Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, atstovaujamos advokato V. D., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18308-924/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tigro šuolis“, uždarajai akcinei bendrovei „Imber“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, tretieji asmenys J. Č., uždaroji akcinė bendrovė „IMDO“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės prevencinio ieškinio reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovėms, reikalaudama uždrausti atlikti veiksmus, trukdančius patekti žmonėms į negyvenamąsias patalpas Kuršių g. 7, Kaune. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms atlikti veiksmus, trukdančius patekti žmonėms į minėtas patalpas tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Pažymėtina, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys, gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-2011; kt.). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 str.). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.Ginčo byloje pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodydamas, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė reiškiamo ieškinio pagrįstumo, t. y. nepagrindė aplinkybės, kad atsakovės be teisinio pagrindo neleidžia naudotis ginčo patalpomis.Apeliantė, nesutikdama su nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino vykstančių teisminių ginčų įtaką nagrinėjamai bylai, nes tik išnagrinėjus ginčus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir naujų nuomos sutarčių sudarymo, bus nustatyta, kuri iš ginčo šalių turi teises į negyvenamąsias patalpas. Apeliantės nuomone teismas turi įvertinti visas bylos baigties galimybes, o pripažinus ieškovės nuomos teisę į patalpas tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė patirs žalą, nes su ja bus nutrauktos subnuomos sutartys.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. tarp atsakovės UAB „Imber“ ir ieškovės UAB „MDJ“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių Kuršių g. 7, Kaune, nuomos sutartis, kuri šalių susitarimu 2012 m. spalio 19 d. buvo nutraukta. UAB „Imber“ 2015 m. birželio 29 d. sudarė nurodytų patalpų nuomos sutartį su V. V., o šis 2015 m. rugsėjo 27 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Imdo“. Susitarimas dėl sutarties nutraukimo ir abi nuomos sutartys yra ginčijami teisme (civilinė byla Nr. Nr. 2-2216-748/2016). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, byla nėra išnagrinėta, teismo posėdis, įvykęs 2016 m. lapkričio 16 d. atidėtas. Šioje gi byloje ieškovė reiškia reikalavimus, kuriais iš esmės siekia uždrausti negyvenamųjų patalpų, kuriomis iki dabar naudojosi ieškovė ir jos subnuomininkai, savininkei (atsakovei) UAB „Imber“, trukdyti ieškovei ir jos subnuomininkams toliau naudotis patalpomis.Pažymėtina, kad tol, kol sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, preziumuojama, kad ji yra galiojanti, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Įvertinus pateiktus faktinius duomenis akivaizdu, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad sutarčių teisėtumas negali būti preziumuojamas kai sutartys yra ginčijamos teisme. Priešingai, tai, kad ginčas dėl sutarčių teisėtumo dar neišnagrinėtas teisme įrodo, kad jos vis dar galiojančios ir privalo būti vykdomos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013). Todėl nustačius, kad susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, kurio šalimi yra ieškovė ir kitos nuomos sutartys dėl ieškovės nutrauktąja sutartimi nuomos pagrindu valdytų patalpų yra galiojančios ir vykdytinos, spręstina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia toliau naudotis užimamomis patalpomis, nors tokios teisės šiuo metu neturi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, turėjo pagrindą spręsti, kad ieškinyje keliamas reikalavimas tikėtinai nėra pagrindžiamas.Ieškovė, siekdama užtikrinti savo reikalavimą dėl naudojimosi patalpomis, nurodo argumentus dėl nuomos santykių teisėtumo. Pripažintina, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susiję su dar neišnagrinėtu ginču kitoje byloje. Kaip jau nustatyta, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2116-748/2016 yra ginčijamas negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir vėliau sudarytų nuomos sutarčių teisėtumas, tuo tarpu šioje byloje siekiama uždrausti trukdyti naudotis ginčo patalpomis. Kaip nurodo pati apeliantė, tik išnagrinėjus kitą bylą bus aišku, kuris juridinis asmuo yra teisėtas patalpų valdytojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijami susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos sutartys yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, o bus vertinami atskiroje byloje (Nr. 2-2216-748/2016), todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, argumentai dėl ginčijamų susitarimų teisėtumo kitoje byloje neturėtų būti vertinami. Apeliantė teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jai kils žala dėl to, kad negalint naudotis patalpomis, su ja bus nutrauktos subnuomos sutartys, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Ieškovė į bylą nėra pateikusi nei subnuomos sutarčių, nei kitų įrodymų, kurie pagrįstų galimus nuostolius, o tai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kelia pagrįstų abejonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. Vertinant ieškovės dėstomus argumentus apie galimą subnuomos sutarčių nutraukimą pastebėtina, kad nutraukus nuomos sutartį 2012 metais, tuo metu automatiškai pasibaigė ir subnuomos sutartys (CK 6.497 str. 2 d.), kadangi įstatymas imperatyviai numato, jog subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą (CK 6.490 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, be to ji nepateikė jokių duomenų apie galimus nuostolius netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra privalomos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 straipsnio pirmoji dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino pagrįstai.Kaip minėta, preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.