Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. P. bei jo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, atsakovių J. D. bei D. N. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, trečiajam asmeniui notarei Loretai Stankevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms J. D. ir D. N. dėl sandorių panaikinimo; tretieji asmenys: VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, notarė Loreta Stankevičienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2015-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-457/2015 tenkino J. D. pareiškimą ir nustatė, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas); 2015-05-20 atsakovės J. D. ir D. N. sudarė gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių dovanojimo sutartį, kuria J. D. perleido nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą D. N. (55-62 b. l.); atnaujinus procesą minėtoje byloje Nr. 2-171-457/2015, Joniškio rajono apylinkės teismas 2015-12-21 sprendimu priėmė naują sprendimą ir, be kita ko, J. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė (43-47 b. l.); 2016-04-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimas pakeistas: panaikinta sprendimo dalis, kuria atmestas A. P. prašymas, ir šioje dalyje byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, likusi sprendimo dalis palikta nepakeista (48-54 b. l.).

Dėl sandorio negaliojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. 1 d. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 str. 1 d. nustato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Alytaus miesto savivaldybė v. S. L., bylos Nr. 3K-3-511/2014; kt.). Konkreti teisės nuostata pripažįstama imperatyviąja, jei ji atitinka šiuos požymius: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“, bylos Nr. 3K-3-192-695/2015; kt.).

CK 4.48 str. 1 d. nustato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio dėl joje pavartotos dalelytės „tik“, parodančios įstatymo leidėjo tikslą griežtai apriboti asmenų, galinčių perleisti nuosavybės teisę, ratą dviem subjektais – savininku ir jo įgaliotu asmeniu.

CK 4.47 straipsnyje pateiktas sąrašas būdų, kuriais įgyjama nuosavybės teisė. Joniškio rajono apylinkės teismas 2015-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-457/2015 nustatė, kad J. D. (atsakovė) įgijo nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 371 str. 3 d. nustato, kad teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Joniškio rajono apylinkės teismui 2015-12-21 priėmus naują sprendimą ir J. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetus, 2015-03-12 sprendimas nustojo galioti. Darytina išvada, jog atsakovė J. D. 2015-05-20 dovanojimo sandoriu perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pati nebūdama to turto savininke, t. y. neįgijusi nuosavybės teisių į šį turtą CK 4.47 str. 11 p. numatytu būdu bei neįrodžiusi įgijus nuosavybės teises kitais CK 4.47 str. numatytais būdais, taip pat nebūdama savininko įgaliotu asmeniu. Todėl konstatuotina, kad 2015-05-20 atsakovių sudarytas dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyviai CK 4.48 str. 1 d. nuostatai ir dėl to yra niekinis ir negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.).

Anot atsakovių atstovės, ieškinys atmestinas, nes ieškovas, pats nebūdamas turto savininku, neįrodė savo teisės reikšti tokį ieškinį, t. y. neįrodė pakankamo materialaus suinteresuotumo. Su šiuo argumentu teismas nesutinka. Konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3- 355/2009). Tačiau teismas šioje byloje vis dėlto įžvelgia ir pakankamą paties ieškovo suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl sandorio pripažindinimo negaliojančiu, nes kitoje civilinėje byloje Nr. 2-669-874/2016 jis yra iškėlęs reikalavimą dėl atsakovės J. D. dovanoto turto pripažinimo jo nuosavybe.

Dėl restitucijos

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovė J. D., nei ieškovas A. P. nėra įrodę savo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą, šie klausimai sprendžiami kitoje civilinėje byloje, laikytina, jog, pritaikius restituciją šioje byloje ir grąžinus turtą atsakovei J. D. arba ieškovui A. P., nepagrįstai pagerėtų jų padėtis, todėl restitucija netaikytina.

Dėl reikalavimų pripažinti įrašus viešame registre negaliojančiais

Ieškovas reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiais įrašus viešame registre apie nekilnojamųjų daiktų registravimą atsakovės J. D. bei D. N. vardu, šiuos reikalavimus motyvuodamas tuo, kad įrašas apie J. D. nuosavybės teises į turtą padarytas teisiškai negaliojančio dokumento (neįsiteisėjusio teismo sprendimo) pagrindu, be to, J. D. nuslėpė faktą, kad dėl šio turto teisme vyksta ginčas.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-171-457/2015 buvo įsiteisėjęs ir galiojo iki byloje 2015-12-21 buvo priimtas naujas sprendimas, nes nebuvo apskųstas apeliacine tvarka (CPK 279 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas, skirtingai nei apeliacinio skundo padavimas, nesustabdo sprendimo įsiteisėjimo termino eigos. Todėl įrašas apie J. D. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tačiau, 2015-12-21 nustojus galioti 2015-03-12 teismo sprendimui, laikytina, kad atsakovė J. D. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įgijusi, todėl atitinkami įrašai viešame registre pripažintini negaliojančiais.

2015-05-20 dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, įrašai viešame registre apie D. N. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pripažintini negaliojančiais.

Dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę

Ieškovas posėdyje atsisakė ieškinio reikalavimo dėl atsakovės D. N. iškeldinimo, todėl byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 str. 2 d.). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 41,00 EUR. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 191,46 EUR. Atsakovės nėra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje, todėl, ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš jų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-05-20 gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-2186, sudarytą tarp atsakovių J. D. ir D. N..

Pripažinti negaliojančiais įrašus Nekilnojamojo turto registre apie atsakovės J. D. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiais įrašus Nekilnojamojo turto registre apie atsakovės D. N. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priimti ieškovo A. P. reikalavimo dėl atsakovės D. N. iškeldinimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovių J. D. ir D. N. Valstybės naudai po 95,73 EUR (devyniasdešimt penkis eurus 73 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei po 20,50 EUR (dvidešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.