Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. pagrobė svetimą turtą, t. y. laikotarpyje nuo 2025-05-25 iki 2025-06-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš miegamajame kambaryje esančios spintos pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausančius pinigus – 1850 eurų, tuo nukentėjusiajam R. R. padarydamas 1850 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad šių metų gegužės 20 ar 30 dieną pavogė patėviui R. R. priklausančius pinigus. Jie buvo spintoje, dėžutėje. Paėmė visus pinigus. Paėmė, nes turi skolų. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Su patėviu santykiai ne kokie. Nuo pat pradžių, kai jis pradėjo gyventi kartu, jų santykiai nėra geri. Kartu gyveno apie 8 metus. Niekada anksčiau nėra pavogęs, sukosi kaip galėjo. Dirbo užsienyje, grįždavo kas du mėnesius, dirbo Lietuvos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, važinėdavo į užsienį. Paskui darbo nebebuvo. Šiuo metu nedirba, nes turi rankos traumą, lūžo dešinė ranka. Su nukentėjusiuoju nebendravo. Jaučiasi kaltas. Mano, kad reikia atsiprašyti nukentėjusiojo, bet reikia su juo susitikti, o jis pyksta. Reikia pinigus grąžinti, mano, poros mėnesių bėgyje galėtų grąžinti. Gailisi dėl savo elgesio.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, E. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena mama D. R. kartu su jo sese K. R. ir patėviu R. R.. Pats šiuo adresu ankščiau taip pat gyveno, bet jau apie mėnesį laiko nebegyvena. Kol gyveno tuose namuose, juose praktiškai gyvendavo nuo pirmadienio iki penktadienio, o savaitgaliais leisdavo laiką kur nors pas draugus. Taip elgdavosi dėl to, kad nesutaria su patėviu R. R. ir taip vengdavo susitikimų su juo, kadangi patėvis dirba vairuotoju ir namuose būna tik savaitgaliais. Gyvendamas tuose namuose, kaip ir visi namiškiai žinojo, kad patėvis miegamajame spintoje laiko pinigus. Žinojo, kad tie pinigai yra būtent patėvio. Taip jau gavosi, kad 2025 metų gegužės mėnesio pabaigoje turėjo skolų. Kokios tai skolos nedetalizuos. Žinojo, kad mama neturi pinigų ir negali jam paskolinti reikalingos sumos, todėl net nesikreipdamas pagalbos į mamą, nusprendė skolą padengti pavogdamas patėvio pinigus. Tiksliai dienos įvardinti negali, bet galimai 2025-05-30, dienos metu, apie 13-14 val., mamai būnant darbe, būdamas vienas namuose, užėjo į jų miegamąjį, kuris nėra rakinamas ir spintoje rado dėžę, kurioje buvo vokas su pinigais. Kai pinigus skaičiavo, tai matė, kad buvo 1 kupiūra 200 eurų, o daugiau buvo po 100 ir 50 eurų, bet kiek kokių kupiūrų neprisimena. Voke buvo tiek pinigų, kiek yra nurodyta pranešime apie įtarimą, t.y 1850 eurų. Skolos padengimui buvo reikalingi visi pinigai, todėl pavogė visus pinigus kartu su voku. Vogdamas šiuos pinigus manė, kad patėvis greit nepastebės, kad pavogė pinigus, o jis per kažkurį laiką visus pinigus grąžins į vietą. Vogdamas pinigus žinojo, kad jei patėvis pasiges pinigų, pirmiausia įtars jį, bet jam tai buvo nesvarbu, nes tuo metu svarbiausia buvo išspręsti savo pinigines problemas. Po įvykdytos vagystės į namus nebegrįžo. Nespėjus užsidirbti ir grąžinti pinigų, birželio gale, patėvis visgi pamatė, kad jis pavogė pinigus. Dėl pavogtų pinigų su juo susiekė mama. Mamai neneigė, kad tai jis pavogė pinigus. Mama perduodama patėvio žodžius pasakė, kad pinigus turi grąžinti per tris dienas, kitaip parašys pareiškimą policijai. Iš pradžių pasakė, kad pabandys gauti ir grąžinti pinigus, bet tų patėvio duotų 3 dienų jam neužteko, todėl joms praėjus pasakė, kad patėvis gali rašyti pareiškimą. Pasikartos, kad iš patėvio pavogtus pinigus panaudojo skolos grąžinimui ir jų nebeturi. Kam šią skolą grąžino, neatskleis, nes tai yra tik jo asmeninis reikalas. Apie įvykdytą pinigų vagystę niekam pats nepasakojo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pavogtus pinigus patėviui per kelis mėnesius planuoja grąžinti. Sutiktų, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta pagreitinto proceso tvarka. Pastovios gyvenamosios vietos šiuo metu neturi, gyvena pas draugę, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 72-75)

Liudytojas R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona D. R. gyvena jau 9 metus. Žmona turi sūnų E. K., kuris yra iš pirmos jos santuokos. E. K. kartu gyveno iki jam suėjo 18 metų. Žmonos sūnus buvo išvažiavęs dirbti į užsienį, tačiau ten jis buvo neilgai. Grįžęs iš užsienio jis toliau gyveno kartu, tačiau kartais vis kažkur išvykdavo ir po kelias dienas jo nebūdavo, niekur nedirbo, laiką leido su draugais. Jo su E. K. santykiai nėra patys geriausi, bendros kalbos neranda. Pats dirba su sunkiasvore transporto priemone, yra jos vairuotojas. Namuose nebūna nuo pirmadienio ryto iki penktadienio vakaro, namo grįžta tik savaitgaliais. E. K. nematė jau nuo 2025-06-07, kadangi E. K. vengdavo susitikimo su juo, kai išvažiuodavo pirmadienio ryte į reisą, tada E. K. grįždavo namo, o penktadienį iš namų išeidavo visam savaitgaliui, nes žinojo, kad tuo metu jis grįždavo iš po darbų namo. Namuose turėjo voką su grynaisiais pinigais. Į voką dėdavo savo uždirbtus pinigus, tiksliau žmonai paduodavo, kad ši įdėtų. Įdedamos sumos būdavo įvairios ir pinigai būdavo dedami ne kiekvieną mėnesį. Paskutinį kartą pinigus voke matė maždaug 2025 metais kovo mėnesio pabaigoje, kai kartu su žmona suskaičiavo ten esančius pinigus ir ant voko užrašė sumą, kuri buvo 1850 eurų. Voke buvo viena kupiūra 200 eurų vertes, o likusios po 100 ir 50 eurų, tačiau po kiek vienetų buvo minėtų kupiūrų nurodyti negali. Nuo to laiko kai ant voko buvo užrašyta ten esančių pinigų suma, papildomai pinigų ten nedėjo. Nuo 2025-06-22 pietų iki 2025-06-24 vakaro, tikslaus laiko nurodyti negali, su žmona buvo išvykę prie jūros. Negali nurodyti ar tuo laikotarpiu, kol buvo išvykę, E. K. buvo grįžęs į namus, tik žino, kad jis raktus nuo namų turėjo ir bet kada į juos galėjo ateiti. 2025-06-25 apie 16:00 val., grįžus į namus, prie jo priėjusi žmona pasiteiravo ar jis neėmė pinigų, kurie buvo sudėti į voką. Klausimas jam pasirodė keistas, todėl pasiteiravo, kas atsitiko, tada žmona nurodė, kad namuose nebėra voko su ten buvusiais grynaisiais pinigais. Vokas su pinigais jo žiniomis buvo padėtas miegamojo kambaryje esančioje spintoje, prie žmonos dokumentų. Vėliau žmona nurodė, kad voką su pinigais ji buvo perdėjusi į toje pačioje spintoje padėto inhaliatoriaus dėžę, kuri buvo padeda spintos apačioje. Nurodo, kad po žmonos žodžių, kad nebėra voko su pinigais, pats nėjo ir neieškojo jo. Vėliau, pasitaręs su žmona, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė visas įvykio aplinkybes ir nurodė, kad galimai pinigus paėmė žmonos sūnus iš pirmos santuokos E. K. Pokalbio metu su pareigūnais, žmona nurodė, kad maždaug 2025-05-25 ji matė, kad pinigai buvo toje vietoje, kur buvo padėti, tačiau ar ten buvo visi pinigai, nežino. Kiek žinoma, policijos pareigūnai susisiekė su E. K., kuris jiems nurodė, kad paėmė voką su pinigais ir patikino, kad per 3 dienas pinigus grąžins, t.y. iki 2025-06-30. Tada policijos pareigūnams nurodė, kad šiuo metu pretenzijų neturi ir palauks iki minėtos dienos, jei pinigų negrąžins, tada pats su pareiškimu kreipsis į policijos komisariatą. Kadangi nuo tos dienos, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, E. K. nesusisiekė, 2025-06-30 apie 19:19 val. per messenger programėlę parašė žinutę, kad jei pinigų negrąžins, kreipsis į policiją ir rašys pareiškimą. Susirašinėjimas buvo neilgas, tačiau apie 20:23 val. jis parašė, kad pareiškimą gali rašyti nors ir šiandien, nes gražiuoju neišeina susitarti. Daugiau su E. K. nebendravo. Ar žmona bendravo su savo sūnumi nežino, taip pat nežino kur jis šiuo metu yra apsistojęs. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu, nes jam yra padaryta 1850 eurų turtinė žala. Namo vidus bei teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Negali nurodyti, ar E. K. žinojo, kad namuose yra padėtas vokas su grynaisiais pinigais, nes tarp jų nebuvo kalbos apie pinigus. (b. l. 32-35)

Liudytoja D. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru R. R. gyvena kartu 9 metus. Jos sūnus E. K., kurį laiką gyveno kartu su ja ir jos vyru, šiuo metu jis gyvena atskirai, tačiau kur, ji nežino, sūnus nesakė. Paskutinį kartą su sūnumi bendravo žinutėmis 2025-06-30, kur jis nurodė, kad dėl paimtų pinigų jis labai atsiprašo, pripažino, kad negerai padarė, tačiau šiuo metu tų pinigų neturi ir negali jų grąžinti. Sūnus taip pat nurodė, kad jie rašytų pareiškimą, nes jam buvo per mažai laiko surinkti paimtą pinigų sumą, tačiau nurodė, kad pinigus tikrai grąžins. Gali nurodyti, kad vokas su užrašu 1850 eurų, bei viduje buvusia tokia suma pinigų buvo padėti spintoje, įdėtas į inhaliatoriaus dėžę. Paskutinį kartą pinigus nurodytoje vietoje matė maždaug prieš mėnesį laiko, jie buvo padėti toje pačioje vietoje, kaip nurodė anksčiau. Kartais patikrindavo ar vokas vis dar yra vietoje, tačiau 2025-06, tikslios dienos nurodyti negali, pastebėjo, kad spintoje, inhaliatoriaus dėžėje, nebėra voko su jame buvusiais pinigais. Apie tai, kad spintoje nebėra pinigų, informavo savo vyrą, kuris apie įvykį pranešė paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu 112. Po skambučio buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems paaiškino viską kas buvo žinoma, taip pat nurodė, kad pinigus galėjo paimti jos sūnus. Policijos pareigūnai buvo susisiekę su jos sūnumi E. K., kuris nurodė, kad pinigus paėmė jis ir, kad pasistengs juos grąžinti per ateinančias tris dienas. Tačiau kiek per tas dienas bendravo su sūnumi, jis nurodė, kad tai yra per trumpas laikas surinkti tokią pinigų sumą, todėl jam nepavyks to padaryti, dėl ko jis labai apgailestavo. Taip pat nurodo, kad voke buvę pinigai buvo jos vyro, ji ten savo uždirbtų pinigų nedėjo. (b. l. 52-55)

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2025-06-25 registruotas R. R. pranešimas dėl iš namų pavogtų pinigų, kuriuos pavogė E. K.. (b. l. 14-17)

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į neaptvertą namo kiemą, kelias grįstas skalda, dešinėje pusėje matomas dviejų aukštų pilkos spalvos namas, pro kurį einant žole, pasukus į kairę pusę, matomi betoniniai laiptai su išklijuotomis plytelėmis. Užlipus laiptais matomos rudos spalvos metalinės durys ir įėjus pro jas patenkama į koridorių. Pasukus į dešinę pusę matomos baltos spalvos durys, pro jas patenkama į virtuvę, kairėje pusėje matomas pilkos spalvos virtuvinis ir ant jo esantys daiktai. Paėjus tiesiai ir pasukus į kairę pusę, patenkama į koridorių ir pasisukus į dešinę pusę patenkama į kambarį. Dešinėje pusėje matoma lova, kairėje pusėje - spinta. Atidarius spintos duris, matomi sukabinti rūbai, o apačioje sudėtos dėžes. Vienoje iš dėžių, viršutinėje su pavadinimu ,,Microlife”, buvo įdėtas vokas su pinigais. Apžiūrint pačią dėžę ir spintą jokių tyrimui reikšmingų objektų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota tarnybiniu telefonu ,,Samsung”. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. (b. l. 18-20)

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2025-05-25 iki 2025-06-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš miegamajame kambaryje esančios spintos pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausančius pinigus – 1850 eurų. Kaltinamasis kaltę pripažino, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi pagrobto turto vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos.

Bausmės skyrimas ir kt.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

E. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Neteistas. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta. Nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina geriausiai jo asmenį ir bausme siekiamus tikslus atitiksianti bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, kaltinamajam skirtina teismo parinktos rūšies bausmė, savo dydžiu artima įstatymo numatyto dydžio minimumui, neskiriant jam intensyvios priežiūros. Taip pat kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimai - bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1850,00 Eur žalos atlyginimo ir prašo šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Su ieškinio dydžiu sutiko pats kaltinamasis, žala pagrįsta, įrodyta, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam 1850,00 Eur.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 186-189).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, nėra.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. K. buvo skirtas gynėjas advokatas Vigintas Strička. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (70,83 Eur dydžio advokato Viginto Stričkos užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, į jo turtinę padėtį (nedirbantis, duomenų apie kitas gaunamas pajamas byloje nėra), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, skirti įpareigojimą - bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. K. 1850,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.