- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- eI-74-342/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02348-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gaumista”
- Advokatai
- Evaldas Klimas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
2017 m. kovo 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Gaumista” dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Inspekcija) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-07-28 sprendimą Nr. T2-192 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. T2-206 pripažinimo netekusiu galios” ir 2016-07-28 sprendimą Nr. T2-193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano netvirtinimo”.
Pažymi, jog gavusi 2016-07-28 Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą įvertinti minėtų Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų atitikimą galiojančių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atliko šių sprendimų teisėtumo tyrimą, kurio metu buvo konstatuotas šių sprendimų neteisėtumas ir surašyti Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus 2016‑09‑07 administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktai Nr. TP6-1 ir Nr. TP6-2.
Nurodo, jog ginčo žemės sklypo detaliojo plano (toliau – ir detalusis planas) organizatorius UAB „Gaumista” dėl planavimo sąlygų išdavimo 2013-12-23 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. Detalusis planas buvo parengtas, nustatyta tvarka suderintas ir pirmą kartą tikrinti Inspekcijai buvo pateiktas 2015 metais. 2015-10-01 Inspekcija išdavė patikrinimo aktą Nr. TP1-1083 su teigiama patikrinimo išvada. Pažymi, jog 2015-12-18 potvarkiu Nr. P1-53 Inspekcijos viršininko pavaduotojas panaikino šį patikrinimo aktą. Teigia, jog Inspekcija nustatė, kad detaliojo plano sprendinys prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginiam planui, todėl 2015-12-22 išdavė patikrinimo aktą Nr. TP1‑1372 su neigiama patikrinimo išvada. Pažymi, jog atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus Inspekcija 2016-01-15 pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-34 Palangos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui panaikinti 2015-09-09 kompleksinio derinimo protokolinį sprendimą Nr.(18.2.)ATPS20-31/1, kuriuo buvo suderintas detalusis planas, ir iš naujo svarstyti detaliojo plano derinimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu bus gautas UAB „Gaumista” prašymas dėl pakartotinio detaliojo plano derinimo. Vykdydama privalomąjį nurodymą, Palangos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisija 2016-02-12 panaikino detaliojo plano kompleksinio derinimo 2015-09-09 protokolą.
Nurodo, jog Kultūros ministras 2016-04-11 įsakymu Nr. ĮV-309 patvirtino Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, kuris pakeitė Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginio plano sprendinius, ir anksčiau nustatytas detaliojo plano sprendinių neatitikimas išnyko. Teigia, jog minėtą informaciją Inspekcija pateikė UAB „Gaumista”. Akcentuoja, jog Palangos miesto Teritorijų planavimo komisijai pakartotinai suderinus detalųjį planą, Inspekcija patikrino detalųjį planą ir 2016-05-31 pateikė patikrinimo aktą Nr. TP1-254 su teigiama patikrinimo išvada.
Pažymi, jog UAB „Gaumista” 2016-06-03 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą patvirtinti detalųjį planą. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės tarybai detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtinus ir nepateikus motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, UAB „Gaumista” 2016-07-01 raštu Nr. 23 atsiėmė šį prašymą. Nurodo, jog Inspekcija 2016-07-11 gavo planavimo organizatoriaus įgalioto asmens prašymą patvirtinti detalųjį planą. Akcentuoja, jog Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2016-08-05 potvarkiu patvirtino detalųjį planą. Teigia, jog Inspekcija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje kreipimąsi, 2016-09-07 patikrinimo aktu Nr. TP6-1 ir 2016-09-07 patikrinimo aktu Nr. TP6-2 sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo ir sprendimą dėl koncepcijos panaikinimo įvertino kaip neteisėtus.
Argumentuoja, jog iki 2013-12-31 galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 32 straipsnio 3 dalis suteikė galimybę detaliojo planavimo procese priimtus sprendimus panaikinti tik tokiu atveju, jei jie neteisėti, todėl atsakovas sprendimą dėl koncepcijos panaikinimo priimti galėjo tik tokiu atveju, jei koncepcija būtų patvirtinta neteisėtai. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, detaliojo plano koncepcija yra teritorijų planavimo proceso rengimo etapo stadija, todėl tik užbaigus vieną stadiją (nagrinėjamu atveju – patvirtinus parengtą koncepciją) galima pereiti prie kitos ir taip tęsti teritorijų planavimo procesą. Taip pat nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendime nurodytose Vietos savivaldos įstatymo normose yra nustatytos tik bendros nuostatos. Teigia, jog ginčo žemės detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūroms turėjo būti taikomas iki 2013‑12‑31 galiojęs Teritorijų planavimo įstatymas. Daro išvadą, jog sprendime dėl koncepcijos panaikinimo nėra pateiktas nė vienas tinkamas teisinis pagrindas šiam sprendimui priimti.
Akcentuoja ir tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos kompetencija Žemės sklypo detaliajame teritorijų planavimo procese remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi buvo pasibaigusi. Daro išvadą, kad sprendimas dėl koncepcijos panaikinimo buvo priimtas nesant jokio pagrindo, yra nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Mano, jog ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-07-28 sprendimas dėl detaliojo plano netvirtinimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Argumentuoja, jog minėtas sprendimas yra neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies ir Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės taryba nustatytu terminu nepriėmė Teritorijų planavimo įstatymą atitinkančio sprendimo, kai tuo tarpu Tvarkos aprašas nenumato teisės savivaldybių taryboms priimti sprendimus dėl detaliųjų planų, kai jos praleidžia Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus. Atkreipia dėmesį, kad sprendimas dėl detaliojo plano netvirtinimo buvo priimtas jau pasibaigus detaliojo plano tvirtinimo procedūrai, nes planavimo organizatoriaus prašymas patvirtinti detalųjį planą jau buvo atsiimtas.
Mano, jog tokie veiksmai, kai nesilaikant nustatytų procedūrų ir nesant prašymo priimami neteisėti sprendimai, turi būti laikomi ir savivaldybės piktnaudžiavimu suteiktais įgaliojimais.
Pažymi, kad Inspekcijos 2016-01-15 privalomasis nurodymas Nr. PN-34 negalėjo būti pagrindas priimti sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo. Vykdydama privalomąjį nurodymą Palangos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisija 2016-02-12 panaikino Detaliojo plano kompleksinio derinimo 2015-09-09 protokolą Nr. (18.2.) ATPS20-31/1. Vėliau patvirtinus naują Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą detaliojo plano prieštaravimo neliko, todėl atsirado pagrindas iš naujo atlikti jo derinimo ir tikrinimo procedūras, tai ir buvo padaryta. Kiti sprendime dėl detaliojo plano netvirtinimo nurodyti teisiniai pagrindai, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi ir Tvarkos aprašu, nesuteikė teisės priimti sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo. Mano, jog net jeigu Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo būtų priėmusi per Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, jis vis tiek būtų neteisėtas, kadangi neegzistuoja faktinis pagrindas tokio sprendimo priėmimui.
Daro išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 53 punktą, Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo 4 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Taip pat akcentuoja, jog prašymas teismui teikiamas nepraleidus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyto specialaus 2 mėnesių nuo patikrinimo pabaigos dienos termino kreiptis į teismą dėl nustatytų pažeidimų šalinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu palaiko prašymą jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovė, Taryba) atsiliepimu su prašymu nesutinka.
Nurodo, jog pareiškėja praleido ABTĮ nustatytus skundo teismui padavimo terminus, todėl prašo skundą atmesti. Argumentuoja, jog apie skundžiamus 2016-07-28 priimtus sprendimus Inspekcija buvo informuota 2016-07-28 raštu Nr. D3-2466. Mano, jog tariamo patikrinimo atlikimas nesuteikia pareiškėjai teisės atsinaujinti akivaizdžiai praleisto termino. Teigia, jog patikrinimo aktais Nr. TP6-1 ir Nr. TP6-2 atsakovė siekia vienintelio tikslo - pateisinti savo kreipimosi į teismą terminų praleidimą.
Nurodo, jog Inspekcija 2016-02-15 privalomuoju nurodymu nurodė Palangos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komisijai panaikinti 2015-09-09 kompleksinio derinimo protokolinį sprendimą ir iš naujo svarstyti detaliojo plano derinimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka. Teigia, jog Taryba 2016-07-28 sprendimu nutarė netvirtinti ginčo žemės sklypo detaliojo plano, nes įgyvendinant siūlomus detaliojo plano sprendinius būtų pažeistas kraštovaizdis, detaliojo plano koncepcija buvo parengta pagal nepatvirtinto Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinius.
Pažymi, jog ginčo teritorija yra senojo, dar praėjusio amžiaus pradžioje šioje vietoje buvusio miesto parko dalis. Akcentuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-04-28 sprendime byloje Nr. 1-206-342/2008 nurodė, kad buvusiai sklypo savininkei negalima turėtos tėvų žemės grąžinti natūra, nes rekreacijai skirta teritorija turi būti palikta bendroms gyventojų reikmėms, o ginčo detaliuoju planu toje pat teritorijoje numatoma statyti net 4 naujus kelių tūkstančių kvadratinių metrų dydžio pastatus bei automobilių stovėjimo aikšteles.
Nurodo, jog Palangos miesto savivaldybė savo teritorijoje nuolat vykdo želdinių priežiūrą. Mano, jog detaliuoju planu siekiama maksimaliai užstatyti centrinėje miesto dalyje dar likusias laisvas žaliąsias teritorijas. Teigia, jog teritorijoje esantis želdynas atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme pateikiamą miško sąvoką. Vadovaujasi 2001-09-26 nutarimo Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo” nuostatomis (2015 metų redakcija) ir teigia, jog teritorija atitinka miestų miškų kategorijai. Akcentuoja, jog miškinga teritorija Palangos miesto centrinėje dalyje atitinka miesto miškų funkcinę paskirtį. Atkreipia dėmesį, kad LR aplinkos ministerijos VĮ valstybinės miškotvarkos instituto 2005 metais parengtoje VĮ Kretingos miškų urėdijos, Palangos girininkijos planinėje medžiagoje ši teritorija pažymėta kaip 0,3 ha ploto miškas (108 kvartalo 42 sklypas), kuris aprašomas kaip dekoratyvinis želdynas turintis miško parko statusą.
Argumentuoja, jog ginčo žemės sklypo detaliojo plano sudedamojoje dalyje (sklypo sutvarkymo arboristikos darbų plane), šalinamais pažymėti net 37 medžiai, kurie yra greta esančio Birutės parko tąsa. Mano, jog įgyvendinant šiuos detaliojo plano sprendinius būtų akivaizdžiai pažeistas visuomenės interesas, todėl įvertinusi šiame rašte nurodytas aplinkybes, Taryba netvirtino žemės sklypo detaliojo plano.
Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir teigia, jog teritorijų planavimas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Nurodo, jog pagal Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnį vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams; viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai.
Mano, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad praėjus 20 darbo dienų savivaldybės taryba nebetenka teisės tvirtinti detaliųjų planų. Argumentuoja, kad visose savivaldybėse yra savivaldybės tarybos veiklos reglamentai, kuriuose numatyti Tarybos sprendimų projektų rengimo, teikimo, svarstymo, įtraukimo į darbotvarkę procedūros bei viešinimo procedūros, todėl savivaldybėse dažnai per 20 darbo dienų dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma patvirtinti detaliųjų planų, todėl nėra pagrindo teigti, kad pasibaigus minėtam terminui Savivaldybės tarybos netenka teisės tvirtinti detaliojo plano.
Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Žin., 2013, Nr. 76-3848) nuostatų atitikimo Konstitucijai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gaumista” su prašymu sutinka, laiko jį pagrįstu ir prašo panaikinti ginčijamus Sprendimus. Nurodo, jog detalusis planas buvo rengtas pagal visus teisės aktų reikalavimus ir jo tvirtinimui buvo gauti savalaikiai visų kompetentingų institucijų suderinimai. Teigia, jog jokių nukrypimų nuo įprastos teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūros nebuvo, o gavus teigiamą pakartotinio detalaus plano patikrinimo išvadą, jokių teisinių kliūčių tvirtinti detalųjį planą neliko. Pažymi, jog dėl nurodytų priežasčių UAB „Gaumista” 2016-06-03 pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai tvirtinimui detalųjį planą. Akcentuoja, jog 2016-06-13 buvo informuota, kad detalusis planas bus tvirtinamas, nes atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Nurodo, jog vėliau administracijos pozicija, dėl nesuprantamų priežasčių kardinaliai pasikeitė, dėl ko savivaldybė per įstatyme nustatytą 20 darbo dienų terminą detalaus plano nepatvirtino ir nepateikė jokio motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo.
Akcentuoja, jog iki atsisakymo tvirtinti detalųjį planą vis būdavo teigiama, kad detalusis planas galėtų būti tvirtinamas, tik jei bendrovė įrengtų papildomą infrastruktūrą, tačiau 2016- 06-30 įvykusiame tarybos posėdyje buvo išsakytos visiškai naujos mintys, pagal kurias, atskiri tarybos nariai matytų kitokią Žemės sklypo teritorijos plėtros viziją, tačiau nebuvo pateikta nei vieno teisinio argumento, kodėl detalusis planas negalėtų būti tvirtinamas. Atkreipia dėmesį į tai, jog tarybos narių nuomonė dėl detaliojo plano tvirtinimo įvairiai kito nekartą.
Nurodo, jog 2016-06-30 įvykusio tarybos posėdžio metu pats pirmasis iškeltas klausimas buvo dėl infrastruktūros sutarties pasirašymo, tačiau paaiškėjus, kad infrastruktūros sutartis nepasirašyta prasidėjo svarstymai apie negalimą statybų invaziją į žaliuosius plotus ir kt. Argumentuoja, jog atlikus visus būtinus detaliojo plano rengimo ir derinimo veiksmus tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta. Mano, kad įstatyme nėra numatyta teritorijų planavimo organizatoriaus pareiga pasirašyti infrastruktūros plėtojimo sutartį, todėl detalųjį planą tvirtinanti institucija neturi teisės reikalauti pasirašyti tokią sutartį ir tai nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti detalųjį planą. Pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinti reikalavimai buvo išlaikyti ir jokių objektyvių kliūčių detaliojo plano patvirtinimui nebuvo.
Pažymi, jog po minėto posėdžio, siekdama išvengti tolesnių nepagrįstų savivaldybės sprendimų jos atžvilgiu, 2016-07-01 raštu kreipėsi į administraciją ir paprašė grąžinti detalųjį planą, t.y. atsiėmė planavimo organizatoriaus prašymą tvirtinti detalųjį planą. Teigia, jog 2016-07-08 raštu buvo grąžintos detaliojo plano bylos ir informuota, kad 2014-06-03 prašymas svarstomas nebus. Nurodo, jog 2016-07-11 kreipėsi į Inspekciją su prašymu patvirtinti detalųjį planą.
Akcentuoja, jog administracija pateikė savivaldybės tarybai 2016-07-08 teikimą, kuriuo į Palangos miesto savivaldybės 2016-07-28 posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl detaliojo plano netvirtinimo. Teigia, jog bendrovė 2016-07-25 kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą, o 2016-07-26 į Inspekciją, prašydama įvertinti susidariusią situaciją. Nurodo, jog Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2016-07-27 raštu informavo apie susidariusią situaciją ir rekomendavo susilaikyti nuo sprendimo dėl detaliojo plano netvirtinimo priėmimo, kol nebus gauta išvada dėl susidariusios situacijos. Pažymi, jog po šio rašto gavimo 2016-07-26 papildomai kreipėsi į administracijos atstovus prašydama išbraukti Sprendimo dėl detaliojo plano netvirtinimo klausimą iš 2016-07-28 posėdžio darbotvarkės. Atkreipia dėmesį, jog Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2016-07-27 raštu informavo tarybą, kad nesant bendrovės, kaip detaliojo plano rengimo organizatoriaus, prašymo sprendimas dėl detaliojo plano netvirtinimo negali būti priimamas bei nurodė, kad nėra jokių priežasčių dėl ko detalusis planas galėtų būti netvirtinamas, tačiau nebuvo atsižvelgta į pastabas nerengti balsavimo dėl sprendimo dėl detaliojo plano netvirtinimo, bei nutarta 2016-07-28 posėdžio metu pakartotinai svarstyti sprendimo dėl detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo panaikinimo klausimą. Daro išvadą, jog tiek taryba, tiek administracija turėjo tam tikrą interesą bet kokiomis priemonėmis, net ir pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus, užkirsti kelią tvirtinti detalųjį planą.
Mano, jog tarybai atsisakius tvirtinti detalųjį planą ir panaikinus detaliojo plano koncepciją yra akivaizdžiai buvo pažeistos teisės normos, reguliuojančios detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesą, bei viešojo administravimo procese taikomi įstatymo viršenybės, objektyvumo, skaidrumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Argumentuoja, jog neužtikrinus detaliojo plano tvirtinimo procedūros skaidrumo ir teisėtumo, buvo pažeisti bendrovės teisėti lūkesčiai realizuoti savo teises per kuo trumpesnį laiką. Teigia, jog tinkamai įgyvendinta detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūra sukuria įstatyminę pareigą kompetentingai institucijai legitimizuoti detaliojo plano sprendinius, užbaigiant detaliojo plano rengimo procedūrą jo patvirtinimu.
Yra įsitikinusi, jog administracija ir taryba ne tik aplaidžiai vykdė jiems įstatymo priskiriamas viešojo administravimo funkcijas, nesivadovavo proceso ekonomiškumo ir protingumo principais, laiku neteikė prieštaravimų dėl detaliojo plano sprendinių ir jo rengimo proceso, bet net ir piktnaudžiavo bei pažeidė elementarius gerojo viešojo administravimo principus. Daro išvadą, jog vien šių faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą sprendimus laikyti nepagrįstais ir todėl jie turi būti panaikinami.
Mano, jog Inspekcija prašyme tinkamai įrodinėja, kodėl sprendimas netvirtinti detaliojo plano turėtų būti naikintinas. Pažymi, jog administracija, teikdama teikimą svarstyti tarybai, nesant bendrovės prašymo, piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies ir Detaliųjų planu tvirtinimo taisyklių 51 punkto, nuostatas. Nurodo, jog pažeidžiant įstatymų nuostatas prie teikimo nebuvo pridėti detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas), nors pastarieji dokumentai privalomai turi būti pridedami prie dokumento, kuriuo bus tvirtinamas arba netvirtinamas detalusis planas. Akcentuoja, jog vietos savivaldos teisė nėra absoliuti ir taryba priimdama sprendimus privalėjo vadovautis teisės aktų nuostatomis, kurios reguliuoja teritorijų planavimo dokumentų registravimą. Teigia, jog po prašymo atsiėmimo administracija ir taryba neteko administracinių įgalinimų toliau veikti detaliojo plano procese, nes tokiu atveju įstatymu įgalinimai tvirtinti detalųjį planą yra suteikiami Inspekcijai. Daro išvadą, jog, taryba viršijo įstatymais suteiktų įgalinimų teritorijų planavimo srityje ribas, todėl sprendimas netvirtinti detaliojo plano yra neteisėtas ir naikintinas.
Yra įsitikinusi, jog sprendimo dėl detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo panaikinimas neturi jokios įtakos detaliojo plano tvirtinimui ir negalėjo tapti pagrindu priimti sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo. Argumentuoja, jog dėl koncepcijos svarstoma galėjo būti detaliojo plano rengimo etape, o ne baigiamajame etape, detalusis planas galėjo būti rengiamas ir koncepcija galėjo būti tvirtinama, kol dar nebuvo patvirtintas specialusis planas. Be to, mano, jog remiantis teismų praktika koncepcija nėra privalomas dokumentas, ji nėra teritorijų planavimo dokumento dalis, koncepcija yra tik proceso dalis, taip pat net 2016-07-19 teikime dėl sprendimo dėl detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo panaikinimo 3 punkte yra nurodoma, kad priėmus šį sprendimą neigiamų pasekmių nenumatoma. Taip pat pažymi, jog po koncepcijos panaikinimo likę priimti teisės aktai lieka galioti. Daro išvadą, jog sprendimas dėl detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo panaikinimo negalėjo būti teisiniu pagrindu netvirtinti detaliojo plano ir yra priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Argumentuoja, jog sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gaumista” atstovas teismo posėdžio metu prašo prašymą tenkinti jame ir atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-07-28 sprendimo Nr. T2-192 ir 2016-07-28 sprendimo Nr. T2-193, t. y. sprendimų kuriais buvo netvirtintas detalusis planas žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), bei panaikinta koncepcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinis ginčas - asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. VAĮ 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis suinteresuotas asmuo siekė įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę, t. y. gauti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimą. Susipažinus su ginčijamais atsakovės sprendimais, darytina išvada, kad jais yra atsisakyta įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę. Tai reiškia, jog ginčijamuose sprendimuose yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (panaikinta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcija bei netvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas) ir jie laikytini administraciniais aktais, sukeliančiais teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui (t. y. jis, be kita ko, neturi teisinio pagrindo registruoti nekilnojamojo turto objekto viešajame registre). Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės priimti sprendimai sukelia trečiajam suinteresuotam asmeniui tiesiogines teisines pasekmes ir pagal savo turinį bei formą laikytini individualiais teisės aktais. Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis.
Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo reikalauti tokių veiksmų atlikimo.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
Atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti ar Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (Žin., 2013, Nr. 76-3848) ta apimtimi, kuria nenustatyta jokio termino, kurio metu Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija gali pagal Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį atlikti patikrinimą ir per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos dienos kreiptis į teismą dėl nustatytų pažeidimų šalinimo, atitinka Konstituciją t. y. Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012-06-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2017-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017). Taigi, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies taikymui svarbu tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla ar ne pagrįsta teisinė abejonė dėl atitinkamo įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) nesuderinamumo su Konstitucija.
Nagrinėjamu atveju teismui jokių pagrįstų abejonių dėl atsakovės nurodytų nuostatų konstitucingumo nekyla, todėl atsakovės prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl termino kreiptis į administracinį teismą
Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti, nes mano, kad pareiškėja praleido ABTĮ nustatytus skundo teismui padavimo terminus. Argumentuoja, jog apie skundžiamus 2016-07-28 sprendimus Inspekcija buvo informuota 2016-07-28 raštu Nr. D3-2466. Teigia, jog tariamo patikrinimo atlikimas nesuteikia pareiškėjai teisės atsinaujinti akivaizdžiai praleisto termino.
Pareiškėja teigia, jog prašymas teismui teikiamas nepraleidus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyto specialaus termino.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Šios bylos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-07-14 iki 2017-01-01), kurio 6¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įvertinusi nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir kitas su pažeidimų šalinimu susijusias aplinkybes, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija turi teisę per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos dienos kreiptis į teismą dėl nustatytų pažeidimų šalinimo.
Administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcija, gavusi 2016-07-28 Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą įvertinti ginčijamų Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų atitikimą galiojančių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atliko šių sprendimų teisėtumo tyrimą bei 2016‑09‑07 surašė administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktus Nr. TP6-1 ir Nr. TP6-2. Taigi, kadangi specialusis įstatymu nustatytas terminas skaičiuotinas nuo patikrinimo pabaigos - patikrinimo aktų Nr. TP6-1 ir Nr. TP6-2 surašymo dienos (t. y. nuo 2016-09-07), tai šios bylos atveju 2 mėnesių skundo teismui padavimo terminas suėjo 2016-11-07 24:00.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjos prašymas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2016-11-08, prašymas pasirašytas -2016-11-07 17:12:10, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju nėra praleistas specialus įstatyme nustatytas 2 mėnesių prašymo teismui padavimo terminas.
Dėl sprendimo netvirtinti detaliojo plano
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, jog UAB „Gaumista” nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 1,1014 ha. Byloje nustatyta, kad UAB „Gaumista” 2013-12-23 kreipėsi dėl planavimo sąlygų išdavimo į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, kuris 2014-05-26 išdavė Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. 2016-06-03 UAB „Gaumista” Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. UAB „Gaumista” 2016-07-01 raštu Nr. 23 paprašė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus grąžinti detalųjį planą. 2016-07-08 Palangos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (4.18)-D3-2133 grąžino UAB „Gaumista” detaliojo plano bylas. UAB „Gaumista” 2016-07-11 raštu „Patvirtinti detalųjį planą, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino” kreipėsi į Inspekciją prašydama patvirtinti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Palangos miesto savivaldybės taryba 2016-07-28 sprendimu Nr. T2-192 panaikino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją, o 2016-07-28 sprendimu Nr. T2-193 netvirtino žemės sklypo detaliojo plano.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2014-01-01 galioja nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, pakeista 2013-06-27 Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-407 (šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalis), tačiau 2013-06-27 Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Gaumista” dėl planavimo sąlygų išdavimo į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių kreipėsi 2013-12-23. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo byloje teritorijų planavimo dokumentus pradėjo rengti dar iki Teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo datos, todėl nagrinėjamoje byloje taikytina Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-01-01.
Tokiu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-01-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-13 nutarimu Nr. 825 patvirtintas Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašas (neteko galios 2014-01-01; toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (neteko galios 2014-01-25; toliau – ir Taisyklės).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu; detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos; detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Minėto straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama; tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos; jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka; dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka.
Taisyklių 51 punkte numatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu; prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas); detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos; detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etape. Pagal Taisyklių 53 punktą, detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu Inspekcijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama; tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos; jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatoma tvarka.
Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama ir galiojanti, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytą terminą nepatvirtina detaliojo plano ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalusis planas (aiškinamasis raštas, brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais, procedūrų dokumentai) per 3 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo grąžinti detalųjį planą pateikimo grąžinamas planavimo organizatoriui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, prašymą tvirtinti detalųjį planą planavimo organizatorius pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai raštu ir prideda prie jo detalųjį planą; prašymas tvirtinti detalųjį planą gali būti teikiamas per 20 darbo dienų, pasibaigus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytam motyvuoto atsakymo dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo terminui.
Remiantis LVAT praktika anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos teisės normos adresatui suponuoja atitinkamą (aktyvų) elgesio variantą: patvirtinti pateiktą detalųjį planą arba atsisakyti tvirtinti detalųjį planą (tokiu atveju planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos privaloma pateikti motyvuotą atsakymą), taip pat šiose normose reglamentuota išimtis, suteikianti teisę detalųjį planą patvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai (žr., pvz., LVAT 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-491/2014).
Teismas iš bylos rašytinių įrodymų nustatė, kad atlikus detaliojo plano svarstymo, derinimo ir patikrinimo procedūras, bei Inspekcijai 2016-05-31 išdavus patikrinimo aktą Nr. TP1-254 su teigiama patikrinimo išvada, UAB „Gaumista” savivaldybei prašymą dėl ginčo detaliojo plano tvirtinimo pateikė 2016-06-03. Tokiu atveju remiantis aukščiau aptartomis teisės aktų nuostatomis, savivaldybės administracija iki 2016-07-04 24:00 val. privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą, arba pateikti motyvuotą atsakymą, dėl kokių priežasčių detaliojo plano patvirtinimas yra negalimas. Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2016-06-30 tarybos posėdžio metu nusprendė nepritarti detalaus plano tvirtinimui, tačiau motyvuotas sprendimas Nr. T2-193 dėl detalaus plano netvirtinimo priimtas tik 2016-07-28. Taigi, darytina išvada, jog šios bylos atveju per įstatyme nustatytą terminą (20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos) detalusis planas patvirtintas nebuvo, taip pat nebuvo pateiktas motyvuotas atsakymas, kodėl atsisakoma tvirtinti detalųjį planą.
Pažymėtina, kad nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei Taisyklėse, kurios detalizuoja detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras, savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam asmeniui nenustatyta galimybė pratęsti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytas 20 darbo dienų terminas detaliojo plano patvirtinimui arba motyvuotam atsisakymui jį tvirtinti yra imperatyvus, ir bet koks jo praleidimas laikytinas imperatyvių reikalavimų pažeidimu (žr., pvz., LVAT 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-491/2014). Už nepagrįstą atsisakymą teikti tvirtinti detalųjį planą arba detaliojo plano nepatvirtinimas per Teritorijų planavimo įstatymo nustatytus terminus užtraukia atsakomybę pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹⁶ straipsnį. Įstatymų leidėjas nustatydamas konkrečius terminus detaliojo plano svarstymo, derinimo ir tvirtinimo procedūroms atlikti, iš esmės siekė, kad detalusis planavimas būtų pakankamai operatyvus. Priešingu atveju, atsirastų piktnaudžiavimo, nesąžiningo elgesio galimybė, o tai atsilieptų investicijoms ir verslo plėtrai. Teisės aktuose detaliųjų planų tvirtinimo ir atsisakymo tvirtinti procedūros yra aiškiai apibrėžtos ir ši vietos savivaldos teisė nėra paneigiama. Tik tais atvejais, kai teisės aktais nustatytų procedūrų nesilaikoma, tokia teisė suteikta valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Atsisakymas tvirtinti detalųjį planą ir neinformavimas apie tai, daro veiksmus neteisėtais iš esmės, t. y. prieštaraujančiais VAĮ 3 straipsniui, 8 straipsnio 1 daliai bei vietos savivaldos veiklos pagrindiniams principams – skaidrumo, viešumo ir pareigos informuoti suinteresuotus asmenis apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus (žr., pvz., LVAT 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-491/2014).
Minėta, jog Aprašo 2 punktas nustato, jog, kai Inspekcijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama ir galiojanti, o savivaldybė per Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą terminą nepatvirtina detaliojo plano ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalusis planas (aiškinamasis raštas, brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais, procedūrų dokumentai) per 3 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo grąžinti detalųjį planą pateikimo grąžinamas planavimo organizatoriui. Nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei Apraše (2 punktas) nėra nustatyta, kad savivaldybė, gavusi planavimo organizatoriaus prašymą grąžinti detalųjį planą, gali šio prašymo nevykdyti.
Elektroninė bylos medžiaga patvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės tarybai nepatvirtinus detaliojo plano ir teisės aktų nustatytais terminais nepateikus pareiškėjui motyvuoto atsakymo, UAB „Gaumista” 2016-07-01 raštu Nr. 23 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama grąžinti detalųjį planą, o 2016-07-08 raštu - į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl detaliojo plano patvirtinimo, kuris 2016-08-05 Inspekcijos potvarkiu buvo patvirtintas. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-07-08 rašto „Dėl detaliojo plano bylų grąžinimo” turinio matyti, kad savivaldybė tenkino UAB „Gaumista” 2016-07-01 prašymą Nr. 23 grąžinti detalųjį planą: grąžino detalųjį planą UAB „Gaumista” bei nurodė, kad prašymas nebus nagrinėjamas.
Iš aukščiau minėto teisinio reguliavimo aišku, kad savivaldybei neįvykdžius pareigos per 20 darbo dienų patvirtinti arba planavimo organizatoriui pateikus motyvuotą atsakymą nepatvirtinti detalųjį planą, planavimo organizatorius turi teisę kreiptis į Inspekciją su prašymu patvirtinti detalųjį planą. Darytina išvada, kad savivaldybė, nepriėmusi motyvuoto sprendimo per 20 dienų netvirtinti detalaus plano, nebeturi teisinio pagrindo planavimo organizatoriui atsiėmus detalųjį planą ir kreipusis į Inspekciją, toliau tęsti procedūras dėl sprendimo tvirtinti/netvirtinti detalųjį planą, nes tokiu atveju įstatymu įgalinimai tvirtinti detalųjį planą yra suteikiami Inspekcijai. Tokiu atveju, po minėto termino priimtas 2016-07-28 sprendimas Nr. T2-193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano netvirtinimo” yra neteisėtas.
Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinusi skundžiamą aktą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, sprendžia, kad jis priimtas pažeidus pagrindines procedūras, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir yra naikintinas. Panaikinus Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą minėtu pagrindu, teismas netikrina ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės ir nesprendžia, ar teisėtai ir pagrįstai buvo taikytos materialinės teisės normos, kurių pagrindu netvirtintas detalusis planas.
Dėl sprendimo panaikinti detaliojo plano koncepciją
Palangos miesto savivaldybės taryba 2016-07-28 ginčijamu sprendimu Nr. T2-192 pripažino netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-206 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo”. Ginčijame sprendime Nr. T2-192 iš esmės nurodyti šie sprendimo panaikinti ginčo žemės sklypo detaliojo plano koncepciją pagrindai: LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, LR Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-01-18 raštas Nr. 2D-693(16.52).
LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-06-28 iki 2016-11-01) nurodyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba; kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba; savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti; savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01) numatyta, kad visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas;
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (LR Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas) yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.
Akcentuotina, jog skundžiamame 2016-07-28 sprendime Nr. T2-192 iš esmės nėra nurodyti teisiškai ir faktiškai grįsti motyvai, kurie leistų individualaus administracinio akto gavėjui suprasti šio akto priėmimą.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).
LVAT savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012-12-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3025/2012, 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A4237-624/2016 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, nenurodant teisės aktų, kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A1718-756/2015 ir kt.).
Iš ginčijamo sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad jame nurodytos tik bendrojo pobūdžio teisės aktų nuostatos dėl savivaldybių funkcijų teritorijų planavimo procese, tačiau nėra aiškūs šio akto priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir motyvai, sprendime nėra nurodyti konkretūs koncepcijos tvirtinimo metu galioję teritorijų planavimo dokumentai ar kiti teisės aktai, kurių neatitiko detaliojo plano koncepcija. Teismas taip pat sutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčo žemės detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūroms turėjo būti taikomas iki 2014‑01‑01 galiojęs Teritorijų planavimo įstatymas, todėl Palangos miesto savivaldybės taryba netinkamai taikė sprendimo priėmimo metu galiojančią Teritorijų planavimo įstatymo redakciją.
Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-07-28 sprendimas Nr. T2-192 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, nes jame išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai ir motyvai yra neaiškūs ir nepakankami, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl UAB „Gaumista” teisės kreiptis į Inspekciją dėl detalaus plano tvirtinimo
Minėta, kad UAB „Gaumista” 2016-07-11 prašymu „Patvirtinti detalųjį planą, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino” kreipėsi į Inspekciją prašydama patvirtinti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojas 2016-08-05 potvarkiu patvirtino ginčo žemės sklypo detalųjį planą, bei 2016-09-07 patikrinimo aktais Nr. TP6-1 ir TP6-2 ginčijamus Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus įvertino kaip neteisėtus.
Remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 51 ir 53 punktais) galima daryti išvadą, kad Inspekcija detaliojo plano tvirtinimo procedūrą atlieka esant šioms sąlygoms: 1) jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir plano organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo planavimo; 2) išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą prašymą tvirtinti detalųjį planą planavimo organizatorius pateikia Inspekcijai raštu ir prideda prie jo detalųjį planą; prašymas tvirtinti detalųjį planą gali būti teikiamas per 20 darbo dienų, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytam motyvuoto atsakymo dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo terminui.
Minėta, jog vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, Palangos miesto savivaldybės administracija per nustatytą terminą privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano patvirtinimas negalimas. Šios bylos atveju, savivaldybė aiškiai suformuluoto atsisakymo derinti detalųjį planą, iš kurio planavimo organizatorius galėtų suprasti sprendimo netvirtinti detaliojo plano priežastis, per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė, išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama ir nenuginčyta, todėl planavimo organizatoriui atsirado pagrindas kreiptis į Inspekciją dėl detaliojo plano tvirtinimo, o Inspekcijai pradėti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Priešingu atveju UAB „Gaumista” būtų praleidusi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą pateikti Inspekcijai nustatytos formos prašymą tvirtinti detalųjį planą, kai savivaldybė per Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą terminą nepatvirtina detaliojo plano ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo. Pažymėtina ir tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-07-08 raštu „Dėl detaliojo plano bylų grąžinimo” UAB „Gaumista” grąžino detalųjį planą bei nurodė, kad prašymas nebus nagrinėjamas. Tokiu atveju, tiek pareiškėja, tiek UAB „Gaumista” turėjo pagrindą manyti, kad detaliojo plano tvirtinimo procedūra savivaldybėje yra baigta ir galima pradėti procedūrą Inspekcijoje.
Taigi, konstatuotina, kad atsakovei pasirinkus pasyvų elgesio modelį ir neatlikus normoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų per nustatytą terminą, UAB „Gaumista” pagrįstai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją patvirtinti detalųjį planą.
Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamų aktų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie priimti pažeidžiant pagrindines teisės aktuose nustatytas procedūras, nėra pakankamai motyvuoti, todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinus skundžiamus aktus teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-07-28 sprendimą Nr. T2-192 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. T2-206 pripažinimo netekusiu galios” ir 2016-07-28 sprendimą Nr. T2-193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano netvirtinimo”.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.