokių požymių, kad būtų išlupti laidai, nieko, užsivedė kaip normalus automobilis. Nežino, kodėl tas asmuo priėjo. Nepažįstamas asmuo sakė automobilį palikti Kaune, prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sustojęs degalinėje, negesino automobilio variklio, nes jam sakė negesinti, todėl ir suprato, kad kažkas ne taip. Kelyje suprato, kad automobilis vogtas. Iš vidaus automobilis atrodė nepažeistas, bet kai važiavo, jam (kaltinamajam) telefonu sakė, kad negalima gesinti variklio. Asmuo davė pinigų kurui, kadangi pats pinigų neturėjo. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių prisipažino tik iš dalies, nes tik po to suprato, kad automobilis vogtas. Pareigūnams stabdant, sustojo. Dėl automobilio daugiau nieko nežino. Pripažįsta kaltinimą visa apimtimi, blogai vertina savo poelgį, bus atsakingesnis. Daugiau tokių pasiūlymų nėra gavęs, tai buvo pirmas kartas. Tai buvo tokia situacija, neturėjo kaip grįžti. Gailisi, pajamos yra iki 2 000 Eur. Pajamos priklauso nuo tiek, kiek padaro.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. balandžio 29 d. apie 08.10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. P.. Automobiliui paskelbta paieška Šengeno informacinėje sistemoje ROIK: EE0000000882056000002. Kadangi R. P. naudojosi minėtu turtu galimai žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, automobilis buvo paimtas ir nutransportuotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 31–34).

Iš 2024 m. balandžio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad 2024 m. balandžio 29 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) galimai važiuoja vogtas automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai), automobilis galimai važiuoja (duomenys neskelbtini) kryptimi. Stovint (duomenys neskelbtini), netoli adreso (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) keliu važiuojantis minėtas automobilis. Įjungus tarnybinio automobilio specialios paskirties šviesos ir garso signalus, važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu link (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas minėtas automobilis „Kia Sorento“ patikrinimui. Priėjus prie minėto automobilio vairuotojo – R. P., jis paaiškino, kad būnant (duomenys neskelbtini), netoli kelto, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, su kuriuo pradėjo bendrauti. R. P. paaiškino asmeniui, jog neturi pinigų ir negali nuvykti į Lietuvą. Nepažįstamas asmuo rusų kalba pasiūlė minėtą automobilį, kad jis galėtų nuvažiuoti į Lietuvą ir už tai nebus nieko skolingas. R. P. su pasiūlymu sutiko, kadangi kitokios išeities neturėjo. R. P. įlipęs į automobilį pastebėjo, kad automobilis yra užvestas, tačiau viduje nėra automobilio variklio užvedimo rakto. Asmuo R. P. paaiškino, jog automobilio variklio užvedimo rakto nėra, kad R. P., nuvažiavęs į Lietuvą, negalėtų pavogti automobilio. R. P. su asmeniu susitarė, kad automobilį paliks automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie PC „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. R. P. įtarimo nesukėlė, kad galėjo būti vogtas automobilis. Patikrinus per CDB transporto priemonę, buvo pastebėta, kad automobiliui yra paskelbta paieška Šengeno informacinėje sistemoje ROIK: EE0000000882056000002. Patikrinus per CDB R. P., paaiškėjo, kad jis vairavo transporto priemonę, neturint teisės vairuoti (1 t., b. l. 35–36).

Iš 2024 m. liepos 9 d. tarnybinio pranešimo dėl automobilio grąžinimo matyti, kad bendradarbiaujant su Tarptautinių ryšių valdyba, iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų gauta informacija, jog automobilis buvo pavogtas (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas – kompanija „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – G. L.. Automobilis buvo apdraustas nuo vagystės kompanijoje „Swedbank P&C Insurance AS“. Draudimo išmoka nebuvo išmokėta. Pranešimas apie nusikaltimą 2024 m. balandžio 29 d. buvo užregistruotas policijos ir pasienio policijos Šiaurės prefektūroje, pranešimo/tyrimo Nr. 24230150506. Tyrimą kuruoja Šiaurės rajono prokuratūra. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucija per Tarptautinių ryšių valdybą kreipėsi dėl automobilio grąžinimo savininkui, nurodydama, kad draudikas organizuos automobilio transportavimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir grąžins jį savininkui, bei pateikė šiuos dokumentus:

- (duomenys neskelbtini) policijos ir sienos apsaugos valdybos Šiaurės prefektūros Baudžiamųjų bylų biuro sunkių nusikaltimų skyriaus paslėptų nusikaltimų grupės tyrėjo M. L. patvirtinimą, kad „(duomenys neskelbtini)“ paskirtam „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui T. D. Lietuvos Respublikos policija gali perduoti automobilį.

- Swedbank P&C Insurance AS įgaliojimą „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo partneriui T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vežti transporto priemonę „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

- Elektroninį dokumentą, patvirtinantį, kad automobilio savininkas yra „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „Augenas“ gauta informacija, kad automobilyje yra paliktas automobilio registracijos liudijimas. Savininkas – „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 122–125).

Iš 2024 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „HONOR X6A“, IMEI: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134-138).

Iš 2024 m. gegužės 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas R. P. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „HONOR X6A“, IMEI: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefone yra registruota „Google“ paskyra (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus mobiliojo ryšio telefone įdiegtose programėlėse esančius duomenis, „Telegram“ programėlėje rastas susirašinėjimas su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 29 d. 00.32 val. ir 00.52 val. gauti skambučiai iš vartotojo „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 29 d. 01.17 val. ir 01.20 val. iš telefono vartotojo skambinta vartotojui „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ neatsiliepė. 2024 m. balandžio 29 d. 02.31 val. vėl gautas skambutis iš vartotojo „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 29 d. 03.06 val. iš telefono vartotojo išsiųsta vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ žinutė „toli dar“, gautas atsakymas „Keleta km“. Daugiau programėlėje su šiuo vartotoju susirašinėjimų nerasta.

Taip pat „Telegram“ programėlėje matomas susirašinėjimas su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 29 d. 00.12 val. iš telefono vartotojo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ siųsta žinutė: „nu ir ka“, po to 2024 m. balandžio 29 d. 00.14 val. skambinta vartotojui „(duomenys neskelbtini)“, į skambutį neatsiliepta. 2024 m. balandžio 29 d. 00.14 val. iš vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ gautos žinutės: „Nepaleidzia. (necenzūrinis žodis) tipo netvarkinga masina. (necenzūrinis žodis). (necenzūrinis žodis) nori ant „naglo“. Dar bl kalbeti nemoku“. Telefono vartotojas atrašo: „pasuk broliuj“. Vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ atsako: „Kaip? Mikrafas sugedes. Is taves.“ Telefono vartotojas jam atsako: „jo ragelis bardacioke“. Vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ atrašo: „Nekelia. Kaip tau pasukti? Bl tu isverstum ko jie nori. As jiem sakiau kad pirmau masian. Kas dar negersi?“. Telefono vartotojas atrašo: „pakviesk mane is mano telefono.“ Vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ atrašo: „Kaip pakviesti?“. Telefono vartotojas jam atsiunčia kontakto „(duomenys neskelbtini)“ nuotrauką su telefono numeriu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 29 d. 01.22 val. telefono vartotojas vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčia žinutę „as circle“ ir paskambina, į skambutį neatsiliepta. 2024 m. balandžio 29 d. 01.36 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ parašo „Ok. Atvarau“. 2024 m. balandžio 29 d. 03.05 val. telefono vartotojas išsiunčia vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ žinutę: „toli dar?“ ir paskambina vartotojui „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis į skambutį neatsiliepia.

Telefono vartotojo „Telegram“ programėlės vartotojo vardas „(duomenys neskelbtini)“, telefono numeris (duomenys neskelbtini). Daugiau ikiteisminiame tyrimui reikšmingų duomenų įdiegtose programėlės nerasta.

Peržiūrėjus mobiliojo ryšio telefone gautas SMS žinutes, matomos gautos žinutės iš kontakto „(duomenys neskelbtini)“. Žinutėse matomi atsiųsti informaciniai pranešimai atvykus į šalį, nurodant naudojimosi telefoninėmis paslaugomis įkainius. Matome, kad sekmadienį (2024 m. balandžio 28 d.) 17.00 val. gautas informacinis pranešimas atvykus į (duomenys neskelbtini), po to, pirmadienį (2024 m. balandžio 29 d.) 00.56 val. gautas informacinis pranešimas atvykus į (duomenys neskelbtini). Po to, pirmadienį (2024 m. balandžio 29 d.) 06.07 val. gautas pasveikinimas atvykus į Lietuvą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų telefone esančiose SMS žinutėse nerasta. Apžiūrimame mobiliojo ryšio telefone veikia telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141–155).

Iš ieškomų transporto priemonių registro išrašo matyti, kad automobiliui „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 29 d. paskelbta paieška kaip vogtos transporto priemonės (1 t., b. l. 80–82).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą ir automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. (1 t., b. l. 37–50)

Iš 2024 m. balandžio 29 d. poėmio protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paimtas automobilis „Kia Sorento“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuris nugabentas į UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 57–66).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Kia Sorento 2.2 CRDi SCR GT Line AWD Aut.“, 2019 m., 2 199 cm³, 147 kW, vidutinė kaina Lietuvoje yra 29 520 Eur su PVM (1 t., b. l. 79).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis R. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Pagal šios normos dispoziciją, įgijimas, naudojimas ar realizavimas yra šios nusikalstamos veikos alternatyvūs objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei kiti pakanka bent vieno iš jų. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Kvalifikuojant asmens veiką, kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nebūtina nustatyti, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo (jo įsigyjamo ar realizuojamo turto nusikalstamą gavimo būdą) aplinkybes. Pakanka nustatyti, jog asmuo turėjo bendrą supratimą apie nusikalstamą turto gavimo būdą.

Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Taigi baudžiamąją atsakomybę pagal BK 189 straipsnio 2 dalį užtraukia nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, kai šio turto vertė viršija 20 000 Eur, bet neviršija 45 000 Eur.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas R. P. dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad persikėlė keltu į (duomenys neskelbtini), prie kelto nepažįstamas rusakalbis asmuo pasiūlė automobilį su tikslu grįžti į Lietuvą, nurodė automobilį palikti Kaune, prie PC „(duomenys neskelbtini)“, užvedimo raktelių nedavė, tačiau jis (kaltinamasis) neturėjo, kaip sugrįžti į Lietuvą, todėl išvažiavo automobiliu, o kelyje suprato, kad automobilis vogtas.

Be kaltinamojo parodymų, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo faktą taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl atliktų veiksmų nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2024 m. balandžio 29 d. apie 08.10 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. P.. Kaltinamasis policijos pareigūnams nurodė tokias pačias aplinkybes dėl vairuoto automobilio įgijimo, o patikrinus transporto priemonę per centrinę duomenų bazę, buvo pastebėta, kad automobiliui yra paskelbta paieška Šengeno informacinėje sistemoje ROIK: EE0000000882056000002.

Aplinkybę, kad transporto priemonė – automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vogta, patvirtina ieškomų transporto priemonių registro išraše nurodyti duomenys – minėtam automobiliui 2024 m. balandžio 29 d. paskelbta paieška kaip vogtos transporto priemonės. Iš 2024 m. liepos 9 d. tarnybinio pranešimo dėl automobilio grąžinimo matyti, kad automobilis buvo pavogtas (duomenys neskelbtini), o pranešimas apie nusikaltimą buvo užregistruotas 2024 m. balandžio 29 d.

Neteisėtu būdu gauto, o vėliau kaltinamojo R. P. įgyto ir po to valdyto automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę patvirtina VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Kia Sorento 2.2 CRDi SCR GT Line AWD Aut.“, 2019 m., 2 199 cm³, 147 kW, vidutinė kaina Lietuvoje yra 29 520 Eur su PVM (1 t., b. l. 79). Automobilio vertės teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neginčijo, paaiškino, kad nebuvo jokių laužimosi į automobilį požymių, transporto priemonė užsivedė, apgadinimai ar kitokie techniniai trūkumai, galintys turėti įtakos jo kainai (vertei), neužfiksuoti ir 2024 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (fotonuotraukose). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuoti, kad VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje nurodyta transporto priemonės vertė akivaizdžiai neatitinka neteisėtu būdu gauto, o vėliau kaltinamojo R. P. įgyto ir naudoto automobilio vertės, nėra pagrindo ir ši vertė laikytina didele.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tyčinį nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla, R. P. padarė iki jo atžvilgiu priimant 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, prieš tai būdamas teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl svarstyti klausimą dėl BK 27 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nusikalstamą veiką padariusio asmens pripažinimą recidyvistu, nėra pagrindo. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaip minėta, R. P. tyčinį nusikaltimą padarė prieš tai būdamas teistas už baudžiamąjį nusižengimą, taigi šiuo atveju nėra nustatyta pripažinimo recidyvistu sąlyga – už tyčinį nusikaltimą neišnykęs (nepanaikintas) teistumas.

Šioje byloje R. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį bei Liteko informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo (BK 187 straipsnio 3 dalis) padarymo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, kuri taip pat priskiriama nusikalstamoms veikoms nuosavybei. Po to, kai padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, R. P. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis: Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu jam skirta bausmė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kaltinamasis buvo teistas ir užsienyje (1 t., b. l. 162–182).

Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus esančios informacijos matyti, kad 2025 m. gegužės 26 d. duomenimis R. P. buvo baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 8–11). Iš teismų informacinės sistemos Liteko Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis nuo 2025 m. liepos 28 d. vykdo individualią veiklą. Teisiamojo posėdžio metu R. P. pateikė 2025 m. liepos 30 d. sutartį Nr. 2025/07/30, kuria Užsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja sumokėti už Vykdytojo R. P. teikiamas paslaugas (metalinių konstrukcijų ruošimas ir dažymas, smėliavimo, gruntavimo, dažymo darbai ir t. t.) (4 t., b. l. 40–42). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padeda mamai, pateikė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. liepos 2 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad Č. P. nuo 2025 m. birželio 27 d. iki 2026 m. birželio 26 d. nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis (4 t., b. l. 44–47). Byloje nenustatyta, kad R. P. būtų registruotas priklausomybės ligų bei psichiatrinio gydymo įskaitose (2 t., b. l. 17), taigi nėra pagrindo abejoti jo pakaltinamumu.

Už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes.

Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Vis tik atsižvelgus į tai, kad R. P. ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų nėra sumokėjęs (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, kuri nesumokėta iki šiol), baudos bausmė aptariamu atveju neatitiktų bausmės paskirties. Atsižvelgus į informaciją apie kaltinamojo teistumus, iš kurios matyti, kad nors R. P. teisiamas ne pirmą kartą, vis tik jo elgesiui nėra būdingas nusikalstamų veikų modelis ar sistemiškumas, nors padarė apysunkį nusikaltimą, nebuvo gauta duomenų, kad nusikaltimas buvo įvykdytas iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą gauti turtinės naudos ar, kad tokią naudą gavo, sustabdytas pareigūnų – savo kaltės iš esmės neneigė, po nusikalstamos veikos padarymo pradėjo dirbti, deklaravo gyvenamąją vietą ir gyvena su mama, kuriai nustatytas ribotas dalyvumas, jam skirtina antra pagal griežtumą bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant kiek didesnį, nei šios rūšies bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkis, terminą – 1 metus 6 mėnesius, paskiriant intensyvią priežiūrą. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoje jos, teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti šio straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytus įpareigojimus. Taip pat gali būti paskiriami draudimai, numatyti BK 48 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose. Be to, teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalsta ne pirmą kartą, praeityje jau buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, siekiant jo elgesio bei nuostatų pozityvių pokyčių, R. P. skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktuose numatyti įpareigojimai: bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgus į kaltinamojo elgesį viso proceso metu, vengiant bendrauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, šaukiamam neatvykstant proceso veiksmų atlikimui, sistemingai pažeidinėjant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas ir siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, įgyvendinti jos tikslus, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, kaltinamojo atžvilgiu nesubendrinta bausmė, paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

R. P. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir jam skirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi ir skirta galutinė bausmė – 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda. Teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, transporto priemonės konfiskavimas.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, kad R. P. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (veika padaryta 2024 m. balandžio 28 d.), paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9, 65 straipsnio 2 dalyje nustatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, visiško sudėjimo būdu. Bendrinant bausmes, į subendrintą bausmę įskaitytina baudos bausmė (jos dalis), kurią nuteistasis yra atlikęs pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 32–35), dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 38–42) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 50–54). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo paskirtas suėmimas (3 t., b. l. 60–62), kurio terminas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartimi nebuvo pratęstas ir buvo skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 6 mėnesiams (3 t., b. l. 137–140). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

R. P., vadovaujantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi (3 t., b. l. 60–62), buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 21 d. 18.08 val. (3 t., b. l. 70–72). Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas ir kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (3 t., b. l. 137–140).

BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant trims <...> laisvės apribojimo dienoms. Atsižvelgiant į tai, R. P. suėmimo laikas nuo 2025 m. gegužės 21 d. 18.08 val. iki 2025 m. birželio 20 d. (30 parų) įskaitytinas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, R. P. įpareigoti:

- bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoti nuteistąjį pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, R. P. įpareigoti:

- bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoti nuteistąjį pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 46 (keturiasdešimt šešių) MGL, t. y. 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų), dydžio baudą, ir R. P. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir 46 (keturiasdešimt šešių) MGL, t. y. 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, R. P. įpareigoti:

- bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoti nuteistąjį pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaityti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. atliktą baudos bausmę (jos dalį) pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti R. P. suėmimo laiką nuo 2025 m. gegužės 21 d. 18.08 val. iki 2025 m. birželio 20 d. (trisdešimt dienų), vieną suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų ir intensyvios priežiūros sąlygų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdant paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Baudos bausmę R. P. toliau vykdyti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2024 m. spalio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. e1-2908-1189/2024.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.