- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-338-562/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00702-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 3.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atstovės advokatės Z. T. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., antstoliui I. G., A. L., UAB „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybai, antstolei B. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti MB „Adminus“. Pareiškėjas nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 2 str. 2 d. apibrėžtą fizinio asmens nemokumo sąvoką. Bendra pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų suma - 26121,73 Eur, mokėjimo terminai suėję. Kadangi šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur, skoliniai įsipareigojimai viršija leistiną ribą ir yra daugiau negu 68 (26121,73 : 380 = 68,7). Santuokoje su A. L. pareiškėjas buvo nuo 1984-11-06. Su sutuoktine negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 1997 metų. Pareiškėjas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikus, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 1996-06-18 išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1809-96 dėl mokėjimų nepilnamečių vaikų išlaikymui išieškojimo. Tuo metu įsiskolinimas jau buvo 31 173 Lt. Vėliau, kad ir mokėdamas, pilnai įsiskolinimo nepadengė, todėl jis dabar ir sudaro 3 010,51 Eur. 2002-01-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas iš pareiškėjo R. B. priteisė 16 000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjas skolos apmokėti negalėjo, Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-01-21 civilinėje byloje Nr. 2-20-880/2011 sprendimu už akių įpareigojo pareiškėją įregistruoti nuosavybės teises į mūrinį garažą-boksą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po santuokos nutraukimo butą ir minimą garažą-boksą buvo palikęs buvusiai sutuoktinei, todėl jų tvarkymu, teisiniu registravimu net nesidomėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas jam paskyrė baudą - po 30,00 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną. Vien šio įsiskolinimo likutis šiuo metu yra 11 862,83 Eur. Pagrindinės prielaidos pareiškėjo skoliniams įsipareigojimams atsirasti ir susiformuoti buvo tai, kad pareiškėjas pats, neturėdamas tam kapitalinių įdėjimų, steigė savo verslą ir bandė jį vystyti. Tuo tikslu įsteigė individualią (personalią) įmonę, kurios pagrindinė veikla buvo tarptautiniai krovinių pervežimai. Visiškai neturint pagrindinių fondų ir apyvartinių lėšų, įmonės veikla laukiamų rezultatų nedavė ir buvo sustabdyta iki 2030-12-31, o pats pareiškėjas dirba eiliniu tarptautinių pervežimų vairuotoju pas kitus darbdavius. Pareiškėjo nekilnojamasis turtas yra garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), kuriam antstoliai I. G. ir B. P. yra uždėję areštą. Šio garažo vidutinė rinkos vertė 2 039 Eur. Kito nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi. Pareiškėjas turi du automobilius AUDI A4 1995-01-06 (pirmoji registracija Lietuvoje); AUDI A3 1998-05-07 (pirmoji registracija Lietuvoje). Automobiliai seni, praktiškai metalo laužo vertės. Pareiškėjas turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, lėšų likutis šioje sąskaitoje 2016-07-25 dienai - 41,80 Eur. Kokių nors akcijų ar kitų vertybinių popierių ir kito turto pareiškėjas neturi. Pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, teismuose nėra iškeltų civilinių, darbo ar baudžiamųjų bylų. Visos pareiškėjo pajamos - vairuotojo-ekspeditoriaus darbo užmokestis. Šių pajamų pakanka tik pareiškėjui kukliam pragyvenimui. Kokių nors kitų pajamų pareiškėjas neturi ir nemato galimybės jų gauti ateityje. Pareiškėjo vieno mėnesio išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti - 297 Eur.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas pripažins juos pagrįstais ir išsamiais. Prieštaravimų šioje byloje nereiškia ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodė, kad teismo prašo sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui V. L. priimti savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Teismas nustatė, kad kreditorinių įsipareigojimų 22 743,40 Eur suma akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 MMA ribą (380 Eur x 25 = 9 500 Eur). Ginčo dėl nurodytos sumos pagrįstumo nėra. Tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes, kad pareiškėjas 14 metų (nuo 2002 m.), kai buvo priteista 16 000 Lt skola R. B., visais įmanomais būdais vengė grąžinti priteistą skolą bei didino ne tik baudos už teismo sprendimo nevykdymą dydį, bet ir antstolių vykdymo išlaidas, padarė išvadą, jog pareiškėjas yra nesąžiningas.
Teismas taip pat nustatė, kad yra vykdomi išieškojimai dėl 287,30 (likutis 201,62 Eur) pagal Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2635-04 už 992 Lt žyminį mokestį V. L. ir A. L. santuokos nutraukimo byloje, 38,23 (likutis 29,02 Eur) pagal Širvintų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-20-880/2011 už žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, 160,03 Eur už žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. 2-2710-871/2015 ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-1681-110/2015. Teismo vertinimu pareiškėjas negrąžina ne tik pagrindinių savo skolų ir nesumoka baudos už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau ilgą laiką ignoruoja ir nedidelio dydžio savo mokestines prievoles/įsipareigojimus. Vilkindamas skolų sumokėjimą, pareiškėjas didina antstolių vykdymo išlaidas (antstolio I. G. vykdymo išlaidų likutis 4642,23 Eur, antstolės B. P. vykdymo išlaidų likutis 1013,78 Eur).
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl bankroto bylos iškėlimas prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos jam iškėlimo atmestinas kaip nepagrįstas (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjo V. L. atstovė advokatė Z. T. atskiruoju skundu prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodo, kad teismas pareiškėjo V. L. veiksmams neteisingai ir nepagrįstai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir CK 6.67 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad 22 743, 40 Eur skola susideda iš 3 436,32 Eur skolos R. B. likučio; 11 862,83 Eur baudos už teismo sprendimo įregistruoti nuosavybės teisę į garažą-boksą nevykdymą; 4642,23 Eur antstolio I. G. vykdymo išlaidų likučio; 1 013, 78 Eur antstolės B. P. vykdymo išlaidų likučio.
Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsisakydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas plačiai pasisakė apie fizinio asmens nemokumo nustatymo teisinius pagrindus, FABĮ 5 str. 8 d. įtvirtintas nuostatas, nurodė į CK 6.67 str. galimus kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, atliktus per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, dėl ko pareiškėjas tapo nemokus, bet konkrečiai nenurodė, kur ir kaip pasireiškė pareiškėjo nesąžiningumas.
Nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime dėl priteistos skolos R. B. naudai apie kokį nors V. L. nesąžiningumą neužsimenama. Taigi teigti, kad V. L. veikė nesąžiningai, dėl ko buvo priteista skola R. B., teisinio pagrindo nėra.
Apeliantės vertinimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gegužės 19 d. sprendime dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl mūrinio garažo bokso, kadangi nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruotos. Po santuokos nutraukimo A. L. su vaikais gyveno jiems teismo sprendimu priteistame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojosi minėtu garažu savo nuožiūra.
Nurodo, kad A. L. nuosavybės teisių į garažą-boksą įregistruoti negalėjo, nes bendrijos pajaus dalis, priklausanti pareiškėjui, jai perduota nebuvo. Pažymi, kad bendrijos pajaus turėjimas dar nėra nekilnojamojo daikto turėjimas nuosavybės teise. Pareiškėjas, būdamas bendrijos pajininkas, nevykdė bendrijos įstatuose nustatytų privalomų reikalavimų, todėl negalėjo įregistruoti nuosavybės teisės į garažą. Be to, pareiškėjas vykdydamas teismo 1996 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, geranoriškai visas teises perdavė A. L., kaip kompensaciją už įsiskolinimo vaikų išlaikymui. Apeliantės nuomone bandymas pareiškėjo atsisakyti bent savo dalies į garažą, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas yra nesąžiningai, nes jis geranoriškai vykdė dalį savo įsipareigojimų vaikų išlaikymui.
Pareiškėjo personalinės įmonės veikla sustabdyta, įmonė neturi nekilnojamojo ar kito turto bei piniginių lėšų, todėl nėra galimybės gauti kreditą. Be to, dėl pareiškėjo išsalvinimo (vidurinis) bei profesijos (profesionalus vairuotojas), neturint finansinių išteklių ir nėra galimybės surasti geriau apmokamą darbą ar pradėti pelningą verslą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. prašo V. L. skundą tenkinti ir iškelti jam bankroto bylą. Nurodo, kad V. L. skolos dydžiui turėjo įtakos tai, kad santuokos nutraukimo metu buvo nepilnai padalintas nekilnojamasis turtas. Pažymi, kad nepilnamečius vaikus augino ir išlaikė ji viena, pareiškėjas nemokėjo teismo priteisto išlaikymo ir įsiskolinimas 2011 m. sausio 13 d. buvo 31 173 Lt.
Nurodo, kad dalį piniginių įnašų dėl garažo mokėjo savo nuosavomis lėšomis. Suinteresuoto asmens nuomone garažo statyboje, kaip bendrijos narys, pareiškėjas dalyvavo nuo 1994 metų, t. y. jiems esant santuokoje, todėl jos teisę į garažą neginčijamai nustato CK 3.87 straipsnio 1 dalis. Nutraukus santuoką, ji su vaikais liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tiek ji, tiek ir sūnus pastoviai naudojosi minėtu garažu, mokėjo priklausančius mokesčius ir atliko visą statinio savininkui privalomą priežiūrą. Su V. L. buvau sutarusi, kad garažas (jo vertė) bus kaip dalis kompensacijos už teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Papildomai nurodo, kad objektyviai įvertinus visas su V. L. bendro gyvenimo aplinkybes, vėlesnius ir dabartinius jų santykius, negali teigti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas tik pareiškėjo sąžiningumo, kaip būtinosios bankroto bylos iškėlimo sąlygos klausimas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Dėl pareiškėjo nesąžiningumo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi nuo 2002 metų visais įmanomais būdais vengia grąžinti priteistą skolą R. B.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįsta išvada dėl nesąžiningumo.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2002 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą (civilinė byla Nr. 2-344-11/02) priteisti iš pareiškėjo 16 000 Lt negražintą paskolą R. B. naudai 16 000 Lt. Bylos duomenimis skolos likutis yra 3 436,32 Eur (b. l. 40). Pareiškėjui priteistos skolos nesumokėjus, R. B. kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti skolininką V. L. įregistruoti nuosavybės teises į mūrinį garažą-boksą (duomenys neskelbtini), nes buvo nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, turto neturi, todėl nerealizuodamas turtinės teisės į garažą, skolininkas pažeidžia kreditoriaus teises. Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-20-880/2011) įpareigojo V. L. įregistruoti nuosavybės teisę į mūrinį garažą-boksą (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre. Bylos duomenimis pareiškėjas teismo sprendimo nevykdė ir nuosavybės teisių neįregistravo. Atsižvelgiant į tai, Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. priėmė nutartį ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. gegužės 2 d. tinkamai įvykdyti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą (civilinė byla DOK-1070-880/1012). Bylos duomenimis pareiškėjui teismo nustatyto įpareigojimo nevykdžius, Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi pakeitė minėto sprendimo vykdymo tvarką, nustatant, kad ieškovui R. B. suteikiama teisė savo lėšomis įregistruoti nuosavybės teisę į garažą-boksą (duomenys neskelbtini), V. L. vardu VĮ Registrų centre (civilinė byla Nr. DOK-1075-880/2013). Dėl vykusių tolimesnių ginčų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-2710-871/2015) pareiškėjo nuosavybės teisės įregistruotos buvo tik 2016 m. gegužės 18 d. Taigi pareiškėjo veiksmai vengiant įregistruoti nuosavybės teises, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi R. B., sudarė pagrindą pripažinti, kad yra nesąžiningas. Nors pareiškėjo atstovė nurodė, kad V. L. negalėjo įregistruoti nuosavybės teisių į garažą, nes buvo skolingas bendrijai, šias aplinkybes paneigia bylai aktualūs procesiniai teismo sprendimai. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. L., A. L., A. V., D. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl turtinės teisės į mūrinį garažą- boksą (civilinė byla Nr. 2 A-958-275/2016). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, konstatavo, kad pagal bylos duomenis „atsakovas L. L. už pajų buvo pilnai atsiskaitęs, turtinę teisę į garažą turėjo, todėl apeliantų teiginiai, kad atsakovas (V. L.) nuosavybės teisės į ginčo garažą įregistruoti negalėjo, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prieštarauja teismų sprendimams ir neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų“. Minėtu sprendimu nustatyta, kad „atsakovas V. L. 2013 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 313 pirmininką su prašymu išduoti pažymą apie tai, kad V. L. buvusi sutuoktinė A. L. yra ginčo garažo savininkė <...>. Viešame registre išviešintame 2013 m. sausio 20 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 313 narių sąraše 2013 m. <...> įrašytas tik V. L.. Šie viešame registre įregistruoti duomenys įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo. Todėl teiginiai, kad V. L. dar 2009 m. rugpjūčio 6 d. perdavė savo teises A. L., atmestini kaip nepagrįsti“. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. priimtas sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; kt.).
Taigi pareiškėjo elgesys, vengiant vykdyti teismo sprendimus ir įregistruoti nuosavybės teises į garažą-boksą, kuris leistų bent iš dalies padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriui, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas kaip nesąžiningas. Pažymėtina, kad tokiu savo nesąžiningu elgesiu pareiškėjas didino ne tik baudos už teismo sprendimo nevykdymą dydį, bet ir antstolių vykdymo išlaidas. Bylos duomenimis baudos už teismo sprendimo nevykdymą dydis yra 11 862,83 Eur, antstolio I. G. vykdymo išlaidų likutis 4 642,23 Eur, antstolės B. P. vykdymo išlaidų likutis 1 013,78 Eur (b. l. 40). Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo sąmoningas skolų išieškojimo vilkinimas turėjo tiesioginės įtakos jo nemokumui.
Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-516/2014).
Dėl kitų skundo motyvų
Sutiktina su pareiškėjo atstovės argumentais, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo veiksmai yra tęstinio pobūdžio, nėra pagrindo pripažinti, jog vertinti pareiškėjo veiksmai nepatenka į minėtą laikotarpį.
Vertinant apelianto argumentus dėl ribotos galimybės surasti geriau apmokamą darbą, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie ketinimą susirasti geriau apmokamą darbą ar imtis kitų priemonių gauti didesnes pajamas. Taigi nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas deda maksimalias pastangas, siekiant gauti didesnes pajamas, kurios padėtų jam atkurti mokumą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė ginčui reikšmingas teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. L. atstovės advokatės Z. T. atskirąjį skundą atmesti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.