Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė N. R. L. (toliau – ieškovė) 2020 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. B. (toliau – atsakovė) ir A. B. (toliau – atsakovas) (toliau – atsakovai), kurį 2022 m. sausio 3 d. patikslinusi, prašė teismo: atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą; įpareigoti atsakovus vykdyti 2007 m. gegužės 24 d. pasirašytą susitarimą ir perleisti ieškovei nuosavybės teises į 0,0685 ha bendro ploto 330/685 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruoto nekilnojamojo turto registre A. B. ir D. B., t. y. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai parduoda ieškovei 330/685 dalis 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), už 1 Eur kainą; panaikinti 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškimą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl žemės sklypo atidalijimo; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti bylos vedimo išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. balandžio 2 d. ji įsigijo 0,2994 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sklype statė sau gyvenamąjį namą. Kai įsigijo šį sklypą, tuo metu jau pažinojo atsakovę, ji paprašė padėti vaikams įsigyti gyvenamąjį namą. Žinojo, kad tuo metu atsakovė dirbo žemėtvarkos skyriuje, gerai išmano savo darbą, ja pasitikėjo, patikėjo jos pateiktų pasiūlymų teisingumu. Ji paaiškino, kaip būtų galima teisiškai sutvarkyti jos sklypą, jį padalijant į atskirus sklypus. Tuo metu žemės sklype jau buvo statomi trys gyvenamieji namai. Atsakovės pasiūlymu 2005 m. birželio 23 d. buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo ieškovės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: 1 064 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas 1), ir 1 930 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas 2). Po to sklypas 1 buvo parduotas D. J. ir V. J., o 1/3 dalis – perleista D. B.. Vėliau nuspręsta sklypą 1 ir sklypą 2 dalinti į tris dalis. Ieškovė pasitikėjo atsakove ir jos kompetencija žemės tvarkymo klausimais, pasitikėjo ir jos siūlymu dėl sklypų perleidimo, patikėjo siūlymu sudaryti sklypo 2 pirkimo–pardavimo sutartį, kurią sudarė 2006 m. kovo 24 d., nes atsakovė teigė, jog tai greitesnis būdas sutvarkyti dokumentus. Siekiant įtvirtinti žodinį susitarimą ir tikrąjį minėtų veiksmų tikslą bei pasekmes, 2007 m. gegužės 24 d. ieškovė su atsakove sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo atsakovė pripažino ir patvirtino, kad visi žemės sklypai priklauso ieškovei ir atlikus detaliuosius planus, visi jie bus perrašomi atgal ieškovei, t. y. grąžinti. Ieškovei nežinant, negavus ieškovės leidimo, atsakovė pasinaudojo savo padėtimi ir ieškovės pasitikėjimu, atsakovė sklypo 2 160/193 dalis pardavė A. B. ir A. B.. Vėliau paaiškino, kad tai būtina, norint greičiau sutvarkyti sklypų atidalijimo dokumentus. 2009 m. sausio 23 d. atsakovė parašė ieškovei įgaliojimą, kuriuo paskyrė ieškovę būti atsakinga už įvairius planavimo darbus. 2009 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta trišalė žemės sklypo 1 padalijimo ir dalies perleidimo sutartis, pagal kurią sklypas 1 buvo padalintas ir 355/685 jo dalis (0,0685 ha) atiteko ieškovei. Vėliau ieškovė tikėjosi, jog taip pat bus padalintas ir ieškovei perleista sklypo 2 dalis, t. y. 0,0330 ha, tačiau atsakovė vengia sutvarkyti dokumentus dėl sklypo 2 padalijimo ir 0,0330 ha dalies perleidimo ieškovei, t. y. grąžinimo. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu jau yra atlikti visi reikalingi matavimai, sudaryti planai, visas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0179-9880, padalintas į tris atskirus sklypus, todėl pagal 2007 m. gegužės 24 d. sudarytą sutartį su atsakove, ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu vykti pas notarą ir sudaryti reikiamus dokumentus žemės sklypo 330/685 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota atsakovų vardu perleidimo sutarčiai įgyvendinti, tačiau jokio atsakymo negavo, atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės. Akivaizdu, kad atsakovė iš karto turėjo ketinimų žemės ieškovei negrąžinti, o ją apgaulės būdu pasisavinti. 2011 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini)1-ojo notaro biuro notarė R. P. patvirtino A. B., D. B., A. B. ir A. B., V. J. ir D. J. pareiškimą VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypo atidalijimo. Pareiškime nurodyta, kad bendraturčiai A. B., D. B., V. J., D. J. ir Š. (vardas nenurodytas), atstovaujanti A. B. ir A. B., sutinka, jog pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. V-2470, žemės sklypai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suformuoti ir padalinti į tris atskirus sklypus:1) žemės sklypą, kurio plotas – 0,0709ha, ir būtų registruotas sutuoktinių V. J. ir D. J. vardu; 2) žemės sklypą 0,0685 ha, kuris būtų įregistruotas sutuoktinių A. B., D. B. ir N. R. L. vardu; 3) žemės sklypą 0,1600 ha, kuris būtų įregistruotas sutuoktinių A. B. ir A. B. vardu. Pareiškimą pasirašė visi nurodyti asmenys, išskyrus ieškovę N. R. L. 2011 m. lapkričio 16 d. pareiškimas naikintinas, kadangi patvirtintas neteisėtai. Pasirašant tokio turinio pareiškimą ieškovė taip pat privalėjo dalyvauti ir pareikšti savo nuomonę dėl žemės sklypų atidalijimų. Tačiau, kaip matyti iš pareiškimo turinio, rengiant ir pasirašant pareiškimą ieškovė nedalyvavo. Apie tai, kad toks pareiškimas egzistuoja ji sužinojo, kai iš VĮ Registrų centro gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. rugpjūčio 16 d. išrašus dėl 0,0709 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. J. ir V. J., ir dėl 0,1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. B. ir A. B., ir šių sklypų įregistravimo pagrindas yra nurodytas 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimas Nr. 5560. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nurodyto susitarimo gavimo. Tada paaiškėjo, kad susitarimas sudarytas, ieškovei nežinant ir nedalyvaujant. Jame minimas ir 0,0685 ha žemės sklypas, kad jis būtų įregistruotas A. B. ir D. B. ir ieškovės vardu. Kadangi susitarimas pasirašytas ir patvirtintas ieškovei nedalyvaujant, t. y. neišreiškus aiškios valios, kvestionuotinas ir pats sklypų atidalijimas, kadangi 0,0685 ha ploto žemės sklypo 333/685 dalis priklauso jai, dėl jo ir yra ginčas. Su tokiomis sąlygomis, kaip nurodyta bendraturčių 2011 m. gruodžio 16 d. susitarime, atidalinti žemės sklypai, ieškovė nesutiko. Pagal 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytą žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartį, pagal kurią sklypas 1 (0,1064 ha) buvo padalintas, viena dalis 0,0709 ha ploto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso D. ir V. J., o 355/685 dalis antro žemės sklypo (0,0685ha) atiteko ieškovei. Vėliau ieškovė tikėjosi, jog taip pat bus padalintas ir ieškovei perleista atitinkama sklypo 2 (0,1930 ha) dalis, t. y. 0,0330 ha. Tačiau atsakovė ir tretieji asmenys, žinodami, kad ieškovei priklauso 355/685 dalis 0,0685ha bendro žemės sklypo, jai nepranešus, nežinant ir nesant jos sutikimo, pasirašė 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškimą dėl žemės sklypo atidalijimo, pagal kurį visas 0,0685 ha ploto žemės sklypas registruojamas A. B., D. B. ir ieškovės N. R. L. vardu, kai tuo tarpu jau šio sklypo dalis 355/685 ieškovei priklausė nuosavybės teise pagal žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo 2009 m. lapkričio 11 d. sutartį. Be to, notarė taip pat sutiko, kad šis dokumentas būtų pripažintas negaliojančiu. Ieškovė, sužinojusi, kad atsakovė ją apgavo, patyrė didelį emocinį sukrėtimą, blogai jaučiasi ir dabar, negali produktyviai, kokybiškai gyventi, atsirado nepasitikėjimas savimi, kitais asmenimis, prarado draugus, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl atsiradusių sveikatos sutrikdymų kreipėsi į medikus. Ieškovei buvo nustatyta diagnozė, paskirtas gydymas, ji vartoja vaistus. Gavusi atsakovės advokato pasiūlymą dėl jos gyvenamojo namo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovė pasijuto dar blogiau. Kadangi ieškovės ginčas su atsakovais tęsiasi ilgą laiką, ieškovei nuolat tenka lankytis pas gydytojus J. ir K. Todėl ieškovei iš atsakovų turi būti priteista neturtinė žala. Taip pat nurodė, kad terminas kreipimuisi į teismą turi būti atnaujintas, kadangi ieškovė dėl savo teisių pažeidimo į teismą laiku neturėjo galimybės kreiptis dėl sveikatos sutrikimų bei aktyvių veiksmų teisėsaugos institucijose ir teismuose.

11. Apeliaciniu skundu ieškovė N. R. L. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo dalį – ieškovės N. R. L. patikslintą ieškinį dėl sutarties vykdymo atmesti – panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. R. L. patikslintą ieškinį dėl sutarties įvykdymo tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas išaiškino ir pritaikė. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė pati savanoriškai prisiėmė prievolę sudaryti sandorį. Nors teismas ir nurodė, kad aiškinant minėtą sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi, tačiau šių nuostatų nesilaikė, vertindamas byloje esančius įrodymus. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją, t. y. jos parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės. Savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po sutartimi yra ne jos parašas, reikalavo pateikti sutarties originalą ir ketino skirti rašysenos ekspertizę. Pateikus sutartį ir tuo pačiu metu surašytą jos ranka įgaliojimą ieškovei, teismo posėdžio metu jau nurodė, kad galimai pasirašė ant tuščio lapo, tačiau kaip ir kada, jokių aplinkybių nenurodė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu palaikė savo poziciją dėl to, kad 2007 m. gegužės 24 d. sutartis yra suklastota, tačiau priešieškinio nereiškė, reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo nepateikė, todėl teismas teisingai įvertino, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 2007 m. gegužės 24 d. sutartis yra suklastota. Sutartį sudarė ne teisininkai, ieškovė neturi reikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijos, visus teisinius reikalus dėl žemės sklypų padalijimo buvo pavedusi atsakovei, ja pilnai pasitikėjo. Kaip tik atsakovė dirbo žemėtvarkos tarnyboje, buvo stipresnioji šalis, ji geriau suvokė žemės perleidimo ypatumus, tačiau pastabų nepareiškė. Abi šalys suprato, ką pasirašiusios ir ko tikėjosi. Juo labiau, kad atsakovė tuo pačiu metu parašė ieškovei įgaliojimą tvarkyti dokumentus. Viskas vyko pas atsakovę namuose, buvo tarpusavio pasitikėjimas ir aiškiai suprantama abiejų šalių valia – atlikus sklypų padalijimo procedūras, perrašyti žemės sklypo dalį. Toliau sekė kitos aplinkybės – 2009 m. lapkričio 11 d. sudaryta trišalė sklypo padalijimo ir 0,0685 ha dalies perleidimo sutartis, kuria 355/685 dalys sklypo atiteko ieškovei. Tokiu būdu ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog padalinus kitą sklypą, jai atiteks 0,0330ha žemės sklypas. Todėl susitarimas atitiko visas faktines aplinkybes, ant suformuoto naujo sklypo jau buvo pastatytas ieškovės gyvenamasis namas, kuriame ieškovė ir gyvena. Niekam sutarties turinys nekėlė abejonių, jis buvo aiškus ir suprantamas. Nors teismas ir nurodė, kad nepateikti įrodymai, kodėl prašoma įpareigoti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį būtent už 1 Eur, tačiau tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Sudarant sutartį dėl 0,1930 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį – pinigai nebuvo mokėti. Tai patvirtino ir atsakovė. Tai patvirtina tą aplinkybę, kad žemės sklypas atiteko atsakovei neatlygintinai, t. y. atsakovė nemokėjo pinigų už žemės sklypą, nes tai buvo padaryta tik tam, kad ji galėtų toliau tvarkyti sklypų padalinimo klausimus. Nors teismo posėdžio metu atsakovė ir teigė, kad už žemę buvo sumokėta (vieną kartą teigė, kad mokėjo vaikai, kitą ..... kad pati, bet dokumentų nepateikė), tačiau išreikalavus teismo posėdžio protokolą iš Regionų apygardos administracinio teismo, jame atsakovė patvirtino, kad už žemę nemokėjo. Akivaizdu, kad sudarant susitarimą šalys suprato, jog žemės sklypai bus perrašomi neatlygintinai. Todėl pasikeitus valiutai Lietuvoje, pirkimo–pardavimo kaina ir buvo nurodyta eurais. Toks sandorio kainos nurodymas yra pagrįstas įrodymais ir atitinka protingumo ir teisingumo principus.

1.2. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą A. B. parduoti dalį jam su D. B. priklausančio žemės sklypo, kadangi jis nebuvo šio susitarimo šalis, o kitų įrodymų, kad A. B. būtų įsipareigojęs parduoti ar kitu būdu perleisti ieškovei jam priklausančio sklypo dalį, byloje nėra pateikta. Tačiau byloje nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad A. B. kaip nors pareikštų savo nuomonę ar sutinka, ar nesutinka su ieškiniu. Byloje dalyvavo tik atsakovė, kuri kalbėjo abiejų vardu. Visada su atsakove buvo bendrauta ir tik su ja tvarkyti dokumentai. Teisme niekaip nebuvo pareikšta atsakovo nuomonė, nebuvo gautas jo atsiliepimas į ieškinio reikalavimus. Byloje nebuvo keliamas klausimas, ar atsakovas žinojo, ar nežinojo apie susitarimą perleisti žemės sklypo dalį. Tačiau akivaizdu, kad atsakovams buvo perleistas 0,1930 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas, o iškovei turėjo būti perleista tik maža dalis – 330/685 dalis iš 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypo – 0,0330 ha. Tokią galimybę atsakovė turėjo. 2009 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartimi atsakovai už vieną eurą pardavė ieškovei sklypo dalį kaip tik už vieną eurą. Kadangi atsakovas šio sandorio neginčijo, jame dalyvavo, nepareiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, akivaizdu, kad jis žinojo ir pritarė susitarimui, kurį pasirašė atsakovė. Kitokių duomenų byloje nenustatyta. Be to byloje nebuvo pasisakyta ir dėl to, kaip sutuoktinių teisinis turto režimas sprendžiamas, jei vienas sutuoktinis nepritaria sandoriui. Akivaizdu, kad atsakovas susitarimui dėl žemės sklypo perleidimo pritarė.

1.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus parduoti jiems priklausančio ginčo žemės sklypo dalį už 1 eurą pagrįstu, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Nors atsakovė ir nurodė, kad nebuvo susitarimo sklypą parduoti už l eurą, tačiau vertinant susitarimo turinį, faktines aplinkybes (atsakovei visas žemės sklypas buvo perleistas už 1 litą, vėliau dalį sklypo atsakovė perleido ieškovei už 1 litą), taip pat atsakovė savo atsiliepimuose ir teisme nurodė, kad nežino kaip galėtų įvykdyti teismo sprendimą, todėl buvo tikslintas ieškinys ir nurodyta, kad žemės sklypas turi būti parduotas už 1 eurą (nes pasikeitė valiuta). Taip pat pati atsakovė pripažino, kad nenori vykdyti sutarties iš principo, siūlė kelti klausimą tik dėl žalos atlyginimo, nes pripažino pažeidusi sutartį ir pripažino savo neteisėtus veiksmus bei nesąžiningą veikimą. Juo labiau, kad ant ginčo žemės sklypo dalies jau buvo pastatytas ieškovės gyvenamasis namas. Šios aplinkybės rodo, kad tikrai nebūtų pažeista šalių valia (nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad šalys nebuvo laisvos apsisprendime sudaryti sutartį, tai buvo loginė įvykių seka, išdava). Taip pat nėra aplinkybių, kurios pažeistų sutarties laisvės principą.

Šalies argumentai

2.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, jog atsakovės sutuoktinis A. B., kurio procesinė padėtis taip pat atsakovas, būtų kaip nors pareiškęs savo nuomonę, t. y. ar sutinka, ar nesutinka su ieškiniu. Pasak apeliantės, byloje nebuvo keliamas klausimas, ar A. B. žinojo, ar nežinojo apie susitarimą perleisti žemės sklypo dalį. Kadangi A. B. nuomonės byloje nebuvo, apeliantė teigia, kad A. B. žinojo apie susitarimą perleisti žemės sklypo dalį ir šiam susitarimui pritarė. Tačiau, atsakovės įsitikinimu, apeliantė eilinį kartą siekia suklaidinti teismą, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir faktus. Apeliantė negalėjo nežinoti, kad atsakovas A. B. į šią civilinę bylą pateikė rašytinį atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su apeliantės ieškiniu nesutinka. Atsakovas A. B. atsiliepime paaiškino, kad nedalyvavo sudarant 2007 m. gegužės 24 d. sutartį, taip pat nedavė įgaliojimo atsakovei (sutuoktinei) tokią sutartį sudaryti bei apie šią sutartį nieko nežinojo. Dėl to apeliantės reikalavimas vykdyti 2007 m. gegužės 24 d. sutartį nepagrįstas. Atsakovas A. B. taip pat paaiškino, kad apeliantės reikalavimas panaikinti 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškimą VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypo atidalijimo nepagrįstas, nes šiuo pareiškimu buvę žemės sklypų bendraturčiai atgaline data tik dar kartą patvirtino savo sutikimus dėl šių žemės sklypų padalijimo, vykusio pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. V-2470. Apeliantė bendrasavininke tapo tik po šių žemės sklypų padalijimo pagal minėtą viršininko įsakymą, todėl ji į šį pareiškimą neįtraukta pagrįstai. Be to, šio pareiškimo panaikinimas apeliantei nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes jis neturi jokios teisinės reikšmės nei apeliantės teisėms, nei jos turimai žemės sklypo daliai. Su apeliantės reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas atsakovas A. B. taip pat nesutiko, nes, pasak jo, jis jokios žalos apeliantei nepadarė.

2.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog neteisinga teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti apeliantės reikalavimą įpareigoti atsakovę ir jos sutuoktinį parduoti jiems priklausančio žemės sklypo dalį už 1 Eur kainą pagrįstu, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Apeliantė nepateikia argumentų, kodėl su tokia teismo išvada nesutinka. Pasak apeliantės, ji tikslino ieškinį ir nurodė, kad dalis žemės sklypo turi būti parduota už 1 Eur kainą, nes atsakovė nurodė, kad nežino kaip galėtų įvykdyti teismo sprendimą. Minėtu teiginiu apeliantė iš esmės pripažino, kad susitarimo parduoti dalį žemės sklypo tarp jos ir atsakovės su sutuoktiniu už 1 Eur kainą nebuvo, kad toks susitarimas buvo, vienašališkai nusprendė pati apeliantė ir dėl to patikslino ieškinį, nurodydama, kad dalis žemės sklypo turi būti parduota. Byloje be apeliantės subjektyvių samprotavimų ir išvedžiojimų, nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp apeliantės ir atsakovės su sutuoktiniu būtų buvęs susitarimas dėl dalies žemės sklypo pardavimo apskritai, juo labiau už konkrečią pinigų sumą – 1 Eur kainą.

2.6. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad atsakovė nenorėjo vykdyti sutarties iš principo, neva atsakovė siūlė kelti klausimą dėl žalos atlyginimo, nes pripažino pažeidusi sutartį ir pripažino savo neteisėtus veiksmus bei nesąžiningą veikimą. Apeliantė tik subjektyviai išvedžioja atsakovės atsiliepimo argumentus. Atsakovė jokiais būdais nepripažino, kad pažeidė sutartį, taip pat nepripažino jokių savo neteisėtų veiksmų bei nesąžiningo veikimo.

2.7. Teismas pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo panaikinti 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškimą VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypo atidalijimo, nes nei šio pareiškimo sudarymas, nei jo panaikinimas apeliantei nesukelia jokių teisinių padarinių. Apeliantė be to, kad minėtame pareiškime yra nurodytas apeliantės vardas, nepateikė daugiau jokių duomenų (įrodymų), kaip šis pareiškimas įtakoja jos teises ar interesus. Apeliantė minėtame pareiškime buvo paminėta tik dėl bendro aiškumo. Šis pareiškimas yra reikšmingas tik tam, kad viešame registre būtų išviešintos Jankūnų bei Balčiūnų nuosavybės teisės į jiems atidalintus žemės sklypus. Šio pareiškimo pagrindu viešame registre nėra išviešinta nei atsakovės ginčo žemės sklypo dalis, nei apeliantės žemės sklypo dalis.

2.8. Apeliantės argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo fakto nepagrįsti ir klaidingi. Teismas įvertino visas apeliantės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Apeliantė yra nurodžiusi tik deklaratyvias (hiperbolizuotas) aplinkybes apie tariamai patirtus nepatogumus, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovei (šiuo atveju apeliantei) nereikia įrodinėti, kad jai padaryta neturtinė žala. Nėra pagrindo nesutikti, kad apeliantė turėjo pavienių sveikatos sutrikimų, nes tai patvirtina pateikti medicininiai dokumentai, tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka, kad nurodyti apeliantės sveikatos sutrikimai atsirado dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. Tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo ir apeliantės sveikatos sutrikimų nėra jokio ryšio, to nepatvirtina jokie apeliantės pateikti įrodymai. Dėl to teismas pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

2.9. Apeliantė, teigdama, kad A. B. apie procesą nebuvo informuotas, o teismo šaukimo šaknelėje pasirašė ne pats atsakovas, siekia suklaidinti teismą, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir faktus, kadangi minėto asmens atsiliepimas yra byloje, kuris šiuos apeliantės argumentus vienareikšmiškai paneigia. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas A. B. apie procesinius veiksmus buvo informuotas ir jam procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai.

2.10. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad byloje nebuvo galimybės apklausti atsakovo A. B., nes jis nedalyvavo teismo posėdžiuose. Tačiau atsakovas A. B. byloje nebuvo apklaustas, nes nei viena šalis, įskaitant pačią apeliantę, nereiškė teismui prašymo jį apklausti, be to, atsakovo pozicija buvo išreikšta jo atsiliepime.

2.11. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad pateiktu patikslintu ieškiniu apeliantė siekė išspręsti ir asmens, nepasirašiusio ginčo sutarties, teisių klausimą, tačiau nepateikia jokių nesutikimo argumentų.

2.12. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino atsakovės parodymų, duotų policijos komisariate, tačiau nepaaiškina ką jie turi įrodyti bei kaip jie susiję su byla.

2.13. Apeliantė nurodo, kad atsakovė administraciniame teisme (nenurodo tiksliai kokiame ir kada) yra nurodžiusi, jog grįžusi rado be sklypo padalijimo, be projekto, be leidimo pastatytą vienbutį namą, nors prieš išvykdama kaip tik savo ranka apeliantei parašė įgaliojimą šių dokumentų tvarkymui. O šioje byloje atsakovė nurodė, kad ketino statyti dvibutį gyvenamąjį namą, todėl, pasak apeliantės, atsakovės parodymai buvo nenuoseklūs ir nesąžiningi. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad įgaliojimą ji parašė tik dėl žemės sklypų atidalijimo klausimų, o ne gyvenamojo namo statybos. Įgaliojime nėra užsimenama apie jokio gyvenamojo namo statybą. Be to, atsakovė niekada neneigė, kad su apeliante ketino statyti dvibutį gyvenamąjį namą, kurio vienoje pusėje turėjo gyventi atsakovė, o kitoje apeliantė. Tačiau, kol atsakovė buvo išvykusi į užsienį, apeliantė, šalims bendrai priklausančiame atidalintame žemės sklype, savavališkai sau vienai pasistatė vienbutį gyvenamąjį namą. Kadangi su apeliante buvo tartasi kitaip, t. y., kad bus statomas bendras dvibutis namas, atsakovė pagrįstai kitoje byloje, administraciniame teisme, nurodė, kad apeliantė gyvenamąjį namą pasistatė be leidimo ir nepadalijusi šalims bendrai priklausančio atidalinto žemės sklypo.