Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-05-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-2509-887/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
e2YT-2509-887/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00708-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
V. C.
Advokatai
Vytautas Adžgauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2509-887/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00708-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19.; 3.4.5.20. (S)
ALYTAUS apyLINKĖS teismasNutartis2019 m. gegužės 27 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, Lijanai Rudzinskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. C. pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo teismo atnaujinti terminą nepilnamečių vaikų A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti tėvo L. C., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, bei išduoti pareiškėjai leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikėjo palikimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Vytautas Adžgauskas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad terminą praleido dėl to, kad laiku negavo duomenų apie palikėjo skolas bei turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė išvadą. Skyrius išvadoje nurodo, kad pareiškėja turėtų savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties, pagal apyrašą. Taip pat turi turėti interesą išlaikyti paveldimą turtą, nes su vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodo namo dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis ir pareiškėjos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad A. C., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), yra L. C., (duomenys neskelbtini), vaikai, palikėjo pirmos eilės įpėdiniai. Pareiškėja V. C. yra vaikų motina, vaikų įstatyminė atstovė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjui priklauso 6 960,00 Eur nekilnojamas turtas, skolos kreditoriams yra apie 74 000,00 Eur. Teismo procesinio sprendimo priėmimo metu A. C. yra sulaukusi pilnametystės.

Dėl praleisto termino nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja po palikėjo mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė. Tačiau, žinodama, kad palikėjas turėjo skolinių įsipareigojimų, pareiškėja rinko duomenis apie turto vertę ir palikėjo skolas, kad teismas turėtų galimybę įvertinti balansą, todėl ši priežastis laikytina svarbia, dėl ko V. C. objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisių.

Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog palikėjo vaikai kreipimosi į teismą metu buvo nepilnamečiai, todėl negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jų tėvo mirties, turėjo pareigą įgyventi jų įstatyminė atstovė. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. įstatyminė atstovė per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų interesais, laiko, jog V. C. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvų mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo

CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis nuostatos visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Nepilnamečių įpėdinių įgyvendinimui paveldėjimo procese yra būtinas teismo leidimas. Tik teismas gali leisti atsisakyti nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausio Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų A. C. ir A. C. vardu. Kaip jau minėta A. C. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė, todėl nagrinėtinas teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio A. C. vardu išdavimo klausimas.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjo vardu registruotas nekilnojamas turtas: ½ dalis žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 6 960,00 Eur. Be to šiam turtui taikytas areštas. Iš antstolių pateiktų duomenų matyti, kad palikėjo skolos kreditoriams yra apie 74 000,00 Eur.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad palikėjo paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, todėl kreditorių reikalavimais apsunkintas turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Todėl V. C. išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio A. C. vardu atsiradusį po palikėjo mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.60 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą atsisakyti nepilnamečių vaikų A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti pareiškėjai V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) leidimą atsisakyti nepilnamečio vaiko A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė