Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6840-570/2021 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. V. 2021 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., kuriame prašė teismo: 1) nustatyti, kad atsakovas yra nepilnametės V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametė V. V. yra atsakovo dukra; 2) palikti nepilnametei V. V. pavardę – V.; 3) nepilnametės dukters nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 4) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 240 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2021 m. spalio 22 d., kuris sudaro 7 802 Eur; 6) nustatyti, jog nepilnametė duktė su skyriumi gyvenančiu tėvu V. K. bendrauja šalių sutarimu ne vėliau kaip prieš tris dienas suderintu laiku; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo dukteriai priteisti laikiną išlaikymą, mokamą vaikui po 240 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskiriant ją šių lėšų valdytoja uzufrukto teise.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nepilnametei dukrai išlaikymo neteikia nuo pat jos gimimo (yra padaręs vienintelį pavedimą šį mėnesį), visiškai neatsižvelgia į realius jos poreikius, nors ieškovė yra ne kartą nurodžiusi, jog vaikui yra reikalingi pinigai ir ji viena išlaikyti vaiko neturi pareigos. Tačiau atsakovas neteikia išlaikymo. Vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, jai ir taip tenka didesnė vaiko rūpinimosi našta. Atsižvelgdama į tai, kad abiem tėvams yra numatyta vienoda pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkino ieškovės A. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Tačiau teismas nurodė, jog šiuo atveju nesutinka su ieškove, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė ieškinyje atsakovą nurodo savo dukters tėvu, kartu su ieškiniu ieškovės pateiktame DNR teste ir jo vertime atsakovas nurodytas kaip tariamas V. V. tėvas, tačiau DNR teste nurodyta, kad testo rezultatai yra tik informacinio pobūdžio. Mėginiai nebuvo surinkti laikantis griežtos priežiūros grandinės. Pacientų vardai ir mėginių kilmė negali būti patvirtinti. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų neužtenka konstatuoti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino ir tai, kad ieškovė nenurodė duomenų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad vien prašymo padavimas teismui, nurodant, kad abiem tėvams yra numatyta vienoda pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, nesant patikimų duomenų apie nepilnamečio vaiko tėvą, nepateikus įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, tai yra nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nėra pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Be to, teismas nurodė, kad, taikant varžančias procesines priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas DNR testo rezultatas, kurį pasidarė atsakovas su mergaite, iš kurio matyti, kad tikimybė esant tėvystei yra netgi 99,986%. Ieškovė mano, jog teismui yra ne kartą tekę matyti DNR tyrimus, atliktus privačiose įstaigose, ir juose visuomet yra nurodoma standartinė nuostata, kad šis tyrimas nėra visiškai patikimas. Tačiau tokia nurodyta nuostata iš esmės nepaneigia tos aplinkybės, jog galimai atsakovas yra nepilnametės dukters tėvas. Jeigu ieškovė būtų tiesiog ieškinyje pateikusi argumentus, jog nepilnametės tėvas yra atsakovas ir nepridėjusi DNR testo rezultato, galbūt tuomet ir būtų galima spręsti dėl to, kad nėra visiškai jokių įrodymų dėl atsakovo tėvystės. Ieškovės giliu įsitikinimu tokio testo pateikimas leidžia bent preliminariai manyti, jog ieškinys yra pagrįstas. Negana to, teismas, matydamas, jog atsakovas po testo padarymo, pravedė tam tikrą išlaikymo dalį, turėjo įsitikinti, kad galbūt ir pats atsakovas su tėvystės faktu sutinka bei savo pareigą pripažįsta, tačiau tai daro nepakankamai bei nereguliariai. Jeigu atsakovas manys, kad jis nėra tėvas ir DNR testas, kurį jis pats savo ruožtu atliko su dukterimi, yra netinkamas, byloje bus paskirta teismo ekspertizė, kuri ir patvirtins / paneigs tėvystę. Todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog ieškinys netgi tikėtinai nėra pagrįstas, o prioritetiškai turėjo ginti nepilnamečio vaiko interesus, kas šiuo atveju padaryta nebuvo.

1.2. Ieškovė pagrįstai mano, kad yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. Nors atsakovas jau nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad nepilnametė duktė yra jo vaikas, tačiau visokiais būdais vengė tai įforminti ir nuo pat vaiko gimimo jam neteikė absoliučiai jokio išlaikymo, t. y. visą išlaikymo naštą perkėlė ieškovei. Netgi ir atsakovui pasidarius DNR testą, kuris vos ne 100% patvirtino jį esant tėvu, jis ir toliau periodiškai neteikia vaikui išlaikymo, toliau mano, jog jam tokia prievolė nekyla, o išlaikymo naštą perkelia ieškovei.

1.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad DNR testas yra padarytas iš esmės prieš keturis mėnesius, atsakovas yra padaręs kelis pervedimus po 200 Eur, kas parodo, jog jis mano, kad vaikui užtenka 100 Eur mėnesiui minimaliems jo poreikiams patenkinti. Laikinoji apsaugos priemonė yra skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Ieškovė pagrįstai mano, jog normalaus išlaikymo vaikui neteikimas, kai vaikui skiriama po 100 Eur mėnesiui, rodo atsakovo nesąžiningumą, kad jis neužtikrina minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovo tėvystė nėra formaliai nustatyta (tačiau yra preliminarių duomenų apie jo galimą tėvystę), negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes tokiu procesiniu sprendimu biologinio tėvo interesai yra iškeliami aukščiau nepilnamečio vaiko interesų, o teismas turėtų užtikrinti ne atsakovo, o vaiko interesus.

1.4. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą, jo poreikių patenkinimą bylinėjimosi metu, nesant duomenų, kad atsakovas teikia reguliarų ir tinkamą išlaikymą vaikui, yra pagrindas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisti.

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

12. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 – 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Todėl teisinė išlaikymo prievolė nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės nepilnamečio vaiko kilmė iš atsakovo nėra patvirtinta, ji dar tik bus nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387 – 392 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl tėvystės nustatymo dar neišnagrinėta ir atsakovo tėvystė ieškovės nepilnamečiui vaikui nėra nustatyta, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo varžyti atsakovo turtinių teisių, kuriomis būtų užtikrintos galimai atsirasiančios atsakovo turtinės prievolės. Tik teismui nustačius tėvystę ir atsakovą pripažinus ieškovės nepilnamečio vaiko tėvu, o V. V. – atsakovo vaiku, atsakovui, kaip vaiko tėvui, atsiras išlaikymo prievolė, ir tik tuomet teismas išspręs klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą (CPK 392 straipsnio 1 dalis).

13. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju, nenustačius, atsakovo tėvystės, ir suvaržius atsakovo turtines teises, būtų pažeisti minėti principai.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atliktas DNR tyrimas bei paties atsakovo veiksmai pervedant lėšas ieškovei patvirtina aplinkybę, kad atsakovas sutinka su tuo, jog yra ieškovės nepilnamečio vaiko tėvas ir todėl jos prašomos taikyti atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nesudaro teismui pagrindo vertinti, jog atsakovas tėvystę pripažįsta, nes nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra išreiškęs jokios pozicijos dėl tėvystės. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vadovautis šalių lygiateisiškumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovo interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrą. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą ir nenustačius jos vaiko kilmės iš atsakovo, jam būtų sudėtinga susigrąžinti periodines išmokas, sumokėtas laikinai nepilnamečiui vaikui išlaikyti. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos išlaikymui, jeigu gavėjas veikė sąžiningai. Tokiu atveju atsakovas turėtų galimybę atgauti be pagrindo sumokėtas sumas tik įrodęs, kad ieškovė buvo nesąžininga. Esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, išlaikymas nepilnamečiui vaikui būtų priteistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, be to, ieškovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali būti sudėtingas ar neįmanomas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino materialinio išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.